Pirmąją rugpjūčio dieną visi vilniečiai, miesto svečiai ir jų augintiniai bus kviečiami apsilankyti Vingio parke vyksiančioje šventėje, skirtoje gyvūnų mylėtojams bei visiems keturkojams. Atvykusiųjų lauks įvairios pramogos – nuo edukacinių paskaitų apie gyvūnų priežiūrą iki legendinių lenktynių su savo augintiniais.
Ne pelno siekianti organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) organizuoja savo aštuntąjį gimtadienį „GGI 8“, kuriame visi susirinkę galės ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir įgyti naujų žinių konsultuojantis su įvairių sričių specialistais, pasirengusiais atsakyti į visus iškilusius klausimus gyvūnų maisto, sveikatos bei priežiūros temomis.
Renginys vyks rugpjūčio 1-ąją dieną, 12.00–17.00 val. Šiuo metu visų svečių lauks įvairios paskaitos, užsiėmimai ir žaidimai, prie kurių įgyvendinimo prisidės tiek renginio organizatoriai, tiek įmonės ir organizacijos, paskyrusios savo veiklą keturkojams draugams.
Viso renginio metu svečiai galės nemokamai konsultuotis su veterinarijos ir mitybos specialistais iš klinikos „PetCity Lietuva“ bei pasverti savo augintinius. Taip pat jų atstovai skaitys pranešimą tema „Keturkojų mityba“ bei „PetCity“ klinikos veterinarijos gydytojas pristatys itin naudingą paskaitą – „Erkės. Pavojai ir profilaktika“.
„PetCity Lietuva“ palapinėje bus galima rasti savanorių komandą, kuri papasakos apie gyvūnų reabilitaciją po paralyžiaus – jie pasidalins savo patirtimi bei priklausomai nuo problemos nukreips į atitinkamus specialistus.
Sužinoti apie augintinių viešnages jiems skirtuose viešbučiuose bus galima iš gyvūnų viešbučio „Four Paws“. Programoje jų atstovas ves paskaitą tema „Gyvūno palikimas viešbutyje. Mitai ir tiesa“, tad jei kada nors kilo klausimų šia tema – renginyje bus puiki proga gauti visus atsakymus.
Atvykusieji turės progą susipažinti su gyvūnų žaislų kūrėjais „Chew it“ ir ne tik įsigyti jų rankų darbo žaislų šunims, katėms bei graužikams, bet ir su kūrėjų pagalba savo rankomis pagaminti žaislą augintiniui arba prieglaudoje gyvenančiam gyvūnui. Specialiai tam skirtose sesijose lankytojai išmoks, kaip šioje veikloje galima išnaudoti paprasčiausias medžiagas kaip seni džinsai, pledai ar marškinėliai.
Viso renginio metu šventės dalyviai galės apsilankyti šunų kirpyklos „Dog Re-Look“ palapinėje ir pasinaudoti siūlomomis nemokamomis paslaugomis – kiekvienas šeimininkas galės pasikonsultuoti apie augintinio kailio priežiūrą ir su specialisto pagalba pasirūpinti augintinio nagais.
Gimtadienio šventėje dalyvaus ir ištikimi GGI draugai – Lietuvos Respublikos muitinės atstovai, kurie papasakos apie CITES konvenciją ir jos tikslą apsaugoti laukines faunos ir floros rūšis kontroliuojant tarptautinius jų gabenimus. Taip pat dalyviai bus kviečiami pasiklausyti paskaitos „Kas yra šuo, kaip jis mato, kaip uodžia?“ bei sužinoti, kaip vyksta keturkojų atrankos į Lietuvos Respublikos muitinės tarnybą.
Svečiai renginyje turės progą susipažinti su šunimis-terapeutais, kuriuos pristatys „Kaniterapijos klubas“ – vienas pirmųjų tokią veiklą vykdančių klubų Lietuvoje. Susidomėjusieji galės daugiau sužinoti apie pačią kaniterapiją, o savanoriai plačiau papasakos ne tik apie vykdomas veiklas, bet ir apie galimybes kartu su savo augintiniais prisijungti prie šio klubo.
