Informacija paruošta Klaudijos Benosenkoiš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Mažieji mūsų draugai ir namų jaukumo kūrėjai suteikia mums daug džiaugsmo ir smagių akimirkų. Dažnai naminių gyvūnėlių užsinori vaikai, o tėvai išpildo šiuos norus, nesuvokdami prisiimamos atsakomybės. Augintiniai nėra tik „žaislai“, tad jų įsigijimas ar priglaudimas taip pat reikalauja nemažos atsakomybės, todėl priimdami sprendimą auginti gyvūną – turime būti pasiruošę.
Augintiniai yra gyvos būtybės, kurioms reikia vandens, maisto, tinkamos erdvės ir sąlygų gyventi. Įsigydami naują augintinį ir prieš parsiveždami jį namo, turime būti įsitikinę, jog mūsų namų sąlygos yra tinkamos augintinio laikymui ir visi namuose gyvenantys asmenys yra pasiruošę globoti ir rūpintis gyvūnu. Taip pat labai svarbu prieš įsigijimą kuo daugiau sužinoti apie gyvūną iš patikimo šaltinio – jį auginusio šeimininko, prieglaudos, veislyno ar gyvūnų parduotuvės pardavėjo.
Svarbiausi aspektai yra sužinoti augintinio charakterį, galbūt, specialius poreikius, įpročius, energijos lygį. Jeigu artimiausiu metu planuojate įsigyti arba jau įsigijote naują augintinį, pateiksime 10 naudingų dalykų, kurie yra būtini įsigijus gyvūną.
Pasiruošti būtinus daiktus augintiniui
Prieš parsivežant įsigytą ar priglaustą gyvūną, turime būti paruošę visus reikalingus daiktus jo bendrai priežiūrai ir poreikiams patenkinti. Katėms tai – kraiko dėžutė, maistas ir jam skirti dubenėliai, antkaklis, gultas. Šunims – pavadėlis, antkaklis, antsnukis, gultas, maistas bei jo dubenėliai.
Mažiems gyvūnams, pavyzdžiui, triušiams, žiurkėnams, jūrų kiaulytėms ir ropliams svarbiausia parūpinti narvą ar specialų aptvarą, maistą ir paruošti aplinką, kurioje tam tikras gyvūnas turės gyventi. Taip pat pravartu turėti įvairių žaislų, skirtų treniruoti gyvūnus ar produktų, kurie padėtų gyvūnui tinkamai vystytis (pavyzdžiui, šunims pirkti kramtalus – jų dantų priežiūrai).
Augintiniui reikia savo saugios erdvės
Kaip ir žmonės, taip ir gyvūnai mėgsta turėti savo „saugią vietą“, kurioje galėtų ramiai atsipalaiduoti. Naujam augintiniui reikia sukurti malonią ir jaukią erdvę, kurioje jis galėtų vienas leisti laiką ir taip lengviau prisitaikyti prie naujos namų aplinkos. Katėms reikalingą kraiko dėžutę turime pastatyti tokioje namų vietoje, kurią katė galėtų lengvai rasti ir netrukdomai į ją vaikščioti. Taip pat pirmosiomis naktimis dažnai mažiems gyvūnams leidžiame miegoti savo lovose, tačiau turime nepamiršti, kad vėliau tai gali tapti blogu įpročiu, kurio gyvūnui suaugus bus sunku atsikratyti.
Pirmosiomis dienomis leiskite augintiniui tyrinėti aplinką
Parvežę gyvūną į naują aplinką, galime sulaukti skirtingos jo reakcijos. Dažnai tai priklauso nuo gyvūno charakterio. Katės yra linkusios pirma apsigyventi viename kambaryje ir tik paskui susipažinti su kita namų erdve, tokiu būdu jos patiria mažiau streso. Atgabentam gyvūnui iškarto parodykite jo maisto indelius ir gultą, kad gyvūnas suprastų jau turintis savo vietą šioje namų erdvėje. Šunys gali pradėti „žymėti teritoriją“ savo naujuose namuose, todėl jų atgabenimui reikia pasiruošti plotą, skirtą gamtiniams reikalams, kol šuo pripras ir nebejaus streso.
Būtinos žinios apie gyvūno mitybos ypatumus
Apie savo naujo gyvūno mitybą turime būti sužinoję iš jo praeitos vietos – kuo jis buvo maitinamas, ką galima duoti, ko ne. Jeigu norime padaryti kažkokius pakeitimus, tą turime daryti lėtai, leisdami gyvūnui prisitaikyti nepatiriant šoko. Tai pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip jūsų augintinis per pirmuosius keletą mėnesių reaguoja į tam tikrus maisto produktus.
Kai kuriems gyvūnams, pavyzdžiui, katėms ir šunims, yra tiesioginis maisto prekių ženklų ir dietų pasirinkimas, tačiau kitiems augintiniams reikia ir kitokio maisto. Pavyzdžiui, triušiams ir jūrų kiaulytėms rekomenduojama kasdien duoti įvairių daržovių. Tai priklauso nuo to, kokį gyvūną norime įsigyti – turime tiksliai žinoti, kokį maistą jis gali ir turi valgyti.
