Informacija paruošta Klaudijos Benosenko iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Svetur atostogauti išvykę žmonės nori patirti kuo daugiau įsimintinų įspūdžių ir teigiamų emocijų, tačiau kartais besirenkant su gyvūnais susijusias pramogas, nepagalvojama apie jiems daromą žalą. Keliautojų pamėgtuose egzotiniuose kraštuose – Tailande, Afrikoje bei Indijoje – jodinėjimas ant dramblių yra priskirtas prie vienų iš populiariausių turistinių pramogų. Daugumai tai leidžia pasileisti į neišdildomus įspūdžius, tuo tarpu kitiems dėl žiniasklaidoje vis aktyviau viešinamos informacijos apie žiaurų dramblių dresavimą, pasimato po pramogomis užmaskuotas gyvūnų išnaudojimas bei nesuvokiamas žmonių žiaurumas.
Kankinimai dresuojant
Dramblių dresūrai yra pasirenkamas dvasinis palaužimas, kuris prasideda ankstyvame gyvūno amžiuje – atskyrus jauniklį nuo motinos. Jaunikliai yra uždaromi į mažus narvus, kuriuose vos gali judėti, jie būna verčiami badauti, nemiegoti, yra mušami lazdomis bei aštriu metaliniu kabliu – šiais būdais siekiama, jog dramblys atliktų tai, kas iš jo reikalaujama. Kai gyvūno dvasia yra palaužta, jis ima daryti tai, ko nori žmogus, tačiau dresuotojai vis tiek toliau su savimi nešiojasi metalinį kablį, nuolat primenant gyvūnui, kas jo laukia nepaklusus.
Atskirtis ir sunkumai, su kuriais susiduria drambliai
Drambliai kaip ir žmonės yra socialios būtybės, gebančios jausti baimę, liūdesį ir skausmą. Paklusdami žmonėms ir turizmo industrijai jie yra priversti gyventi izoliacijoje, dėl kurios patiria didelį stresą. Gyvūnai nebendrauja su kitais drambliais, yra atskirti nuo šeimos bei draugų.
Kai drambliai nedirba, jie yra laikomi mažuose aptvaruose su betoninėmis grindimis bei pririšti judėjimą varžančiomis grandinėmis. Nuo netinkamo paviršiaus ir ilgo stovėjimo be jokios mankštos, drambliai susiduria su tokiomis sveikatos problemomis kaip artritas, pėdų skausmai. Drambliams yra būtina veterinarinė priežiūra, ypač jų kojoms, kuri dažniausiai nėra suteikiama.
Kai visuomenę pasiekė informacija apie negailestingą dramblių dresavimą bei netinkamas laikymo sąlygas, kitos įstaigos, kurios taip pat teikia pramogas susijusias su drambliais, stengiasi suklaidinti turistus dažnai pervadindami savo paslaugas teigiamais žodžiais – „prieglauda“, „šventovė“ ir kita. Tačiau, dažniausiai jų dramblių priežiūros būdai niekuo nesiskiria nuo ankščiau minėtų.
Tailandas ir jodinėjimas ant dramblių
Dažnas lietuvis susižavi Tailandu ir jo siūlomomis pramogomis – tarp jų ir jodinėjimu ant dramblių. Pagal tinklaraščio Tailandiečiai.lt įkūrėją Simoną Kupetienę, jodinėjimas drambliais, fotografavimasis su tigrais, kobrų šou, krokodilų fermos, lankymasis zoologijos soduose dažnam kelia daug emocijų. Tačiau žmonės įgauna daugiau sąmoningumo ir pradeda suprasti, kad tokios pramogos turi ir juodąją pusę, dėl to pastaruoju metu tokių pramogų populiarumas ypatingai mažėja.
Žinoma, jog Tailande labai populiarus jodinėjimas drambliais. Gal galite pakomentuoti kaip ši pramoga kenkia gyvūnams?
Kalbant konkrečiai apie jodinėjimą drambliais situacija kiek sudėtingesnė. Kaip žinia, kultūriškai drambliai Tailande buvo ilgus metus naudojami kaip darbo jėga, daugybę metų jie buvo naudojami medienai gabenti – panašiai kaip pas mus arkliai. Taip pat jie buvo turto ir sėkmės simbolis – dramblį laikė tik turtingieji tiek dėl jo išlaikymo, tiek dėl įsigijimo.
Daug dramblių buvo domestifikuoti ir staiga vieną dieną prieš daugiau nei 30 metų karalius priėmė įstatymą, kad drambliai nuo šiol nebegali dirbti. Tai buvo didelis praradimas ir nusivylimas tarp vietos gyventojų. Daugelis dramblių buvo įdarbinti Tailando Šiaurėje. Kaip tik tuo metu pradėjo augti turizmas, juos pradėjo naudoti kaip turistų linksminimo priemonę, tada drambliai iš Šiaurės Tailando buvo parduoti ir perkelti į Pietus. Na, o čia buvo naudojami daugiausiai jodinėjimui.