„Festivalis gyvūnų gerovei – Spaudžiam leteną“ orientuosis į vaikų užimtumą – vykdys piešinių konkursą „Cirkas be gyvūnų“ tema. Piešiniai dalyvaus konkurse Facebook paskyroje „GGI-Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, o rugpjūčio 15 d. bus skelbiamas nugalėtojas.
Aktyviausi renginio keturkojai svečiai taip pat ras begalę veiklų. Dalyviai bus kviečiami susipažinti su šunų sporto klubu „Vilnis“, kurie renginio metu visus norinčius supažindins su linksmu ir azartišku šunų vikrumo sportu, dar kitaip vadinamu – agility. Taip pat pramogų bus paruošęs ir šunų sporto klubas „Doggy gym“ – kiekvienas keturkojis galės išbandyti specialiai šunims sukurtus bėgimo takelius, sudalyvauti loterijoje ir netgi laimėti apsilankymus šiame sporto klube.
Apšilus ant bėgimo takelių, energingiausi augintiniai kartu su šeimininkais bus kviečiami išbandyti savo jėgas ir greitį tradicinėse GGI gimtadienio lenktynėse, kurios bus skirstomos į tris kategorijas – didelių, vidutinių ir mažų šunų – taip varžybose bus užtikrinta lygybė visiems keturkojams dalyviams. Nugalėtojų lauks taurės ir įspūdingi prizai, taip pat kiekvienas finišo linijos kirtimas bus įamžintas vaizdo įraše. Lenktynėms būtina išankstinė registracija.
Dvikojai ir keturkojai renginio lankytojai taip pat galės nusifotografuoti prie linksmos foto sienelės, sudalyvauti gimtadienio loterijoje bei plačiau išgirsti apie GGI vykdomus projektus, tokius kaip www.draugiskigyvunams.lt – didžiausią Lietuvoje vietų žemėlapį, kur žmonės gali apsilankyti su augintiniais, ir www.neBrisius.lt – išgelbėtų gyvūnų istorijų puslapį.
„Labai laukiame savo 8-ojo gimtadienio, kuriame ne tik švęsime, bet ir tarsime didelį ačiū savo ištikimiems draugams – gyvūnų mylėtojams, pagalbos ranką ištiesusioms organizacijoms ir visiems gyvūnams, dėl kurių mes ir esame. Tikimės, kad mūsų susirinks labai daug – laukiami ir nauji veidai, nes keturkojų ir dvikojų draugų mums niekada nebus per daug“, – apie artėjantį renginį atsiliepia GGI įkūrėja Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Renginio programa:
12.00 val. Renginio atidarymas.
12.15 val. Paskaita „Erkės. Pavojai ir profilaktika“ (Pristato „PetCity Lietuva“ klinika).
13.00 val. Agility trasų bėgimo pasirodymas (Šunų sporto klubas “Vilnis”).
13.45 val. Paskaita „Kas yra šuo, kaip jis mato, kaip uodžia? Kaip vyksta atranka į tarnybą?“ (Pristato LR muitinės visuomenės informavimo specialistas Artūras Zaleckas).
14.30 val. „GGI lenktynės su šunimi“ (Vedėja Kamilė Sakalauskaitė).
15.45 val. Paskaita „Gyvūno palikimas viešbutyje. Mitai ir tiesa“ (Pristato gyvūnų viešbutis „Four Paws“).
16.15 val. Lenktynių apdovanojimai.
16.30 val. Gimtadienio tortas.
17.00 val. Renginio uždarymas.
Daugiau informacijos apie renginį rasite čia.