Treniruokite savo naująjį augintinį
Naujiems gyvūnams labai svarbu suprasti savo vietą naujuose namuose bei priprasti prie dalykų, kurie skirti jų poreikiams. Katėms reikia aiškiai parodyti kraiko dėžutės vietą ir jos nekeisti – išrinkti ją iš karto, dar prieš gyvūnui atvykstant. Šunis reikia pradėti reguliariai vesti į lauką. Gyvūnai pripranta prie rėžimo, todėl geriausia yra juos šerti ir vesti į lauką panašiu laiku. Tai gali pareikalauti šiek tiek laiko ir kantrybės, tačiau jeigu padarėme sprendimą auginti gyvūną – turėtume būti tam pasirengę.
Sugalvokite paklusnumo planą
Auginant gyvūną labai svarbus ne tik mūsų, bet ir aplinkinių saugumas. Šunį turėtume išmokinti ne tik pačių paprasčiausių komandų: „sėsk“, „gulk“, bet ir leisti jam suvokti teigiamas bei neigiamas elgesio pasekmes. Kitaip tariant, leisti gyvūnui suprasti, kad jūsų reikia klausyti.
Skirtingi gyvūnai turi skirtingus temperamentus, todėl kai kurie gyvūnai mokymams gali pasiduoti lengviau, kiti sunkiau. Galima kreiptis profesionalios pagalbos siekiant išmokyti gyvūną paklusnumo. Katėms tokios treniruotės yra retesnės, tačiau jos taip pat reaguoja į teigiamas ir neigiamas emocijas, kurias vėliau įsimena. Tokių treniruočių metu pats svarbiausias aspektas – maisto davimas, t. y. „apdovanojimas“ už atliktą teisingą komandą.
Neskubėkite gyvūno supažindinti su visais šeimos nariais
Patekęs į naują erdvę, kurioje dar nėra buvęs, naujas augintinis patiria stresą, todėl pažindinimas su daugybe kitų naujų žmonių jam gali sukelti dar daugiau streso. Kiekvieną žmogų gyvūnui leiskite pažinti palaipsniui, nesukeldami jam išgąsčio. Reikia leisti gyvūnui pačiam priartėti ir pažinti naują žmogų, sukurti pasitikėjimą ir draugišką ryšį.
Rekomenduojama nepalikti vienų mažų vaikų su augintiniu. Maži vaikai gali išprovokuoti agresyvų gyvūnų elgesį to net nesuprasdami (stipriai suimdami už uodegos ar pan.). Geriausias variantas yra laikyti mažus vaikus per atstumą ir leisti gyvūnui juos stebėti ir pažinti iš toli. Ar gyvūnas prisileis mažus vaikus ar tiesiog pasišalins – priklauso nuo jo charakterio.
Kelias savaites stebėkite savo gyvūno prisitaikymą
Kaip naujo šeimininko, įsigijusio naują augintinį, mūsų darbas yra užtikrinti jiems patogų ir saugų gyvenimą mūsų namuose. Pirmąsias savaites svarbu stebėti augintinio teigiamas ir neigiamas emocijas. Teigiamos tai – trynimasis į kojas, maisto prašymas, švelni kūno kalba, sekimas iš paskos. Tai parodo, jog augintinis laiko jus savo šeimininku ir reikalauja jūsų dėmesio. Neigiamos gyvūno emocijos: šnypštimas, drebėjimas, išėjimas iš kambario ir slėpimasis. Jeigu taip atsitinka, reikia pasistengti gyvūnui padėti ir pabandyti sukurti aplinką, kurioje jis pasijustų patogiau.
Turėkite atsarginių pinigų savo gyvūnui
Veterinarinės išlaidos kritinėse situacijose dažnai pareikalauja priimti greitus sprendimus. Tokiais atvejais turime turėti atsarginių pinigų, kurie būtų skirti tik augintiniui. Jeigu jau nusprendėme auginti gyvūną, turime suprasti, jog jis yra gyvas organizmas, kuris gali susirgti, pasigauti įvairias ligas, susidurti su kitomis problemomis, kurios gali pareikalauti papildomų išlaidų.
Suplanuokite pirmą vizitą pas veterinarą
Rekomenduojama pirmą kartą augintinį parodyti veterinarui per pirmąsias įsigijimo savaites. Tai leis skirti reikiamus skiepus ir sudaryti nuolatinės priežiūros planą. Siūloma pasitarti su darbuotojais ir gauti jūsų augintinio sveikatos aprašymo santrauką, kad galėtumėte sužinoti apie visas medicinos problemas, su kuriomis gali susidurti jūsų augintinis, pavyzdžiui – diabetą, hipertenziją ar alergijas. Bet kokiu atveju, gera idėja yra sukurti jūsų augintinio medicinos įrašą ir sekti jo bendrą gerovę. Kuo anksčiau apsilankysite pas veterinarą, tuo greičiau galėsite nuodugniai įvertinti savo augintinio sveikatą ir užtikrinti, kad jie išliktų sveiki visą gyvenimą.