Pats jodinėjimas nėra kažkaip ypatingai žalingas – išlaikyti keletą žmonių jam fiziškai tikrai nėra sudėtinga, vien savo straubliu tailandietiškas dramblys gali pakelti apie 1 toną. Tačiau didžiausia gyvūnui žala – jo laikymas nepritaikytomis sąlygomis. Dažnai jie būna pririšti prie trumpos grandinės, o jodinėjimui naudojami balnai, kurie varžo dramblį bei pritrina ir palieka žaizdų. Taip pat dramblys yra vienas agresyviausių gyvūnų, kuris pajutęs pavojų puola, todėl sudėtinga jo dresūra, dažnai siejama su žiauriu žmogaus elgesiu.
Ar yra kitų saugių pramogų, susijusių su drambliais, kurios nedarytų jokios žalos šiemsgyvūnams?
Dabar itin populiarėja dramblių sanatorijos, nors kiek teko matyti situaciją gyvenant Tailande, tai dažnai tebūna priedanga – tikrai ne visose sanatorijose laikomasi etiškų dramblio laikymo principų. Man juokinga, kai turistai susidarę įspūdį apie jodinėjimo drambliu žalą galvoja, kad dramblio maudymas bus lyg karmos palengvinimas jam.
Tikrai yra vietų, kur drambliai prižiūrimi gerai, jodinėjant nededami balnai – esu mačiusi net tokių, kur žmogui jo auginamas dramblys lyg geriausias draugas ar mylimas šeimos narys, tačiau taip pat esu buvusi tokiose „sanatorijose”, kuriose dramblį maudyti ragina pasitelkę botagu ar metaliniu kirstuku. Tad pasikartosiu dar kartą – ne jodinėjimas drambliu yra problema.
Mes patys esame už tai, kad gyvūnai gyventų laisvėje, todėl panašių vietų, kur naudojami gyvūnai pramogoms, rekomenduojame vengti. Geriau rinktis nacionalinius parkus, kur gyvūnus pamatysite laisvėje. Tiesa, tikimybė sutikti juose dramblį nebus itin didelė.
Informacija paruošta Daivos Kosinskaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Pro kailinių parduotuvę vieni žmonės praeina žavėdamiesi, kiti – su pasibjaurėjimu, tačiau abejingų jiems tikriausiai nėra. Kailiniai tebėra svarbi žmonių drabužinių ir stiliaus detalė net XXI amžiuje. Tad pakalbėkime dar kartą apie natūralų kailį ir jo alternatyvas aukštojoje madoje ir mūsų kasdienybėje.
Aukštosios mados gigantai atsisako natūralaus kailio
„Armani“, „Burberry“, „Gucci“, Versace“ – šie ir dar begalė kitų mados kūrėjų pastaraisiais metais vienas po kito skelbėsi atsisakantys natūralaus kailio. Taip pat jo nerasite ir populiariosios mados parduotuvėse –„HM“ bei „Zara“.
Dažniausiai mados kūrėjai teigia, kad nori būti dalimi tvarios, aplinkai nekenksmingos ir etiškos mados, kuri neišnaudoja gyvūnų. Donatella Versace pareiškė, kad gyvūnų žudymas mados kūrimui jai nebeatrodo teisingas. „Prada“ mados namai teigė, kad yra įsipareigoję taikyti inovacijas ir laikytis socialinės atsakomybės, o fokusavimasis į novatoriškas medžiagas leis bendrovei išbandyti naujas kūrybiškumo ribas ir patenkinti etiškai pagamintų produktų paklausą. Tuo tarpu „Michael Kors“ atstovai sako, kad technologijų pažangos dėka jiems nebereikalingas natūralus kailis kuriant prabangią, estetiškai atrodančią ir kokybišką produkciją.
Tuo tarpu gyvūnų teisių aktyvistai mano, kad tokios mados tendencijos įgauna vis didesnį pagreitį ne tik dėl altruistinių mados kūrėjų iniciatyvų. Daug įtakos turi ir mados industrijos noras įtikti savo reikalavimus diktuojančiai naujajai kartai, kuriai artimos planetos saugojimo ir darnaus vystymo idėjos, gyvūnų teisių pripažinimas. Šie žmonės nenori būti siejami su ankštuose narvuose auginamais bei vėliau nužudomais gyvūnais. Kailių pramonė jiems atrodo nežmoniška ir žiauri, tad drabužių kūrėjai, nenorintys tapti nebeaktualūs ir neįdomus, yra skatinami persiorientuoti ir taikytis prie naujų iššūkių ir rinkos sąlygų.
Didelę įtaką šioms tendencijoms padarė ir tokios gyvūnų teisių gynimo organizacijos kaip „PETA“, kuri aršiai kritikuoja ne tik natūralius kailius naudojančius mados kūrėjus, bet ir juos dėvinčias įžymybes – Beyonce, Madonna, Catherine Zeta-Jones. Tuo tarpu tokios mados ikonos kaip Natalie Portman, Alicia Silverstone, Eva Mendes, Charlize Theron yra aukštinamos PETA organizacijos, kadangi garsėja savo stiliumi dėvėdamos ir populiarindamos dirbtinį kailį.
Natūralus kailis – prabangu ar vulgaru ir neskoninga?