Už prisidėjimą prie renginio įgyvendinimo taip pat esame dėkingi gyvūnų prekių parduotuvei Zoomaistas.lt, sporto apdovanojimų parduotuvei Sportcup.lt, žurnalui Panelė, spaustuvei Friskas, gyvūnų maisto gamintojams Mars Lietuva, MakeUp2Go makiažo akademija – makiažo studijai, Ramių Bičių MENŲ STUDIJAi ir veganiškų desertų kepyklėlei Chaika – jūsų dėka renginys ne tik įvyks, bet ir bus ypatingas!
Rugpjūčio 1 dieną, Vingio parke, norime atšvęsti savo didelį ir be galo svarbų 8-ąjį gimtadienį, kuriame ne tik švęsime, bet ir tarsime didelį AČIŪ savo ištikimiems draugams – gyvūnų mylėtojams, pagalbos ranką ištiesusioms organizacijoms ir visiems gyvūnams, dėl kurių mes ir esame. Tikimės, kad mūsų susirinks labai daug – laukiami ir nauji veidai, nes keturkojų ir dvikojų draugų mums niekada nebus per daug.
Ta proga vyks legendinės šunų lenktynės, tad kviečiame registruotis, dalyvauti ir pirmauti! Prizų bei geros nuotaikos nestigs 🙂
Startuojame 2020-08-01 14:30
Akimirkos iš praėjusių metų lenktynių
Registracijos anketą su taisyklėmis rasite ČIA arba formoje žemiau.
Informacija paruošta Kamilės Sakalauskaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Palaidų ar beprižiūrių šunų problema miestuose, kada šie klaidžioja kur užsimanę, kelią pavojų žmonėms, gali sutrikdyti eismą ar sukelti kitų nemalonių situacijų, nagrinėjama gana dažnai. Gyvūnais, kurie neturi šeimininkų, pasirūpina atsakingos organizacijos, tačiau susiduriama ir su atvejais, kada namus ir šeimą turintys augintiniai nuolat išleidžiami „tyrinėti miesto teritorijos“, nors tai draudžia įstatymai. Tokia praktika pavojinga ne tik aplinkiniams, bet ir pačiam gyvūnui, kuris gali pasimesti ar susižaloti.
Vienas iš tokių – kelerius metus trunkanti šuns Bario nepriežiūros istorija. Šuo nuolat pastebimas vienas klajojantis Lazdynėlių gatvėse ir kitose vietose, kelioms valandoms paliekamas pririštas prie parduotuvės, kol jo šeimininkas užsiima asmeniniais reikalas. Liudininkų teigimu, pastarasis dažnai matomas neblaivus, o savo augintinį paleidžia klajoti vieną net itin prastomis oro sąlygomis – lyjant, stipriai šąlant ar t.t. Tokie šeimininko veiksmai kelią pavojų Bariui – tik neabejingų kaimynų dėka jam pavyksta išgyventi. Sausio mėnesį atsakingi ir neabejingi asmenys, neapsikentę esamos situacijos ir rūpindamiesi gyvūno gerove, kreipėsi į VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI), prašydami padėti išspręsti susiklosčiusią situaciją.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, sąmoningas gyvūno palikimas be priežiūros, padarant jį bešeimininkiu, yra laikomas administraciniu nusižengimu. Todėl dėl šuns saugumo GGI kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą bei Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnu bei užkirsti kelią ne vienerius metus trunkančiai šuns nepriežiūrai, apie kurią liudijo kaimynai.
Kadangi šio gyvūno nepriežiūros atvejis buvo oficialiai fiksuotas tik pirmą kartą, policija šeimininkui galėjo skirti įspėjimą, jog situacijai pasikartojus jam bus skiriama bauda ir svarstoma šuns konfiskacija. Tačiau šeimininko tai neišgąsdino – kovo mėnesį šuo vėl pastabėtas palaidas, o tokie jo „žygiai“ užfiksuoti vaizdo įraše, kurį GGI iš karto perdavė policijai. Bario šeimininkas buvo nubaustas už administracinį nusižengimą ir gavo 30 EUR baudą, tačiau nutarime buvo netinkamai pritaikyta teisės norma bei neišspręstas klausimas dėl gyvūno konfiskavimo.