Įsigydami naują augintinį pirmomis savaitėmis susidursime su iššūkiais. Nesvarbu, tai bus katė, kuri subraižys jūsų sofą ar sudraskys užuolaidas, ar tai bus papūga, kuri nenustos čiulbėti visą naktį. Gyvūnams kaip ir žmonėms reikia laiko prisitaikyti prie naujos vietos ir naujų gyvenimo sąlygų. Padėti savo augintiniui galite išlikdami kantrūs ir supratingi, juk gyvūną nusipirkti, priglausti ar pasiimti iš prieglaudos nusprendėte ne be reikalo – jūs norite juo kuo geriau pasirūpinti. Kai gyvūnas pripras prie naujos aplinkos ir pamils jus, tai atpirks ilgai trukusį pradinį procesą.
Pranešimas dėl netinkamomis sąlygomis laikytų šunų Žiežmariuose pasitvirtino. Viso ten rasti 7 šunys: 2 lauke ir 5 viduje bei nėra žinoma, kiek kačių nes jos gyvena lauke ir yra bailios. Nors patikrinimo metu nustatyta, kad šunų įmitimas normalus, sveikatos problemų jie neturi ir pašaro šeimininkai turi, vis tik inspektoriai sutiko, kad viduje gyvenantiems šunims sąlygos yra visiškai netinkamos dėl daugybės priežasčių – jie niekada nebuvo išleidžiami į lauką, nėra matę saulės ar gryno oro gurkšnio, nesocializuoti, bailūs, dauginasi tarpusavyje, vidaus patalpos nėra tinkamos jų laikymui dėl nesuvokiamos netvarkos. Viena iš kalyčių ir vėl nėščia, visi šunys blusuoti. Su šeimininkais pavyko rasti sutarimą, kad penkis šunis atiduos ir pasiliks du, tik laikymui lauke ir tik patinus. Priimtas toks sprendimas siekiant tiek sukurti geresnį gerbūvį gyvūnams, tiek palengvinti savimi vos galinčio pasirūpinti žmogaus kasdienybe.
Visus penkis šunis perimti ir patikrinti situaciją kartu su seniūne dėl kačių sutiko VšĮ “Vyšnių sodas”. Esame jiems dėkingi už nuoširdų rūpestį gyvūnų gerove.
Dėkojame Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Kaišiadorių skyriui už operatyvumą ir betarpišką bendradarbiavimą sudarant sąlygas gyvūnus perimti.
Į gyvūnų nepriežiūros ir žiauraus elgesio atvejus GGI gali reaguoti tik prie to prisidedančių žmonių dėka. Šiuo metu finansų labai trūksta. Prisidėti galite čia: https://www.aukok.lt/p…/Stabdykime-ziauru-elgesi-su-gyvunais. Taip pat, vis dar turite laiko paskirti 1,2% GPM: https://ggi.lt/parama/
Tolimesnė informacija apie jau perimtus šunis – VšĮ “Vyšnių sodas” socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/vsivysniusodas/posts/3002027573220391?hc_location=ufi
Informacija paruošta Erikos Gasiul iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Agresija yra neatsiejama kačių elgsenos dalis. Katės agresiją nuo seno naudoja dėl daugelio priežasčių, tokių kaip grobio medžiojimas, savigyna, teritorijos gynimas ir konkurentų atsikratymas. Jei katė ima agresyviai elgtis su žmogumi, tokį jos elgesį laikome „probleminiu“. Tada svarbu tampa išsiaiškinti tokio elgesio priežastis ir nustatyti, kas nulėmė tokią katės elgseną. Dažnai pašalinus neigiamus veiksnius, kurie įtakoja katės agresiją, problema išsisprendžia savaime.
Kodėl katės tampa agresyvios?
Svarbu pažymėti tai, kad agresija nėra ligos diagnozė, o greičiau emocinė būklė, tad pirmiausia reikia ištirti aplinką, kurioje katė būna, nustatyti, kaip ta problema prasidėjo ir kaip ji progresavo.
Kačių agresiją skatina:
Žmonės ir kiti gyvūnai, su kuriais katė gyvena;
Baimė ir nerimas;
Liga arba skausmas.
Kaip ir visų elgesio problemų atveju, katės sveikata turėtų būti patikrinta, siekiant įsitikinti, kad jos agresijos priežastis nėra skausmas ar liga. Jei veterinaras visgi negali rasti fizinės priežasties, reikia ieškoti kitų priežasčių. Čia pateikiami keli scenarijai, paaiškinantys tam tikrą elgesį, kuris laikomas agresyviu.
Mano kačiukas man įkando, kai žaidėme, ką turėčiau daryti?