Nuo senų laikų natūralus kailis buvo prabangos ir turtingumo ženklas, kartais jis liudydavo ir priklausymą tam tikram socialiniam sluoksniui. Pirmykščiai žmonės, gyvenę šalto klimato sąlygomis, be kailio apskritai nebūtų galėję išgyventi. Vėliau, atsirandant vis daugiau audinių, medžiagų, natūralaus kailio reikšmė išlikimo atžvilgiu mažėjo, tačiau vis dar išlaikė statuso vaidmenį. Dar šiandien kailių reklamose dažnai išgirsime ar perskaitysime žodžius „prabangūs“, „išskirtiniai“ ir pan.
Natūralus kailis nebėra išskirtinio stiliaus ir skonio ženklas – dažnai jis tampa pašaipų objektu. Juk daug moterų ilgus metus nešioja tuos pačius kailinius, neretai užsilikusius dar nuo jaunystės laikų, nors jų stilius, kirpimas, fasonas net mados neišmanančiam žmogui akivaizdžiai atrodo pasenęs.
Nors kailinių kūrėjai stengiasi pasivyti naujausias mados tendencijas ir kurti kuo gražesnius ir patraukliau atrodančius drabužius, vis daugiau žmonių suvokia, kad tokia mada yra nehumaniška. Ankštuose narvuose auginami kailiniai žvėreliai vos sulaukę tinkamo amžiaus yra nužudomi elektros srove arba uždusinant dujomis. Perdirbant kailius sunaudojami dideli kiekiai vandens, energijos bei aplinkai žalingų chemikalų (mineralinės druskos, formaldehidai, dažai), kurie būtini kailiui paruošti. Dėl to gyvūnų teisių gynėjai teigia, kad natūralus kailis – vulgarus ir antžmogiškas būdas savo stiliui puoselėti.
Dirbtinis kailis – ar tikrai tai atsakymas į visus klausimus?
Dirbtinio kailio industrija padarė tokią pažangą, kad nepatyrusia akimi jį sunkoka atskirti nuo tikro. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip patraukli alternatyva. Kokybiškai pagamintas kailis gali būti toks pat šiltas ir stilingas, kaip ir natūralaus kailio drabužis, tačiau dėl tokių kailinių tikrai nebuvo nužudyta nė viena audinė, nutrija ar triušiukas.
Tačiau ar tikrai dirbtinis kailis toks jau nekaltas? Ne visai. Ir esmė čia visai paprasta – dirbtinis kailis gaminamas iš plastiko. Net specialiai nesidomėdami žinome, kaip plastikas kenkia gamtai – jis ilgai ỹra ir jo atliekų vis daugėja. Neretai žiniasklaidoje matome nuotraukas su į plastiko pinkles įkliuvusiais gyvūnais, girdime apie tai, kaip gyvūnai prisiryja spalvotų plastiko dalelių galvodami, jog jie valgomi, o vėliau, taip užkimšę skrandį, neretai miršta nuo bado. Tad akivaizdu, jog jis kenkia ir gyvūnams, net jei jų nežudome tiesiogiai.
Nors natūralių kailių šalininkai teigia, kad kaip tik natūralus kailis yra draugiškas produktas gamtai dėl savo savybės neteršiant gamtos greitai suirti, kai tuo tarpu dirbtinis natūralioje gamtoje išliks tūkstančius metų. Nepaisant visko, gyvūnų teisių aktyvistai skatina dirbtinio kailio dėvėjimą ir teigia, kad tai daug etiškiau už natūralų, nes jo gamyboje tiesiogiai gyvūnai nenukenčia ir jeigu jis tinkamai utilizuojamas, didelės žalos gamtai nepadarys.
– Norite pasidalinti informacija apie gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejį? Skelbkite mūsų naujoje grupėje.
– Norite sužinoti daugiau apie gyvūnų gerovę? Klauskite mūsų naujoje grupėje.
– Norite pasidalinti patarimais? Rašykite į mūsų naują grupę.
Visi kartu galime nuveikti daugiau!
Grupės tikslas – aptarti atvejus ir konsultuoti žmones ir organizacijas viešai, taip išmokant kuo daugiau žmonių savarankiškai suteikti pagalbą gyvūnams -> https://www.facebook.com/groups/GyvunuNeprieziura/
Rugpjūtis džiugina mus itin šiltais orais ir renginiais, kai norisi kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, pasižmonėti… Panorėjus į draugiją kartu pasiimti savo augintinį, tenka spręsti nemenką galvosūkį: kur eiti, kad patogiai jaustųsi ir šeimininkas, ir jo keturkojis draugas? Ar augintinis nesukels nepatogumų aplinkiniams? Ar nebus išprašytas lauk? Panašūs ir kiti klausimai kyla bemaž kiekvienam naminio gyvūnėlio savininkui. Pastebėjusi šią problemą, spręsti ėmėsi VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Beatričė pasakoja, kaip norint po darbų susitikti su draugais, nė vienas nenorėdavo palikti namuose savo augintinių. Deja, net ir Vilniuje buvo didelė problema su jais patekti į patalpas. Buvo gal dvi draugiškos gyvūnams kavinės, bet eiti į tas pačias tiesiog pabodo. Supratusi, kad laiką su savo gyvūnais žmonės gali leisti tik lauke, o oras Lietuvoje tam nėra labai palankus, Beatričė sugalvojo naują projektą „Draugiški gyvūnams“.