Po šio atvejo aplinkinių gyventojų prašyta likti neabejingais ir, pamačius Barį klaidžiojantį vieną, pranešti atsakingos institucijoms. Praėjus kelioms savaitės, situacija pasikartojo ir vėl, todėl GGI dar kartą kreipėsi į policiją, pranešdama apie pakartotinį pažeidimą bei, siekiant išvengti tokio aplaidaus šeimininko elgesio pasekmių, prašydama šunį konfiskuoti. Tačiau buvo priimtas sprendimas dar kartą paskirti 30 EUR baudą ir vėl buvo nutarime netinkamai pritaikyta teisės norma. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime nurodyta, jog „šuo buvo vedžiojamas be pavadėlio“, nors šeimininko šalia nebuvo, o įvykio liudytojos niekas neapklausė.
Esant tokiai situacijai, GGI kreipėsi teisinės pagalbos į advokatų profesinę bendriją „Constat“ tam, jog gyvūnas galiausiai būtų konfiskuotas ir pritaikyta teisinga teisės norma. „Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos 4 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalies 1 punktu, sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais yra laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu. Taigi būtent GGAĮ 4 straipsnio 2 dalyje išvardinta eilė veiksmų, kurie yra laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnu, tarp jų sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais. Atsižvelgiant į tai, jog gyvūno padarymas bepriežiūriu yra vertinamas kaip žiaurus elgesys su gyvūnu, daugybė asmenų liudija apie nuolatinę ir tęstinę gyvūno Bario nepriežiūrą, nutarimu paskirta nuobauda turėjo būti pritaikyta vadovaujantis ANK 346 str. 16 d., kuriame nurodyta, jog žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Tačiau šiuo atveju, pritaikius ne tą teisės normą, Bario savininkas gavo tik trisdešimties eurų baudą, o klausimas dėl gyvūno konfiskavimo apskritai nebuvo sprendžiamas“ – teigia advokatų profesinės bendrijos „Constat“ atstovai.
„Absurdiška, kad tokį paprastą klausimą bandome išspręsti taip ilgai – šuo ne tik kenčia, kol juo nėra tinkamai pasirūpinta – klaidžioja vienas, loja naktimis po balkonais, ieško maisto – bet ir gaištamas organizacijos laikas, kurį galėtume skirti kitiems darbams. Kartais pasiseka pakliūti pas žmogiškus pareigūnus ir jiems iš karto aišku, kad gyvūno gerovės klausimą reikia išspręsti bei tai atliekama operatyviai. Šiuo atveju ne tik mes, bet ir Bario kaimynystėje gyvenantys asmenys ilgai dirba ir nerimauja dėl vieno paprasto atvejo. Tad labai gaila, bet tenka pripažinti, kad daug kas priklauso ne tik nuo įstatymų, bet ir nuo pareigūnų asmeninio požiūrio”, – sako GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė – Pliuskė.
Vykstant tokiam GGI ir policijos pareigūnų nesutarimui dėl esamos situacijos, šuo Baris nenuobodžiauja ir toliau vienas klaidžioja Lazdynėlių gatvėje – tai liudija susirūpinę kaimynai, nuolat rašantys organizacijai žinutes bei siunčiantys vaizdinę medžiagą. GGI toliau kreipsis į atsakingas institucijas, skųs tokius abejingus pareigūnų sprendimus ir veiksmus bei stengsis, kad ši situacija būtų tinkamai išspręsta.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nori priminti, kad organizacija aktyviai dirba su gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejais. Siekiama, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, užsiimama nuolatiniu visuomenės švietimu, teikiamos rekomendacijos bei nuolat bendraujama su atsakingomis institucijomis. Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite per aukok.lt platformą: http://bit.ly/padekgyvunams arba www.ggi.lt/parama.