Kačiukai ir jaunos katės mėgsta žaisti ir labai dažnai tie jų žaidimai žmonėms atrodo kaip nuožmi kova, tad, kai žaidimai pasidaro per grubūs, reikėtų jų įsisiautėjimą nuslopinti švelniai glostant. Svarbu, kad kačiukas nuo pat pirmų dienų žinotų, jog žmogaus rankos susijusios su maitinimu, švelnumu, glostymu ir nešiojimu, o ne priešu, kurį reikia draskyti ir kandžioti, tad žaidžiant patariama nenaudoti savo rankų kaip tiesioginių „žaidimo partnerių“. Vietoj to galima įsigyti įvairių žaislų, kurių rasite kiekvienoje gyvūnų parduotuvėje ar prekybos centruose, augintiniams skirtuose skyriuose.
Kodėl mano katė man kanda, kai aš ją glostau?
Daugelis kačių mėgaujasi glostymu, tačiau jos taip pat turi stiprų, instinktais paremtą išgyvenimo ir savigynos mechanizmą. Suaugusi katė negali sau leisti pernelyg atsipalaiduoti ir taip tapti pažeidžiama, tad norėdama išvengti tariamo pavojaus, ji agresyviu veiksmu (įkasdama ar įdrėksdama) pabėga nuo galimo pavojaus. Turbūt esate ne kartą matę, kaip pabėgusi kelis žingsnius katė sustoja ir palaižo savo leteną taip parodydama, kad šiek tiek susigėdo dėl įvykusio incidento.
Kai kurios katės labiau toleruoja gausesnius glostymus nei kitos ir tam turi įtakos žmonių elgesys su jomis, kai šios dar buvo mažos. Kad katė nelinkusi į paglostymus galite jau nuspėti iš jos duodamų signalų: ji sustingsta, ima judinti uodegą iš vienos pusės į kitą, šnypščia. Jei pastebėję šiuos signalus katės neliesite, išvengsite įkandimų ar įdrėskimų.
Jei beglostant katę ši staiga tampa agresyvi, aiškiai jai parodykite, kad malonumai baigėsi ir jums nebepatinka toks jos elgesys: nusisukite nuo jos, padėkite katę ant žemės ar išneškite į kitą kambarį, kur ji galės nusiraminti.
Ką daryti, jei katė įkando ar stipriai įdrėskė?
Jei katė jums įkando ar įdrėskė, svarbu imtis tam tikrų saugumo priemonių ir prevencijos, kad taip daugiau neatsitiktų. Nemėginkite po to iš karto vėl liesti katę ar prie jos artintis, ypač jei ji vis dar yra susijaudinusi (tai parodo jos agresyvūs veiksmai ir kūno kalba). Pirmiausia turite atskirti katę nuo kitų gyvūnų ar žmonių. Leiskite katei pasislėpti ten, kur ji nori ir kurį laiką palikite ją ramybėje.
Atsiriboję nuo katės, įkandimus ir įdrėskimus nuplaukite tekančiu vandeniu ir patepkite dezinfekuojančiomis priemonėmis. Jei sužalojimai gilūs – kreipkitės į gydytoją. Taip pat patartina susisiekti su veterinaru ir aptarti katės agresyvų elgesį, pokalbio metu nurodant visą informaciją apie katės sveikatą, skiepus.
Ar katės įkandimai yra pavojingi?
Katės įkandimai gali palikti gilias, sunkiai gyjančias žaizdas, kurios sukelia bakterines infekcijas dėl katės burnoje esančių Pasteurella multocida bakterijų. Šios bakterijos greitai plinta į kitus audinius, sukeldamos uždegiminius procesus. Jei katės įkandimo metu padaryta žaizda kraujuoja, yra ištinusi bei skausminga, taip pat pasireiškė karščiavimas, galvos skausmas – nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Po daugkartinių katės agresijos priepuolių nebenoriu rizikuoti ir galvoju ją atiduoti į prieglaudą
Katės šeimininko nerimas dėl agresijos protrūkių yra suprantamas, bet nereikėtų nueiti „lengviausiu“ keliu ir tos problemos spręsti tiesiog atsikratant gyvūnu. Tokiu atveju reiktų kreiptis į specialistą, gyvūnų elgsenos žinovą. Jei tokį rasti per daug sudėtinga, rekomenduojama paskambinti veterinarui ir tiesiog pasikonsultuoti.
Turbūt nereikia nė rašyti, kad staigus gyvenamosios aplinkos pakeitimas katei sukelia didelį stresą. Jei ta nauja aplinka nėra jai labai svetinga, jei aplink ji girdi ir mato kitus triukšmaujančius gyvūnus, yra uždaryta narve, tai neretais atvejais katė tiesiog atsisako ėdalo, ženkliai pablogėja jos sveikata ir viskas gali baigtis net mirtimi.
Baigiant galima tik pridurti, kad gyvenimas katės draugijoje neapkars, jei į ją žiūrėsime ne kaip į problemas keliantį gyvūną, kurį galima ištreniruoti, o charakteringą asmenybę, kuri atsidėkodama už meilę ir dėmesį bus jūsų geriausia draugė ir kompanionė iki pat savo gyvenimo pabaigos.
