Vakar dalyvavome Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba organizuotame susitikime su internetinių skelbimų portalų administracijomis dėl nuo gegužės 1 d. įsigaliojančių Mažmeninės prekybos taisyklių pakeitimo
(https://www.e-tar.lt/…/c3a828006d2f11eb9601893677bfd7d8), kurių 26.141 papunkčiu nustatoma prievolė:
„26.141. prieš parduodamas gyvūnus vartotojui, nurodyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka suteiktą veterinarinio patvirtinimo ar registracijos numerį, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka paženklinto ir Ūkinių gyvūnų registre registruoto ūkinio gyvūno bandos ir individualų numerį (taikoma individualiu atpažinties numeriu registruojamiems ūkiniams gyvūnams), paženklinto ir Gyvūnų augintinių registre registruoto gyvūno augintinio (šuns, katės, šeško) mikroschemos numerį, gyvūno atvedimo datą (jeigu žinoma) arba amžių, gyvūno kilmės (gyvūno atvedimo vietos) šalį“.
Mes kėlėme klausimą, prie kurio jau kurį laiką su VMVT ir skelbiu.lt dirbame – automatizuoto tikrinimo įdiegimo galimybės. VMVT patvirtino, kad tai yra siekiamybė ir yra ieškoma kelių tai įgyvendinti.
Taip pat susipažinome su naujai paskirtu VMVT direktoriumi Mantu Staškevičiumi, džiaugiamės, kad jis asmeniškai dalyvavo susitikime. Dėkojame Giedriui Blekaičiui už pristatymą, Vidmantui Paulauskui už aktyvų įsitraukimą į diskusiją ir visai VMVT komandai už įdedamą darbą idant liktų kuo mažiau daugintojų skelbimų tiksliniuose portaluose.
Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje įsigalios Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (GGAĮ) pataisos, tarp kurių – ir visuotinis privalomasis gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų – ženklinimas bei registravimas valstybiniame Gyvūnų augintinių registre. Pereinamasis periodas, per kurį turėtų būti suženklinti visi Lietuvoje laikomi šunys, katės ir šeškai – 1 metai.
Kuo augintinių ženklinimas pravartus kiekvienam gyvūno savininkui pasakoja Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė ir Brigita Kymantaitė, VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė.
Augintinių ženklinimas Lietuvoje – ne naujiena
Naująja įstatymo pataisa numatyta, kad iki 2021 m. gegužės 1 d. atvesti gyvūnai, tarp kurių pateks didžiuma jau suaugusių keturkojų, turi būti suženklinti iki 2022 m. gegužės 1 dienos. Po 2021 m. gegužės 1 d. atvesti gyvūnai turi būti suženklinami per 4 mėnesius nuo gimimo.
Visgi veisėjams, prieglaudoms ir nemažai daliai gyventojų ženklinimas – jokia naujiena, mat jau nuo 2016 m. gyvūnų ženklinimas ir jų įtraukimas į Gyvūnų augintinių registrą privalomas tuomet, kai keičiasi jų savininkai, t. y. kuomet gyvūnas yra parduodamas, dovanojamas ar perduodamas kitiems savininkams, pvz., emigracijos, savininko ligos, mirties ir kitais atvejais. „Tad tiek gyvūnų veisėjai, prekiaujantys gyvūnų jaunikliais, tiek prieglaudos, perduodančios ar dovanojančios suaugusius gyvūnus ar jų jauniklius naujiems savininkams, ženklinimo mechanizmą jau yra įvaldę – kaip kad ir šią paslaugą teikiantys veterinarai“, – sakė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Ji atkreipė dėmesį, jog dalis gyventojų, kurie namie laiko šunį ar katę, gyvūnus ženklina ir be jokios prievolės, dėl ženklinimo teikiamų naudų, kurių – ne viena.
Aktualu tiek miesto, tiek kaimiškų vietovių gyventojams
Gyvūno paženklinimas sudaro galimybę jį patikimai identifikuoti, kas suteikia daugiau saugumo tiek gyvūnui, tiek ir jo savininkui. Iš ryžio dydžio mikroschemos, kuri ženklinant gyvūną yra įvedama į poodį ties ketera, tarp menčių, galima sužinoti, kam gyvūnas priklauso, o tai itin pravartu gyvūnui pabėgus, paklydus ir yra aktualu tiek mieste, tiek ir kaimiškose vietovėse gyvenantiems žmonėms.