Informacija paruošta Erikos Gasiul iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Visą pasaulį sukrėtė paslaptinga keleto šimtų dramblių žūtis Botsvanoje. Specialistai aiškinasi, kodėl per pastaruosius du mėnesius nugaišo apie 350 dramblių. Visame pasaulyje garsus keliautojas, daktaras biologas Nialas Makanas (Niall McCann) teigia, kad jo kolegos šiaurinėje Botsvanos dalyje, kur plyti Okavango upės delta, pastebėjo daugiau nei 350 nugaišusių dramblių.
Anot Botsvanos vyriausybės, niekas nežino, kodėl tai vyksta. Gauti laboratorinių tyrimų rezultatus užtruks dar kelias savaites. Svarbu paminėti tai, kad Botsvanoje gyvena trečdalis visos planetos dramblių, bet jų populiacija dėl brakonierių veiklos smarkiai mažėja. Pasak N. Makano, vietiniai gamtosaugininkai apie masiškai žūstančius dramblius Botsvanos vyriausybę perspėjo dar gegužės mėnesį. „Jie pastebėjo 169 negyvus dramblius per 3 valandas trukusį skrydį“, – sakė jis.
Botsvanos vyriausybė atmetė brakonieriavimą kaip galimą dramblių žūties priežastį, mat dramblių iltys nebuvo nupjautos ar kitaip pašalintos. Šis atvejis mįslingas dar ir tuo, kad iš visų gyvūnų miršta tik drambliai, tad galima atmesti vandens užnuodijimo galimybę.
„Turime nepamiršti vieno dalyko – drambliai yra nepaprastai protingi ir jautrūs gyvūnai“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė N. Makanas. – Aš negaliu įsivaizduoti, kokį didžiulį skausmą ir stresą jie patiria matydami savo šeimos narius agonijoje. Tokia trauma jiems išliks metų metus ir yra tikra katastrofa gamtai.“
Nors laboratorinių testų atsakymų dar nėra ir dramblių žūties priežastys nėra įvardijamos, neoficialių šaltinių duomenimis tai gali būti ir vis didėjančio vietinių ūkininkų nepasitenkinimo šiais gyvūnais rezultatas. Spaudoje gan dažnai pasirodo straipsniai, aprašantys žmonių ir dramblių konfliktą. Drambliai nuolat migruoja, ieško vandens ir maisto, tad jų kelyje pasitaiko ir pasėlių laukai.
Drambliams niokojant derlių ūkininkai vis dažniau ir garsiau grasina imtis radikalių priemonių kovoti su šiais gyvūnais. Šio konflikto rezultatas – dar šiemet, vasario mėnesį, Botsvanos vyriausybė paskelbė aukcioną, kurio metu bus išduodami leidimai medžioti dramblius. Kiekvienas medžiotojas, gavęs leidimą, galės nužudyti 10 šių gyvūnų kontroliuojamose medžioklės plotuose.
Skaitant tokias naujienas apie šiuos žemės milžinus, belieka tik apgailestauti. Jei visgi nugalės žmonių gobšumas ir žiaurumas, šie nuostabūs gyvūnai bus priversti likti tik ankštuose zoologijos soduose bei biologijos vadovėliuose. Tad pirmiausiai reikia pakeisti savininkišką požiūrį į gamtą, suvokti veiksmų padarinius ir sustabdyti tokį viską naikinantį elgesį.
Šaltinis:
https://www.bbc.co.uk/news/world-africa-53257512
Informacija paruošta Kamilės Rutkaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Lietuvoje visuomenė tampa vis sąmoningesnė gyvūnų gerovės klausimais. Kalbos apie augintinių individualumą, poreikius ar gebėjimą jausti skausmą šiandien nebėra „tabu“ temų sąraše. Internete galima rasti daug naudingos informacijos, padėsiančios geriau pažinti savo augintinius bei jų poreikius, o socialiniuose tinkluose vis populiaresnės tampa gyvūnų mylėtojų grupės, kurių nariai dalijasi savo augintinių istorijomis.