Šaltinis: https://icatcare.org/advice/aggression-to-humans/
Skaitykite visą straipsnį paspaudę: ČIA
Informacija paruošta Klaudijos Benosenko iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Gyvūnų nepriežiūros atvejai Lietuvoje toliau sparčiai auga ir dauguma žmonių vis dar laikosi įsikibę požiūrio, jog šuns vieta yra prie būdos. Dažnas nesivargina šuns fizine ir psichologine sveikata, numoja ranka į voljero ar būdos būklę bei higieną. Dėl to kasdien gyvūnų organizacijas pasiekia naujos istorijos, kurių negalima tyliai ignoruoti.
2020 m. gegužės mėnesį į VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) rankas pateko naujas šunų nepriežiūros atvejis. Organizacija gavo nuotraukas ir liudijantį vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti du apleisti šunys. Vaizdo įraše matyti, jog vienas šuo laikomas tarp savo išmatų itin mažame voljere. Tuo tarpu kitas šuo gyvena ant troso tarp statybinių nuolaužų surūdijusioje bačkoje. Abu gyvūnai laikomi be maisto ir vandens.
GGI, apklaususi liudininką ir surinkusi visą informaciją apie nepriežiūros atvejį, kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą prašydama atlikti patikrinimą dėl šunų laikymo sąlygų bei skirti baudą už vaizdo įraše užfiksuotą nepriežiūrą. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko patikrinimą Kalviuose, kartu su nuotraukas ir vaizdo įrašą atsiuntusiu liudininku. Patikrinimo metu, buvo nurodyta, jog šuns, kuris buvo pririštas prie būdos, laisvė nebuvo suvaržyta. Šįkart jis galėjo laisvai judėti, turėjo maisto ir vandens, buvo aktyvus, be baimės ar streso požymių.
Tuo tarpu kitas šuo, kuris buvo laikomas mažame voljere tarp savo išmatų, nebuvo rastas. Voljeras jau buvo išvalytas ir pradėtas ardyti. Augintinių šeimininkė paaiškino, kad minėtas šuo yra išvežtas į VšĮ „Šiaulių letenėlė“ globą. GGI, norėdama įsitikinti, ar informacija teisinga ir gyvūnas laikomas nurodytoje vietoje, susiekė su prieglauda. Vėliau buvo gautas patikinimas, jog šuo yra sveikas ir tikrai prižiūrimas jų globoje.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nori priminti, kad organizacija aktyviai dirba su gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejais. Siekiama, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, užsiimama nuolatiniu visuomenės švietimu, teikiamos rekomendacijos bei nuolat bendraujama su atsakingomis institucijomis. Norėdami prisidėti prie šio ar kitų žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų sprendimo, galite paaukoti pasirinktą pinigų sumą aukok.lt portale: https://www.aukok.lt/projektai/Stabdykime-ziauru-elgesi-su-gyvunais/
Informacija paruošta Guodos Petruškevičiūtės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Natūrali oda, vilna, kailis, šilkas, kašmyras, plunksnos – dažniausiai drabužių ir aksesuarų pramonėje naudojamos gyvūninės kilmės medžiagos jau nuo senų laikų. Šiandien drabužių pramonė yra gerokai pasikeitusi, o kasmet didėjanti drabužių paklausa ir greitosios mados pramonė, drastiškai didina dėl drabužių pasmerktų gyvūnų skaičių. Retai susimąstome apie tai, kas slypi už įsigyto naujo drabužio ir kokiu būdu jis buvo pagamintas.
Kiekvienais metais dėl mados pramonės kančias patiria ir miršta milijardai gyvūnų. Priversti gyventi ankštuose ir nešvariuose narvuose siaubingomis sąlygomis, gyvūnai kasdien patiria didelį stresą, skausmą ir smurtą. Nesvarbu, kokios rūšies yra natūrali gyvūninės kilmės medžiaga, ar iš kur ji atkeliauja, dažnais atvejais šioje pramonėje egzistuoja sunkiai suvokiamas žiaurumas.
Kasdien kenčiantys gyvūnai ir aplinkos tarša
Oda – itin dažnai naudojama avalynės, aksesuarų ir drabužių gamyboje. Dažniausiai odos produkcijoje naudojama dėl mėsos skerdžiamų karvių ir kiaulių oda. Kai kuriose šalyse dėl odos neretai žudomos katės ir šunys. Aplinkai oda yra pati kenksmingiausia, nes ne tik prisideda prie mėsos pramonei būdingos taršos, bet ir jos apdirbimas į aplinką išskiria toksinus, kurie gali būti kenksmingi žmonėms bei sukelti alergines reakcijas.