„Itin paplitusi klaidinga nuomonė, neva jei gyvūnas laikomas namie ir į lauką neišeina, tai ir mikroschema jam – nereikalinga. Visgi ir tokie namie ar uždarose teritorijose laikomi gyvūnai pabėga ir tų istorijų – tiek pat daug kiek ir skelbimų internete apie dingusius gyvūnus: katinai iškrinta per balkonus ar išsprūsta pro lauko duris, iššoka iš automobilio, šunys nubėga paskui rujojančias pateles, o sužiūrėti šešką – apskritai iššūkis. Net ir pačiam atsakingiausiam gyvūno savininkui gali nutikti visko, todėl mikroschema yra būdas apsidrausti nuo įvykių, kurių niekas neplanuoja, bet kurių, deja, pasitaiko dažniau nei įsivaizduojame – gyvūnai pabėga ir pasimeta, dėl ko galiausiai turime perpildytas prieglaudas“, – sakė B. Kymantaitė.
Ji pastebėjo, jog pastaruoju metu žmonės tampa vis atidesni, jautresni gyvūnams, kas yra gerai, bet sykiu daugėja ir tokių situacijų, kai gatvėje rastas gyvūnas priglaudžiamas namuose kaip benamis arba nuvežamas automobiliu į kito miesto prieglaudą. Taip gyvūnas atsiduria toli nuo namų ir nuo savo savininkų, gal net kitame rajone ir vienintelė patikima priemonė jį sugrąžinti tikriesiems savininkams yra gyvūną identifikuoti leidžianti mikroschema.
„Žinoma, nemažai žmonių savo pasimetusių gyvūnų aktyviai ieško – skambina ar važiuoja per šalies prieglaudas, deda skelbimus į internetą ar kabina juos gatvėse. Tačiau yra labai nemaža vyresnių gyventojų dalis ir mieste, ir kaimiškose vietovėse, kurie nesinaudoja internetu ar tiesiog nežino kaip ieškoti dingusio augintinio, neturi tam galimybių, todėl tokiais atvejais gyvūnų ženklinimas būtų itin didelė pagalba pasimetusiam gyvūnui sugrįžti namo“, – sakė GATO vadovė.
Prieglaudos ieško gyvūnams naujų savininkų, nors galimai tebėra ir senieji
„Per metus į Lietuvos prieglaudas patenka apie 15 tūkstančių suaugusių kačių ir šunų. Kadangi dažniausiai tai nėra jaunikliai, vadinasi, didžiuma jų kažkam priklausė ar tebepriklauso, tai yra iš tikrųjų jų savininkai yra. Ir jei dalis tų gyvūnų bus neatsakingai išmesti į gatvę, tai kitą sunkiai suskaičiuojamą dalį sudaro pabėgę gyvūnai, kurie galėtų būti sugrąžinti savo tikriesiems savininkams, jei tik jie būtų identifikuojami. O dabar, praėjus įstatyme numatytoms 14-ai dienų, prieglaudos neturi kitos išeities kaip tik ieškoti tiems gyvūnams naujų namų“, – sakė B. Kymantaitė.
Tuo tarpu mikroschema, kurią specialiu skaitytuvu nuskaityti gali praktiškai kiekviena veterinarijos gydykla ar prieglauda, labai smarkiai padidina tikimybę, kad pasimetęs, nuklydęs gyvūnas parkeliaus namo, pas savo tikruosius savininkus. Radus pamestą, paklydusį gyvūną, gyventojai yra skatinami atvežti jį į prieglaudą ar veterinarijos kliniką, kurios turi galimybę patikrinti ar yra mikroschema, leidžianti nustatyti gyvūno savininką.
Pasak GATO vadovės, idealiu atveju gyvūnų prieglaudos turėtų būti laikinos instancijos, kuomet pasimetęs gyvūnas paimamas iš gatvės, kur jam nesaugu, atvežamas į prieglaudą, kur būtų identifikuojamas pagal mikroschemą, ir saugiai lauktų jo pasiimti atvykstančių savininkų. Tačiau šiuo metu, kadangi į prieglaudas patenka vos vienas kitas paženklinta gyvūnas, situacija yra visiškai kitokia.
Beje, svarbu žinoti, jog tam, kad ženklinimas būtų veiksmingas, mikroschema turi būti susieta su informacija apie konkretų gyvūną ir jo savininką, t. y. būtina gyvūną ne tik paženklinti mikroschema, bet ir registruoti jį valstybiniame Gyvūnų augintinių registre (pagal skaitytuvu nuskaitomą kodą ar tiesiog mikroschemos numerį informaciją apie konkretų gyvūną galima matyti čia). Registravimo paslaugą teikia gyvūną ženklinančios veterinarijos klinikos arba galima kreiptis į teritorinius Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos padalinius.