„Projekto pagrindinis tikslas – skatinti žmones kuo daugiau laiko praleisti su savo augintiniais, mažiau palikti juos vienus namuose, aktyviai leisti laiką kartu. Tai daryti žmonėms paprasčiau, jei yra daugiau vietų, į kurias jie gali ateiti su savo keturkojais draugais. Mūsų žemėlapis www.draugiskigyvunams.lt vienija jau per 1100 tokių vietų, pradedant kavinėmis ir viešbučiais, baigiant sporto klubais, grožio salonais ir net bibliotekomis. Visos šios vietos yra pažymėtos specialiu mūsų lipduku.“
Kiekviename mūsų šalies mieste siekiama turėti bent 70 proc. draugiškų gyvūnams viešųjų vietų. Planuojama intensyviau dirbti su mažais miestais, kur nuolat ieškoma ambasadorių – gyvūnų ir jų šeimininkų, kurie būtų atsakingi ir aktyvūs. Norintieji jais tapti kviečiami kreiptis el. paštu draugiski@ggi.lt. Planuose taip pat – ir gyvūnams bei žmonėms draugiškų renginių kalendorius, rubrika „Kuo užsiimti su augintiniu“, kurioje būtų pristatytos įvairios veiklos, bendradarbiavimas su gyvūnų mylėtojų klubais.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė pažymi, kad norinčiųjų prisijungti prie šios iniciatyvos dažniausiai būna daugiau, nei organizatoriai gali priimti. Pasak jos, pirmiausia laukiami tie šeimininkai, kurių augintiniai yra išauklėti. Gyvūnų-ambasadorių šeimininkai taip pat turėtų ieškoti naujų vietų, kur jų augintiniai laukiami, skatintų kitus užsiimti įvairiomis veiklomis su savo augintiniais, rodytų pavyzdį, kad, tarkime, prieš pasodinant gyvūną ant kėdės kavinėje, reikia patiesti paklotą.
Marijampolė taip pat turi savo ambasadorę, vardu Rubė, kuri pas savo šeimininkę Viktoriją Juškauskaitę atkeliavo iš prieglaudos. Mergina sako, kad laimingesnė gyvenime dar niekada nesijautė, ir entuziastingai pasakoja apie šuniuko įpročius: „Rubė mėgsta gerą miegą ir maistą. Kai ko nors nesupranta, nepažįsta – loja, nes turi tvirtą charakterį. Jei vaikštome nepažįstamais keliais, ji gali sustoti, įsiremti letenomis ir nebejudėti iš vietos. Pabudusi ji čepsi ir laižosi, mėgsta pramankštinti visas letenas, truputį paburbėdama sau po nosimi. Po aktyvių dienų ji būtinai knarkia, per miegus net loja. Rubė visuomet įsigudrina paprašyti gardesnio kąsnelio, ypač tada, kai pusryčiauja mano tėtis.“
Marijampolės ambasadorė Viktorija sako, kad Marijampolėje gyvūnams draugiškų vietų rasti tikrai nebuvo sudėtinga. Sunkiau buvo sugalvoti, kaip pristatyti projektą, kad jis sudomintų kavinių, viešbučių vadovus. Derybų procesas užtrunka – įmonės įtraukiamos į draugiškų gyvūnams vietų žemėlapį tik tuomet, kai užpildoma atitinkama anketa. Tada reikia užklijuoti specialų lipduką „Draugiški gyvūnams“, padaryti nuotraukų, parašyti tekstą ir paviešinti informaciją.
Oficiali dalis – tik viena medalio pusė. Viktorija pasakoja, kad Rubei reikėjo laiko priprasti prie aplinkos, žmonių: „Iš pradžių ji loja, nes šuniui kyla stresas nepažįstamoje vietoje. Viliojame skanėstais ir kalbiname, kuriame pasitikėjimą, tik tada fotografuojame. Grįžusi namo iš prisiminimų dėlioju tekstą. Labai stengiuosi jį pateikti šmaikštų, informatyvų.“
Anot merginos, įmonių reakcija į šią iniciatyvą labai maloni ir teigiama, o marijampoliečių komentarai – šilti ir džiaugsmingi. Žmonės patenkinti, žinodami, kur su savo augintiniu yra laukiami. V. Juškauskaitė pastebi, kad visuomenė auga ir pamažu supranta, jog augintinius turintys žmonės jiems skiria didelę dalį savo laiko – juos moko, bendrauja, kuria tarpusavio ryšį, tad ir gyvūnai viešoje vietoje elgiasi gražiai.
Marijampolės ambasadorė Viktorija turi ir savo „Instagram“ paskyrą, kur fiksuoja, kaip pati sako, šuns „katino dienas“. Tokia idėja merginai kilo ne tik dėl smagios pramogos, bet ir dėl to, kad paskatintų žmones paimti gyvūnus iš prieglaudos.
Eglė BURBAITĖ
Ką mes veikiame kasdien? Kokias situacijas sprendžiame ir kaip tai sekasi? Įvairiai. Dažnai susiduriame su dideliu finansų trūkumu, todėl negalime apsiimti visų atvejų ir tenka rinktis, kam padėti galime, o kam ne. Ar lengva tai pasirinkti? Ne. Ypač kai matome konkretaus gyvūno, kuriam reikalinga pagalba, foto ar video medžiagą.