Vilna – plačiai naudojama šiltesnių drabužių gamyboje, o jos pasirinkimas yra gana didelis. Rinkdamiesi vilnos gaminius neretai manome, kad jos išgavimas gyvūnams nesukelia jokių kančių. Vis dėlto, kai kuriose pasaulio šalyse vilnos pramonė yra ne mažiau žiauri nei kailių ar odos pramonės. Ketvirtadalis pasaulio vilnos atkeliauja iš Australijos, penktadalis iš Kinijos, tarp kitų pagrindinių avių augintojų yra Jungtinės Amerikos Valstijos ir Naujoji Zelandija.
Avių vilna yra viena populiariausių. Avys užsiaugina tokį kiekį vilnos, koks joms reikalingas apsaugoti save nuo temperatūros pokyčių, todėl nuolatinis jų kirpimas nėra būtinas. Taip pat gamybai skirtos vilnos fermose siekiama kuo greičiau apkirpti kuo didesnį kiekį avių, todėl sužeidimai ir šiurkštus elgesys su gyvūnais yra kasdienybė. Be to, prieš kerpant avis jų uodegos nukerpamos, o avinai kastruojami be jokių nuskausminamųjų. Vilna taip pat itin kenkia aplinkai, o vilnos drabužių gamybai naudojami chemikalai teršia vandenį.
Žiauriausiu būdu išgaunama yra angoros vilna. Šios rūšies vilna daugiausiai naudojama megztinių, kepurių, pirštinių gamyboje. Angoros vilna išgaunama iš angoros triušių, kurie turi itin minkštą, tankų kailį. Sulaukus vos 8 savaičių amžiaus, šių gyvūnų kailis kerpamas aštriomis žirklėmis, neretai juos sužeidžiant, arba pešamas rankomis triušiams būnant sąmoningiems. Šis žiaurus metodas ypač paplitęs šalyse, kuriose žiaurus elgesys su gyvūnais yra mažiau kontroliuojamas ir baudžiamas, pavyzdžiui, Kinijoje.
Be skausmingo kailio kirpimo ar pešimo, angoros triušių gyvenimo sąlygos yra nepakeliamos. Įkalinti mažuose, nešvariuose narvuose, šie socialūs gyvūnai neturi galimybės judėti ir patiria didžiulį stresą, nuo kurio, dažnu atveju, numiršta. Angoros vilnos fermose angoros triušiai išgyvena vidutiniškai vos 2 metus.
Panašiu metodu kaip angoros vilna išgaunamos ir pūkinės plunksnos. Tai minkštasis, arčiausiai paukščių odos esantis plunksnų sluoksnis. Nors didelė dalis ančių ir žąsų pūkinių plunksnų yra išgaunamos prieš mėsai paskerdžiant paukščius, neretai plunksnų pešimas vyksta rankiniu būdu, paukščiams dar būnant gyviems. Tai jiems sukelia didelį skausmą ir stresą. Pūkinių plunksnų išgavimo būdas pešant paukščius juos stipriai sužeidžia, vėliau jie paliekami narvuose kentėti arba miršta nuo žaizdų.
Išeitis – natūralios ir sintetinės alternatyvos
Pastaruoju metu daugėja etiškų drabužių ir papuošalų kūrėjų, o pirkėjai kaip niekada anksčiau tikisi prekės ženklų skaidrumo ir tvarumo. Šiandien pirkėjai gali rinktis iš daugybės alternatyvų, kurių pagaminimui nebuvo naudojamos gyvūninės kilmės medžiagos.
Drabužiai, avalynė ir papuošalai, pagaminti iš natūralių pluoštų, tokių kaip kanapės ar bambukas, šiuo metu yra daug populiaresni nei anksčiau. Drabužių pramonėje netrūksta ir inovatyvių sprendimų, kurie, tikėtina, ateityje sulauks dar didesnės sėkmės. Drabužių siuvimui naudojami grybai, ananasų lapai, itin dažnai pasitelkiamas perdirbtas plastikas.
Vietoje natūralios odos gaminių, galima rinktis iš poliuretano, kamštienos, dirbtinės odos, drobės, medvilnės, lino ir kitų natūralių arba sintetinių medžiagų pagamintus drabužius ir avalynę. Kaip alternatyvą vilnai galima rinktis poliesterio vilną, augalinį kašmyrą iš sojos, Tencel medžiagą, kanapių pluoštą arba modalą. Visos šios medžiagos suteikia reikalingą šilumą ir patogumą, neprisidedant prie žiauraus elgesio su gyvūnais.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) gavo informaciją, jog VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos“ valdomose krantinėse, rekonstrukcijos darbų metu galimai naikinami šiuo metu perinčių kirų lizdai su jaunikliais ir kiaušiniais: statybinės atliekos mašinomis pilamos tiesiai ant jų.
Neabejingas asmuo kelių dienų eigoje pasidalino video įrašais, užfiksavusiais tokį aplaidų ir žiaurų elgesį. Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme draudžiama juos tyčia žudyti, gaudyti, naikinti bei pažeisti lizdus ir kitaip trikdyti laukinius paukščius, ypač jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu. Tam antrina ir ornitologai, kurie teigia, kad paukščių lizdus tyčia naikinti arba pažeisti, net jei jie yra tušti, yra draudžiama.