Gegužės 23 dieną internete buvo galima išvysti visai kitokio pobūdžio istoriją. Socialiniame tinkle „Facebook“ vyras viešai prabilo apie tai, kaip jis nuskandino penkis kačiukus: „Aš juos pasiunčiau „atgal“ iš kur jie atėjo, pašildžiau keturiems vandenį – mamos temperatūros maždaug, palikau vieną… trims dienoms… O paskui vėl pašildžiau vandens… Katė turėjo džiaugsmo suprasti, kad ji gali būti motina. Pasivaikščiojusi sugrįžo ir nieko neberado.“
Įrašas greitai pasiekė nepelno siekiančią organizaciją „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI), kuriai jau ne pirmą kartą tenka susidurti su nužudytų gyvūnų jauniklių istorijomis. Paklausus vyro, ar jis tikrai padarė šį nusikaltimą, buvo sulaukta atsakymo: „Taip. Paskandinau penkis kačiukus. Ta prasme juos nužudžiau, nes jie nereikalingi.“
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnį, gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus, yra laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais. Taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje minima: „Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“
Dėl susiklosčiusios situacijos GGI nedelsiant kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nuskandintų penkių kačiukų ir patraukti asmenį baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn bei konfiskuoti pas jį šiuo metu esančius gyvūnus.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad socialinio tinklo „Facebook“ paskyros savininkas jau keturiolika metų gyvena Airijoje ir su savo šeima Lietuvoje nepalaiko santykių. Kadangi nepavyko rasti asmenų, kurie galėtų suteikti reikšmingos informacijos tyrimo eigai, o įvykio vieta nebuvo nustatyta bei manoma, kad kačiukai buvo nuskandinti ne Lietuvos teritorijoje, nepakako įrodymų patraukti vyrą baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.
Praeityje dažnai naudota praktika atsikratant gyvūnais jaunikliais šiandien Lietuvoje yra griežtai draudžiama. Prieš metus laiko GGI buvo susidūrusi su panašiu atveju – Šilalės rajone buvo nuskandinti penki šuniukai. Abu prie nusikaltimo prisidėję vyrai buvo areštuoti ir sulaukė bausmės – už žiaurų elgesį su gyvūnais jiems buvo paskirti keturių mėnesių (120 val.) viešieji darbai.
Šiandien žmonės vis aktyviau priešinasi tokioms nusistovėjusioms „tradicijoms“ kaip senų augintinių atsikratymas paliekant juos pririštus miškuose ar vos gimusių jauniklių nuskandinimas nuošaliuose tvenkiniuose. GGI kasdien sulaukia neabejingų žmonių pranešimų apie galimus žiauraus elgesio ar gyvūnų nepriežiūros atvejus. Kiekvienas atvejis yra nagrinėjamas, todėl GGI primena, kad tokio pobūdžio nusikaltimus įvykdę žmonės sulaukia teisingumo ir lieka nubausti.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nori priminti, kad organizacija aktyviai dirba su gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejais. Siekiama, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, užsiimama nuolatiniu visuomenės švietimu, teikiamos rekomendacijos bei nuolat bendraujama su atsakingomis institucijomis. Norėdami prisidėti prie šio ar kitų žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų sprendimo, galite paaukoti pasirinktą pinigų sumą aukok.lt portale: https://www.aukok.lt/projektai/Stabdykime-ziauru-elgesi-su-gyvunais/
Informacija paruošta Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Kiauliena, žuvų taukai, kiaušinių baltymai, pieno milteliai, bičių pikis – pamačius šiuos terminus sudėtyje nekyla jokių klausimų. Tačiau ar nesudvejojame, kas gi išties yra tos išrūgos, L-cisteinas arba „natūralus skonis“? Iš ko tiksliai pagamintas „bone china“ puodelis ir angoros megztinis?
Žemiau pateikiame 15 punktų sąrašą, kuriame už mažiau žinomų žodžių ir E raidžių slepiasi ingredientai, aktualūs gyvenantiems vegetarišką ar veganišką gyvenimo būdą, kai kurių religijų atstovams, turintiems alergijų ar tiesiog smalsaujantiems, kas slypi pažįstamų produktų sudėtyse.