Apsaugo nuo vagysčių
B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė atkreipia dėmesį ir į gyvūnų vagystes: „Jei nėra mikroschemos, įrodyti, kam gyvūnas priklauso, labai sudėtinga. Lietuvos teisminėje praktikoje yra buvę tokių bylų, kai žmonės savo gyvūnų taip ir neatgavo. Įrodyti, kas yra gyvūno savininkas, nuotraukų nepakanka, mat tiek veisliniai, tiek ir neveisliniai gyvūnai gali būti labai panašūs. Identifikuojant gyvūną kažkiek pagelbėti gali nebent veterinaras, jei pas jį buvo lankomasi nuolat ir jis gali bei nori prisiimti tokią atsakomybę“.
Gyvūnų gerovės teisėje besispecializuojančios organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė pasakojo, jog būna atvejų, kai savininkai patys suranda pavogtus, neteisėti „priglaustus“ jų augintinius, pavyzdžiui, išgirsta kaukiančius kur nors uždarytus gretimoje gatvėje, tad jei yra mikroschema, jau ir kviečiant policiją tai yra svarus argumentas, kad gyvūnas bus identifikuotas.
Ji atkreipė dėmesį, jog mikroschemos yra veiksmingas įrankis atpažinti gyvūną ir kai jis pradingsta ir būna surastas po kelių mėnesių ar net metų: „Naminis gerai įmitęs katinas po ilgesnio lauke praleisto laiko gali pasidaryti nebeatpažįstamas, nes jis ne tik sulįsta ir smarkiai pasikeičia visas jo kūnas, eisena, bet ir pakinta elgesys – dažnas tampa baikštesnis ar sulaukėja, tad net ir savininkų gali nebeprisileisti“.
B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė pastebėjo, jog mikroschemos svarbu ir dėl finansinių priežasčių. „Pavyzdžiui, brangių, retų veislių savininkai itin rūpinasi įsigyti jau paženklintą gyvūną, kas iš dalies apsaugo ne tik nuo vagystės, bet ir padeda susigrąžinti pinigus, pavyzdžiui, apgavystės atveju, kai parduotas jauniklis dėl veisėjo kaltės nugaišo ar, pasirodo, nėra grynaveislis ir panašiai. Gyvūno ir jo savininko atsekamumas leidžia apsidrausti nuo tokių atvejų ir atgauti sumokėtus pinigus. Taip pat yra tokių šunų veislių, kurios pagal savo prigimtį yra labiau linkusios nuklysti, pavyzdžiui, haskiai, tad jų savininkai taip pat noriai naudojasi galimybe pažymėti gyvūną mikroschema“.
Informacija paruošta Elenos Nikonovaitės-Dumpienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Koronaviruso krizės metu karališkosios žuvies brakonieriavimas ženkliai išaugo. Airijoje žuvies kaina juodojoje rinkoje už vienetą kartais siekia net 50 eurų. Nenuostabu, kad Lietuvos brakonieriai taip pat skuba pasipelnyti: brutalios bei nesportiškos žvejybos atvejų pastebima vis daugiau. Dėl šių priežasčių lašišų populiacija patiria pavojingus svyravimus, ko pasekoje iškyla grėsmė upių ekosistemoms.
Užsienio žinių portaluose pastebimas nelegalios lašišų žvejybos atvejų pagausėjimas, tai rodo, jog brakonieriai nebijo tūkstantinių baudų bei toliau rizikuoja. Ypatingai ženklus pažeidimų skaičiaus augimas pastebėtas Airijoje bei Kanadoje, įstatymų laužytojai dažniausiai pagaunami su tradiciniais brakonierių instrumentais – tinklais. Šis pamėgtas brakonierių metodas kelia grėsmę ir kitoms žuvų rūšims, kurios į tinklą papuola kartu su lašišomis.
Nors aplinkosaugininkai įspėja, kad už nelegaliai pagautą žuvį bus taikomos tūkstantinės baudos, Lietuvoje brakonieriavimo skaičiaus augimas taip pat pastebimas. Tiesa, galime išvysti dar žiauresnių metodų: žvejyba šakėmis, elektra. Tokie neetiški žvejybos metodai kaip elektros šokas smarkiai žaloja trapią upių ekosistemą. Pavyzdžiui, Danės upėje neršti gali atplaukti vos 200 lašišos patelių, tad pagavus vos 10 – ženkliai sutrikdoma trapi populiacijos pusiausvyra.
Norint suprasti kodėl privaloma ginti bei saugoti šias nykstančias žuvis, vertėtų artimiau susipažinti su jų nešama verte įvairioms upių ekosistemoms bei gamtai.