Mūsų komanda vakarais ar savaitgaliais, net ir pavargę sėda spręsti žiauraus elgesio bei nepriežiūros atvejus, atsakinėja į jūsų klausimus, kartais – įžūlius ir įžeidžiančius komentarus bei priekaištus, kai neturime laiko ar galimybių padėti visiems.
Nepaisant to, mes visi norime, kad situacija mūsų šalyje pasikeistų, minėtų atvejų būtų mažiau, o tie, kurie yra, būtų išsprendžiami greitai ir efektyviai. Todėl mums nenusakomai reikalinga jūsų finansinė pagalba, kurią galite skirti šiais būdais:
– per aukok.lt platformą -> https://www.aukok.lt/projektai/Stabdykime-ziauru-elgesi-su-gyvunais
– tiesiai į organizacijos sąskaitą Swedbank LT77 7300 0101 3323 1565
– per PayPal -> https://ggi.lt/parama/
Kam mums reikalingi pinigai? Daugeliu atvejų turime mokėti profesionaliems teisininkams, kurie padeda teisiškai išnarplioti sudėtingas situacijas, pateikti dokumentus su svariais teisiniais argumentais, būtent dėl to bylos nedulka stalčiuose, o yra sprendžiamos, rengiami skundai. Be jų pagalbos negalėtumėme padaryti beveik nieko. O kai neturime, kaip atsiskaityti, kaupiasi skola. Šiuo metu ji siekia 600 EUR – daugiau atvejų apsiimti neturime jokių galimybių, nors kasdien gauname užklausų, o juk yra daugybė atvejų, kurie vis dar nėra baigti. Apie mūsų darbus, padarytus per metus laiko šio projekto metu, skaitykite žemiau:
IŠSPRĘSTI ATVEJAI:
ŠIUO METU SPRENDŽIAMI ATVEJAI:
PRITRŪKO ĮRODYMŲ, TODĖL ATVEJO TYRIMAS/ BYLA NUTRAUKTI ARBA PRANEŠIMAS NEPASITVIRTINO:
KITI MŪSŲ DARBAI:
– Dirbame su papildomos poveikio priemonės įteisinimo – draudimo laikytis gyvūnus iki 5 metų žiauriai su jais pasielgusiems asmenims.
– Parengėme informacinį apie žiaurią pramogą – viščiukų perinimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose – ir išplatinome jį daugiau nei 600 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, iš kurių šia pramoga jau naudojosi mažiausiai 40 įstaigų.
– Parengėme rekomendacijas dėl kanopinių gyvūnų kanopų priežiūros ir išplatinome jas ūkiams bei visoms Lietuvos savivaldybėms, kurios sutiko išplatinti seniūnijoms.
– Parengėme raštą dėl PSP (Pagauk – Sterilizuok – Paleisk) ir kačių ausų karpymo bei gresiančios atsakomybės nesilaikant tvarkos ir išplatinome visoms Lietuvos gyvūnų prieglaudoms bei VMVT.
– Dirbome su STT pareigūnais, kuriems pavyko fiksuoti VMVT gyvūnų gerovės skyriaus veiklos trūkumus ir įpareigoti pritaikyti pakeitimus, kurie bus itin reikšmingi darbo su gyvūnų gerove kokybei.
– Kartu su ŽGA siekėme kanopinių gyvūnų pančiojimu draudimo, o eigoje perėjome prie arklinių šeimos laikymo reglamento atsiradimo, nes jis neegzistuoja, o tai išspręstų ir pančiojimo, ir kitus arklinių šeimos laikymo klausimus.
– Taip pat, šio projekto metu suteikėme jau virš 200 konsultacijų gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio tema fiziniams asmenims bei organizacijoms.
Padėk mums dirbti ir toliau. Prisidėk prie kovos su žiauru elgesiu ir gyvūnų nepriežiūra:
– per aukok.lt platformą -> https://www.aukok.lt/projektai/Stabdykime-ziauru-elgesi-su-gyvunais
– tiesiai į organizacijos sąskaitą Swedbank LT77 7300 0101 3323 1565
– per PayPal -> https://ggi.lt/parama/
GGI 8 renginio metu vaikų užimtumo palapinėję, kurią koordinavo Festivalis gyvūnų gerovei – Spaudžiam leteną, viso renginio metu vaikai turėjo piešti piešinius tema “Cirkas be gyvūnų”. Mūsų nuostabai ir dideliam džiaugsmui beveik visi vaikai cirke su gyvūnais buvo niekada nesilankę, o tiems, kurie lankėsi, jis nepatiko, todėl tema tapo atvira. Žmonės balsavo ir išrinko laimėtoją – Stepan – kuriam atiteko Vėjo brolių įsteigtas prizas medinis konstruktorius.
Informacija paruošta Klaudijos Benosenko iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Šunims taip pat kaip ir žmonėms yra būtina burnos higiena. Neprižiūrimi šuns dantys gali lemti įvairių ligų atsiradimą, dantų netekimą, blogą burnos kvapą. Šuo turi 42 dantis, o jų keitimasis prasideda, kada šuniukui sukanka 4 mėnesiai. Didžiajai šunų daliai sulaukus trejų metų pradeda formuotis dantų apnašos, todėl jų dantų higiena reikėtų pradėti rūpintis jau nuo ankstyvo amžiaus.