Todėl GGI, siekdama užkirsti kelią tokiam žiauriam elgesiui, kreipėsi į visas atsakingas institucijas bei VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją“ ir pradėjo tyrimą. „Tikime, kad viešumas šioje situacijoje gali padaryti stebuklus – nors informavome visas institucijas, jos atliko patikrinimus, toliau gauname liudijimus, kad tokia žiauri veikla vis dar nesibaigė: liudininko teigimu, lizdai buvo sunaikinti, o perintys paukščiai su jaunikliais atsidūrė vandenyje. Belieka tik tikėtis, kad atsakingi asmenys savo darbą atliks sąžiningai, įvertins gamtai padarytą žalą ir užkirs kelią tolimesniam naikinimui“, – sakė GGI komunikacijos vadovė Kamilė Sakalauskaitė.
Sumontuotame video matomi vykdomi darbai, kurių metu atliekos ar statybinės medžiagos pilamos tiesiai ant lizdų su jaunikliais bei perinčiais paukščiais. Apie tolimesnę tyrimo eigą GGI informuos visuomenę savo socialiniuose tinkluose, svetainėje bei spaudoje.
Norėdami prisidėti prie šio ar kitų žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų sprendimo, galite paaukoti pasirinktą pinigų sumą portale Aukok.lt: https://www.aukok.lt/projektai/Stabdykime-ziauru-elgesi-su-gyvunais
Informacija paruošta Skaistės Svidraitės iš VšĮ „Šuniukų fėja“ bendradarbiaujant su VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Lietuvos bulterjerų mylėtojų klubas “Baltasis Džentelmenas”, Lietuvos kinologų draugija ir VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ gavo prašymą, kuriame kreipiasi tiesiogiai su veislynu EOS TANAGROS susidūrę asmenys bei bulterjerų veislės mylėtojai, dėl gyvūnų (šunų) gerovės pažeidimų (nuotraukos ir laiškai turimi).
EOS TANAGROS veislynui šiuo metu veislynui priklauso apie 115 šunų, iš šių 63 kalės, kurios suspendavimo laikotarpiu negali būti kergiamos.
Veislynas suspenduotas LKD tarybos nutarimu 2020 m. kovo 12 d.
Kiek kartų ir kaip dažnai esate girdėję „nepirkite šuniukų be dokumentų“, „tik veislynuose parduodami šunys yra sveiki, stabilios psichikos“ ir pan.? Akivaizdu, jog tokie teiginiai sukuria dirbtinį pasitikėjimą, o šis nepelnytas pasitikėjimas veislynais tik sukuria palankias sąlygas gyvūnų išnaudojimui. Nors jau nemaža dalis žmonių teigia, kad veislynus reikia rinktis atsakingai, vis dar apstu žmonių, kurie „krenta kryžiumi“ teigdami, jog veislynai yra gėris, jog veislynai neuždirba pinigų iš šunų ir, kad veislynuose viskas yra gerai. Veislynas EOS TANAGROS yra pavyzdys, kaip ilgai ir kaip „nekaltai“ gali būti vykdoma neteisėta veikla, prisidengiant veislyno statusu.
Apie šio veislyno veiklą jau kurį laiką kinologijos pasaulyje sklandė legendos, anksčiau jau buvo bandyta skųsti, tačiau LKD iki šiol nebuvo ėmęsi jokių veiksmų. Šįkart žmonių pasipiktinimas veislyno veikla buvo išgirstas ir veikla suspenduota iki 2021 m. kovo 12 d.
Veislyno EOS TANAGROS dalis šunų laikomi ūkiniame pastate, kuris nėra šildomas, nėra tinkamos ventiliacijos, šunys gyvena narvuose ir yra retai vedžiojami. Ne vienas veislyne lankęsis žmogus matė higienos reikalavimų neatitinkančias sąlygas – išmatas, šlapimą narvuose. Tokios sąlygos pagal LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą 4 str. yra laikoma žiauriu elgesiu ir kankinimu. Taip pat abejojama dėl taikomos dehelmintizacijos veislyne, atsižvelgiant į šuniukų būklę bei simptomus. Veislyno savininkė, kuri neturi jokio veterinarinio išsilavinimo, šuniukus skiepijo pati, savo turimomis vakcinomis ir tokią vakcinaciją siūlo šuniukų savininkams, be jokių įrašų skiepų pase. LR vakcinos gali būti parduodamos tik veterinarijos gydytojui, todėl akivaizdu, jog veislyne naudojamos nelegalios vakcinos arba fiziologinis tirpalas.