MĖSA, KAILIS, PLUNKSNOS
Į ką atkreipti dėmesį: išgaunama iš gyvūnų (bet kokių) kaulų ar odos.
Kur randama: guminukuose, želė, zefyruose, saldainiuose, jogurtuose, ryjamų tablečių apvalkaluose, klijuose.
Į ką atkreipti dėmesį: išgaunama iš to paties pavadinimo vabalų.
Kur randama: raudonos spalvos sultyse (kaip pridėtinis dažiklis), gaiviuosiuose gėrimuose, traškučiuose, lūpų dažuose, akių šešėliuose.
Į ką atkreipti dėmesį: gaunami iš paukščių nehumaniškais būdais.
Kur randama: pagalvių užpilduose, striukėse.
Į ką atkreipti dėmesį: gali būti gyvūninės kilmės.
Kur randama: duonoje, kepiniuose, šampūnuose.
Į ką atkreipti dėmesį: gaminamas iš gyvūnų kaulų pelenų.
Kur randama: induose.
Į ką atkreipti dėmesį: tai triušių vilnos rūšis.
Kur randama: drabužiuose.
Į ką atkreipti dėmesį: tai ožkų vilnos rūšis.
Kur randama: drabužiuose.
Į ką atkreipti dėmesį: šilką gamina vabzdžiai; pasak PETA duomenų, tam, kad žmonės gautų 1 kilogramą šilko, žūva 6 600 šilkaverpių. Egzistuoja taip vadinamas „taikus šilkas“ (peace silk/ahimsa silk/tussah silk), neva gaunamas iš laukinėje gamtoje paliekamų kokonų, tačiau šito patikrinti neįmanoma.
Kur randama: drabužiuose, muiluose.
Į ką atkreipti dėmesį: po šiuo įdomiu pavadinimu tikrąja to žodžio prasme gali slėptis bet kas. Vienintelis būdas išsiaiškinti tiksliai – parašyti gamintojams.
Kur randama: maiste, kosmetikoje.
Į ką atkreipti dėmesį: pintys yra nervų sistemos neturintys gyvūnai, iš kurių daromos natūralios kempinės. Ar tai etiška, kiekvienas gali nuspręsti pats.
Kur naudojama: gaminant kempines.
Į ką atkreipti dėmesį: gaunamas iš avių vilnos.
Kur randama: kosmetikoje, kramtomoje gumoje.
PIENAS
Į ką atkreipti dėmesį: tai yra pieno produktas.
Kur randama: sausainiuose, kepiniuose, papilduose sportininkams.
Į ką atkreipti dėmesį: pieno produktas.
Kur randama: prezervatyvuose, klijuose, kremuose.
MEDUS
Į ką atkreipti dėmesį: tai neveganiškas produktas, dar žymimas E901.
Kur randama: pyraguose, saldainiuose, lūpų balzamuose, šampūnuose, kremuose.
ŽUVIS
Į ką atkreipti dėmesį: gaunama iš žuvų.
Kur naudojama: alkoholinių gėrimų, ypač alaus ir vyno, gamyboje.
Tai tik maža dalis gyvūninės kilmės ingredientų, besislepiančių po E raidėmis ar cheminiais terminais. Kiekvienos neaiškios sudėties išsiaiškinimas gali prisidėti tiek prie kilnaus gyvūnų gerovės tikslo, tiek prie naudos sveikatai.
Šaltiniai:
http://www.food-info.net
Maurice Hanssen, Jill Marsen „E priedai“
https://www.theguardian.com/fashion/2018/may/21/the-ethics-of-wearing-feathers-its-not-just-live-plucking-thats-a-problem
https://www.vegan.com/animal-ingredients/ https://www.plantbasednews.org/opinion/14-non-vegan-ingredients-to-look-out-for-in-make-up-and-beauty-products https://www.peta.org.uk/issues/animals-not-wear/silk/