Ankstyvas šuns dantų priežiūros palaikymas taip pat pagelbės ir pratinant augintinį prie šios rutinos. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) vykdytoje apklausoje dėl šunų dantų priežiūros, dauguma keturkojų šeimininkų atsakė, jog šuns dantų priežiūrai naudoja valančius valgomuosius kramtalus – pastarieji yra populiariausi ir reikalaujantys mažiausiai pastangų.
Tačiau dalis atsakiusiųjų nurodė, jog šuns dantų priežiūrai nieko nenaudoja. Augintinio dantų nepriežiūrą dažnai lemia tai, jog šuo nesileidžia prie to pripratinamas, todėl yra sunku atlikti dantų valymo procedūrą, šeimininkai neskiria tam pakankamai laiko arba neturi reikiamų žinių.
Kaip pripratinti augintinį prie dantų valymo?
Pirmiausia yra svarbu įsigyti specialiai šunims skirtas dantų valymo priemones – dantų pastą bei dantų šepetėlį (nesirinkti šepetėlio kietais šereliais, nes jie gali pažeisti šuns dantenas). Prieš pradedant šunį pratinti prie dantų valymo, turite pasistengti, jog ši procedūra jam taptų maloni. Pirmais kartais rekomenduojama duoti paragauti dantų pastos, vėliau jos užsitepus ant piršto galima pradėti švelniai valyti dantis. Tokiu būdu šuo pamažu pratinsis prie naujo ritualo ir jus prisileis. Po kiekvieno sėkmingo bandymo šunį reikia apdovanoti ir pagirti už paklusnumą.
Prieš pradedant valyti dantis rekomenduojama pirmiausia išbandyti antpirščio formos dantų šepetėlį. Naujas dantų valymo ritualas turi būti malonus ir suprantamas šuniui, todėl pratinti reikėtų laipsniškai ir dantis valyti itin švelniai. Kai šuo pajus, jog nauja veikla jam teikia malonumą, jam tai taps kasdieniu ritualu, kurio jis lauks. Svarbu prisiminti, jog prieš kiekvieną dantų valymą reikia leisti šuniui paragauti dantų pastos, nepatartina iš karto valyti visų dantų, geriau pradėti pratinti nuo šoninių dantų, vėliau galinių ir tik tuomet prieiti prie priekinių – tai sukels mažiau diskomforto šuniui (priekinių dantų valymas reikalauja pakelti jo nasrus).
Kitos dantų valymo alternatyvos
Prižiūrėti šuns dantis ir burnos higieną yra ir kitų įvairių būdų. Dažnai vieni šunys nemėgsta tokių procedūrų, kuriose naudojamas dantų šepetėlis ir sunkiai leidžiasi prie to pripratinami, todėl palengvinant šunų dantų priežiūrą yra siūlomos dar kelios alternatyvos.
Sausas pašaras – kieto maisto dalelės nėra linkusios strigti tarp šuns dantų ir padeda nuvalyti apnašas. Taip pat tinka ir natūralūs produktai, pavyzdžiui, nesmulkinta mėsa, tačiau patartina vengti virtų ir žalių kaulų be mėsos – jie gali nulaužti dantis.
Kramtalai – grauždamas įvairius specialius skanėstus šuo valo ir savo dantis. Galima naudoti įvairius guminius žaislus ant jų užtepant specialios šunims skirtos dantų pastos. Kieti nailoniniai kauliukai ir teniso kamuoliukai netinka dėl turimos savybės rinkti nešvarumus.
Dantų purškikliai – paprastai ir lengvai naudojami, padeda išvengti dantų akmenų ir apnašų, palaiko gaivų šuns burnos kvapą, naikina bakterijas.
Virvė su mazgais – skirta šunų dantų masažui, padeda pašalinti susidariusias apnašas.
Subalansuota mityba – šuo iš maisto turi gauti pakankamai vitaminų, mineralų ir kalcio, kurie padeda palaikyti sveiką dantų būklę.
Dažniausi klausimai veterinaro kabinete
Žmonės dažnai pasimeta tarp internete esančios informacijos apie šunų burnos higieną ir ne visada supranta, kada yra tinkamiausias metas apsilankyti pas veterinarą burnos apžiūrai ir kokios gali laukti pasekmės neprižiūrint šuns dantų higienos. Į dažniausiai šeimininkų užduodamus klausimus atsako veterinarė Sigita Venclovienė.
Su kokiomis vėlesnėmis problemomis/ligomis gali susidurti augintinis, jeigu nėra tinkamai prižiūrima jo dantų higiena?
Augintiniai, kuriems nėra tinkamai prižiūrima dantų higiena, susiduria su šiomis problemomis: dantų apnašų formavimasis ir nuo to kylančios problemos kaip gingivitas, stomatitas, paradontozė, dantenų recesija ir dantų iškritimas.
Kokie pagrindiniai matomi požymiai rodo, jog augintinio burnos higiena nėra tinkamai prižiūrima ir vertėtų apsilankyti pas veterinarą?
Pagrindiniai požymiai: chalitozė (nemalonus kvapas), dantų apnašos, ko pasekoje išsivysto gingvitas, kraujavimas iš dantenų.