Buvusių veislyne žmonių teigimu, šunys ne visada gauna pakankamai maisto ir jų racionai yra nepilnaverčiai. Žinomas įsiskolinimas gyvūnų maisto prekių parduotuvėje, žmonių pasakojimuose minima, kaip veisėja prašo pervesti pinigus dar nepasiėmus šuniuko, prašymus paskolinti pinigų, apgavystės būdu paimtus pinigus nupirkti daiktams, užregistruoti į parodas ir t.t. Šios situacijos kartojasi beveik su visais naujais šuniukų savininkais ir bendrasavininkais. Apgavystės vyko ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Dauguma situacijų remiasi į etikos kodekso 5.3 („laiko tik tokį skaičių šunų, kuriam gali suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas, t.y. reikalavimus atitinkančius gyvenamąją vietą, priežiūrą, maitinimą, dėmesį, socializaciją, savalaikę veterinarinę pagalbą“) pažeidimą. Organizacijoms skunde pateikiama informacija, kad iš veislyno ne vieną kartą gyvūnai išvyko su ortopedinėmis traumomis. Vienoje istorijoje veisėja atidavė šuniuką, kuris jau buvo šlubuojantis. Šeimininkams nuvykus pas veterinarijos gydytoją ir atlikus tyrimus buvo išsiaiškinta, kad kaulo skilimui jau apie mėnesį laiko. Kitoje istorijoje minima, kad palikus gyvūnus priežiūrai, abu šunys buvo pasiimti šlubuojantys ir patyrę traumas. Ne viename pasakojime minima, kad žmonės, įsigiję šuniuką, pamatė, kad jis labai bailus, nesocializuotas, ir daugelio šunų baimės jau buvo įsisenėję.
Veisėja vengia įspėti apie šuniukų tėvų dantų problemas. Stebima daug parodose besilankančių veislyno šunų turinčių dantų problemas, taip pat nemažai ir neinančių į parodas, bet taip pat turinčių sąkandžio ir ilčių viduje problemas. Ne vienam besidominčiam šuniukais arba bendrasavininkui kilo abejonių, ar tėvams yra atliekami sveikatos tyrimai. Tyrimai nėra privalomi veisimui, bet veisėja teigia, kad juos atlieka. Paprašyta parodyti veisiamų šunų sveikatos tyrimus, kuriuos ji deklaruoja kaip atliktus, niekas jų nepamato. Ji jų neparodo ir neatiduoda bendrasavininkams šuns, iš e-kinologija duomenų bazės matosi, kad jų nepristato ir vados registracijos metu. Taip pat, jos viešuose skelbimuose teigiama, kad ji šuniukams atlieka klausos tyrimus (baer testas), tačiau nei vieni įsigiję šuniuką jokio sertifikato nėra gavę.
Taip pat, žinoma situacija, kad veisėja kergė kalę su turima kirkšnies išvarža, taip sukeldama pavojų kalės ir vaisių gyvybėms bei pažeisdama etikos kodekso 6.4 punktą („nekergia kalės ar patino, jeigu tai kokiu nors būdu gali pakenkti šuniui ar veislei“).
Besikreipiantys asmenys ir bendruomenė žino, kad 2019 metais veisėja į naujus namus dalino šuniukus be kilmės dokumentų (kurie atsirado duomenų bazėje šuniukams būnant vyresniems nei 4 mėn. amžiaus), taip pat jau tada buvo atsiųstas skundas ir prašymas atsižvelgti į gyvūnų laikymo sąlygas. Šiuo metu stebima situacija, kad veislyne gimę šuniukai 2019 m. rugpjūčio 23 d. vis dar neturi kilmės dokumentų, bet veislyne jau yra įvykęs ir sekantis kergimas, sausio viduryje, kuris buvo pristatytas viešai socialinių tinklų erdvėje.
Panagrinėjus Facebook platformą galima pastebėti, jog EOS TANAGROS iki veislyno suspendavimo nesidalino nei nuotraukomis, nei vaizdo įrašais, kaip šunys gyvena ar yra vedžiojami. Po suspendavimo paskelbimo, atsirado viena kita nuotrauka ir vaizdo įrašai, kuriuose galima matyti šunis išvestus pasivaikščioti. Galbūt tuo ir galima pasidžiaugti, tačiau liūdina, jog tam, kad šunys bent kažkiek būtų pradėti vedžioti, reikėjo visuomenės ir bulterjerų augintojų bendruomenės skundų.
Prieš ieškodami, iš kur įsigyti šunį, niekada neskubėkite to daryti, neklausykite pirmo jums į akį kritusio kinologo ar kokio nors pardavėjo. Jei šunį norite pirkti, pasidomėkite ne tik veislyno veikla, bet ir savininkais, taip pat kiek vadų per metus sulaukiama veislyne, nes vadų skaičius yra akivaizdus veisėjo požiūris į šunis – kuo jų daugiau, tuo mažiau rūpi šunys ir indėlis į juos. Tiesiog fiziškai neįmanoma pasirūpinti keliomis dešimtimis šunų, šuniukų ir dar garantuoti jų ateitį, patekus į namus. O neatsakingai parduoti mažyliai tampa potencialiais daugyklų (nelegalių veisyklų) darbuotojais. Tik atsakingų pirkėjų dėka galima pasiekti atsakingo gyvūnų pardavinėjimo.