Ar augintinio burnos higienos priežiūra priklauso nuo jo amžiaus – kas labiau rekomenduojama jauniems augintiniams ir kas vyresniems?
Jauniems gyvūnams aktualus dantų mechaninis valymas nuo apnašų dantų šepetėliu ar įvairiais graužalais. Rinkoje yra priemonės, kurios padeda neužsidėti dantų apnašoms. Vienas iš mūsų klinikos rekomenduojamų favoritų yra „Plaqueoff“ milteliai.
Vyresniems jau dažnai prireikia dantų akmenų valymo skaleriu ir tik tada yra tikslinga naudoti priemones nuo dantų apnašų susidarymo.
Koks dantų valymo ir priežiūros grafikas augintiniui yra optimaliausias?
Priklausomai nuo pasirinktos priemonės. Vienos priemonės reikalauja kiekvieną dieną naudoti, kitos kas savaitę ar dvi.
Kuo skiriasi kačių ir šunų dantų priežiūra?
Katėms dantų neišvalysi, todėl viena iš galimybių – profilaktines priemones užtikrinti veterinarijos kabinete. Esant poreikiui dantų apnašos valomos skaleriu taip užkertant kelią tolimesnių problemų formavimuisi. Vieni iš dažniausiai naudojamų profilaktikos priemonių yra „Plaqeuoff“ milteliai, kuriuos reikia barstyti ant maisto. Taip katinas nejaučia jokio streso ar prievartos prižiūrint dantų higieną.
Šunims yra daugiau galimybių atlikti/taikyti profilaktines priemones. Yra daugiau preparatų, kuriais galima pasiekti gana neblogą rezultatą, šunys mažiau jaučia stresą apžiūrint dantis ir juos valant. Net ir skanukų/graužalų, skirtų dantų apnašų nesusidarymui, yra pakankamai platus pasirinkimas.
Veterinarai rekomenduoja bent vieną kartą į metus atvykti profilaktinei apžiūrai į veterinarijos kliniką. Gydytojas po apžiūros nuspręs, ar jums yra reikalinga intensyvesnė dantų higiena nei įprastai, kokie preparatai tiktų jūsų gyvūnui, kaip gyvūnas gali reaguoti į juos ir kada būtų galima tikėtis rezultato.
Svarbu neužmiršti, kad augintinis turi patirti kuo mažiau streso ir bet kokia procedūra neturi prieiti iki baimės ar agresijos. Veterinarai nurodo, jog dažniausiai klientai kreipiasi jau dėl labai pažengusių dantų – burnos problemų, tad reikia nepamiršti, kad profilaktika yra geriau nei jau atsiradusios problemos sprendimas.
Istorija su šiuo šuniu buvo ilga ir pamokanti, kad viskas nebūtinai yra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Pranešimą dėl jo gavome dar kovo mėn. tik su šia viena nuotrauka. Kadangi neturėjome galimybės gauti daugiau vaizdinės medžiagos ir informacijos, parengėme prašymą institucijoms patikrinti, tačiau prasidėjus karantinui vykimas į vietą buvo atidėtas. Po kelių mėn. savivaldybės viešosios tvarkos skyriui atlikus patikrinimą gavome atsakymą, kad pažeidimų nerasta, šuo gero įmitimo, paskiepytas, prižiūrėtas, turi maisto atsargų, laikymo sąlygos yra geros. Mums kilo klausimas dėl voljero dydžio, tačiau dėl šio klausimo labai sunku ginčytis nuo tada, kai 2019 m gegužės mėn. buvo panaikinti minimalūs plotų reikalavimai – prie siekio juos grąžinti mes dirbame.
Grįžus prie šio atvejo rugpjūčio mėn. radome žmogų, kuris sutiko nuvykti į vietą (dėkojame, kad atsiliepė Vilma Zongoliene). Apsilankyta buvo du kartus, vieną iš jų pavyko ir su šeimininkais pabendrauti, kurie, pasirodo, normalūs žmonės. Atvykus (šeimininkams to nežinant) šuo buvo pririštas lauke su galimybe pareiti į voljerą. Nors voljeras į gylį yra didesnis nei matosi, bet tamsus, tai neturi reikšmės, kadangi šuo būna lauke. Šuo atrodo puikiai, žaidė su žaislais, puikiai reagavo į šeimininką, atrodo laimingas gyvūnas. Filmuotą medžiagą turime, tačiau neviešinsime dėl joje esančių žmonių veidų. Tad šį klausimą uždarome. Nors pranešimas ir nepasitvirtino, mes esame dėkingi, kad pamatę žmonės kreipėsi, nes dauguma atvejų vis tik pasitvirtina.
Jei norite prisidėti prie siekio grąžinti minimalius plotų reikalavimus, kad būtų įmanoma pagerinti juose gyvenančių gyvūnų kasdienybę, kviečiame paremti per aukok.lt sistemą: https://www.aukok.lt/projektai/Stabdykime-ziauru-elgesi-su-gyvunais arba tiesiai į organizacijos sąskaitą LT77 7300 0101 3323 1565
Daugiau nuotraukų pamatykite paspaudę ČIA
Šeštadienį Vingio parke buvo švenčiamas ne pelno siekiančios organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) 8-asis gimtadienis. Šventėje rinkosi vilniečiai bei miesto svečiai, kuriuos vienijo meilė gyvūnams. Didžiąją dalį gimtadienio dalyvių atlydėjo ir jų keturkojai augintiniai, kurių laukė daug malonių staigmenų.
Renginys „GGI 8“ tradiciškai kvietė ne tik atšvęsti sėkmingą gyvūnų gerovės organizacijos veiklą, bet ir nemokamai pasikonsultuoti su veterinarijos ir mitybos specialistais iš klinikos „PetCity“ bei sudalyvauti edukacinėse paskaitose – daugiausiai susirinkusiųjų dėmesio sulaukė Lietuvos Respublikos muitinės paskaita apie šunų gebėjimus ir jų atrankas į tarnybą.
„Šventės dalyvius džiugino du visiškai skirtingi šunų sporto klubai. „Doggy gym“ į renginį atsivežė savo vienintelius Lietuvoje šunų bėgimo takelius, kuriuos išbandė turbūt visi lankytojai – su savo šunimi taip pat negalėjome praleisti tokios progos,“ – renginio akimirkomis dalijasi GGI savanorė Kamilė Rutkaitė. – Tuo tarpu šunų sporto klubas „Vilnis“ renginio svečiams pristatė „agility“ kliūčių trasą, kurią išmėgino ne tik gyvūnai, bet ir vaikai.“
Dauguma augintinių šeimininkų nepraleido progos apsilankyti šunų kirpyklos „Dog Re-Look“ palapinėje, kur galėjo pasikonsultuoti dėl augintinių kailio priežiūros ir svarbiausia – patrumpinti keturkojo nagus. Dalyviai šventėje rado įvairiausių dovanų savo augintiniams. Daugiausiai dėmesio sulaukė šunų žaislų kūrėjai „Chew it“, pristatę rankų darbo žaislus – nuo medžiaginių kramtukų iki uostymo kilimėlių, skirtų skanukams paslėpti. Taip pat norėję įsiamžinti gimtadienyje, galėjo sudalyvauti profesionalioje fotosesijoje prie šunų viešbučio „Four Paws“ paruoštos instaliacijos. Nuotraukas galima rasti jų „Facebook“ paskyroje.
Viso renginio metu jauniausieji gimtadienio svečiai buvo kviečiami dalyvauti iniciatyvos „Festivalis gyvūnų gerovei – Spaudžiam leteną“ rengiamame piešinių konkurse. Vaikai buvo raginami sukurti piešinį „Cirkas be gyvūnų“ tema. Konkurso organizatoriai pastebėjo sparčiai besikeičiantį šeimų suvokimą apie pramogas su gyvūnais. Beveik visi konkurse dalyvavę vaikai nėra lankęsi gyvūnų cirkuose, o tiems, kurie dalyvavo – ši pramoga nepatiko. Už mėgstamiausius piešinius galima bus balsuoti GGI „Facebook“ paskyroje, o rugpjūčio 15 d. bus skelbiamas nugalėtojas.
Visi norintys fotografavosi prie šventinės foto sienelės ir plačiau susipažino su GGI vykdomais projektais: didžiausiu Lietuvoje lankytinų vietų su savo augintiniais žemėlapiu – www.draugiskigyvunams.lt, ir išgelbėtų gyvūnų istorijų puslapiu – www.neBrisius.lt. Taip pat visus šventės narius GGI džiugino savo rengiama loterija, kurioje kiekvienas dalyvaujantis galėjo laimėti įvairiausius prizus – nuo skanėstų augintiniams ir jų šeimininkams iki nemokamos savaitgalio viešnagės šunų viešbutyje.
Gimtadienio šventę vainikavo tradicinės GGI šunų lenktynės, kurių metu keturkojai su savo šeimininkais galėjo išbandyti bendras jėgas 25 metrų trasoje. Visų kategorijų nugalėtojai buvo apdovanoti taurėmis ir įspūdingais prizais, skirtais tiek augintiniams, tiek jų šeimininkams. Šventės pabaigoje visi renginio dalyviai kartu simboliškai vaišinosi veganišku kepyklėlės „Chaika“ gimtadienio tortu.
„Visa GGI komanda nekantriai laukė šio gimtadienio. Kadangi mūsų nariai išsibarstę ne tik po Lietuvą, bet netgi po visą pasaulį, džiaugėmės susitikę šia ypatinga proga. Visi kartu galėjome padėkoti mūsų ištikimiems draugams – gyvūnų mylėtojams bei jų organizacijoms, su kuriomis nuveikėme begales prasmingų darbų. Per šiuos metus mes aktyviai pažindinome žmones su gyvūnų priežiūra, vykdėme šviečiamąsias veiklas, o svarbiausia – išgelbėjome daug nemeilę patyrusių gyvūnų“, – pasakoja GGI įkūrėja Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Taip pat renginys nebūtų įvykęs be gyvūnų prekių parduotuvės Zoomaistas.lt, sporto apdovanojimų parduotuvės Sportcup.lt, žurnalo „Panelė“, spaustuvės „Friskas“, gyvūnų maisto gamintojų „Mars Lietuva“, pooperacinių drabužių gyvūnams „Sansa“, makiažo akademijos „MakeUp2Go“ ir sporto bei laisvalaikio prekių parduotuvės „Vėjo broliai“.