Ryšys su miškais
Lašišų migracija į upių aukštumas nerštui – įvykis svarbus ne tik pasipelnyti ištroškusiems brakonieriams. Pasak Vašingtono gamtos ekspertų, lašišos savo migracijos metu ženkliai įtakoja dar 137-ias gyvūnų rūšis, neskaitant augalų. Žinant, jog lašišos didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia druskinguose vandenyse, neršto laikotarpiu atnešdamos įvairius mineralus, žuvys tampa svarbiu maistu lokiams, orkoms bei net medžiams. Neršti pasiruošusios žuvys keliauja į žemynuose tekančias upes bei ten perneša tokias medžiagas kaip fosforas, azotas, kurie yra ypač svarbūs miškams. Mokslininkų teigimu, tai kertinė rūšis, kurios išnykimas dramatiškai paveiktų daugelį gamtos ekosistemų.
Formuoja kraštovaizdį
Galbūt sunku patikėti, kad žuvys galėtų formuoti gamtos kraštovaizdį, tačiau remiantis Vašingtono universiteto tyrimais, lašišos turi nemažai įtakos upių bei kalnų formavimuisi. Neršto laikotarpiu žuvys suminkština upės vagą, kuri laikui bėgant būna išjudinama bei išnešiojama upės srovės. Lašišos suvaidino didelį vaidmenį Ramiojo vandenyno šiaurės vakaruose esančių upių vagų susiformavime. Pasak mokslininkų, lašišų nerštavietėse esančios upės vagos būtų net trečdaliu aukštesnės jei jose neegzistuotų ši žuvų rūšis.
Ryšys su kultūromis
Senovės gentys jau tūkstančius metų maitinasi lašišomis, ši žuvis yra glaudžiai susieta su jų kultūriniu gyvenimu, įvairiomis ceremonijomis bei menu. Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų regione gyvenančioms senovės gentims bei to krašto vietiniams gyventojams ši žuvis yra dalis jų identiteto.
Šiaurės Kalifornijoje gyvenanti senovės Karukų gentis savo gyvavimo laikotarpiu suvartodavo apie pusę kilogramo lašišos per dieną, tačiau šiuo laikotarpiu suvalgo apytiksliai 2 kilogramus per metus. Šie skaičiai puikiai atspindi žalos mastą šiai žuvų rūšiai, smulkus ar stambaus masto komercinis brakonieriavimas ženkliai prisideda prie senovės genčių nykimo.
Maisto medžiagų šaltinis
Ne be reikalo lašiša laikoma prestižine žuvimi, kuri yra įtraukiama į daugelį sveikatingumo dietų. Lašišoje yra gausu baltymų, tokių svarbių mineralinių medžiagų kaip: vitaminas B-12, magnis, kalis, selenas, omega-3 taukai. Norint turėti galimybę mėgautis šiomis žuvimis bei pasinaudoti teigiamais sveikatinimo privalumais, žmonės privalo saugoti šią rūšį. Žuvų fermose užaugintos lašišos neturi tiek mineralų bei vitaminų, kiek natūralioje aplinkoje augusios žuvys.
Įtaka upių užtvankoms
Žvelgiant iš gamtos gerovės perspektyvos, lašišos vaidina didelį vaidmenį statomų bei jau pastatytų užtvankų reguliavime. Ne paslaptis, jog daugelis užtvankų trukdo žuvims migruoti į jų nerštavietes, tuomet yra padaroma ženkli žala upių ekosistemoms bei žuvų populiacijoms.
Karališkosios žuvies įtaka gerinti gamtos sąlygas upės ekosistemoms teigiamai įtakoja ir kitas upėse gyvenančias žuvų rūšis. Pavyzdžiui, siekiant atkurti upės gyvybingumą, Elwha upėje buvo įgyvendintas didžiausias užtvankos nugriovimas istorijoje. 2020 metais atnaujintas planas Klamath upėje nugriauti dar 4 užtvankas, siekiant atstatyti upės gerovę bei atkurti ženkliai sumažėjusią lašišų migraciją.
Kauno hidroelektrinės (toliau – HE) pastatymas žuvų migraciją sumažino net 60%. Tema apie elektrinės pritaikymą žuvų migracijai išlieka miglota. Aplinkosaugininkai diskutuoja, jog HE rekonstrukcija gali kainuoti ypač brangiai, o pats įrengimas gali ir nepasiteisinti. Aplinkosaugos teigimu, tikslingiau lėšas skirti kitoms Lietuvos upėms bei ten gerinti migruojančių žuvų sąlygas.
Brakonieriavimas, be abejonės, skaudžiai atsiliepia lašišų populiacijai, tačiau šių žuvų gyvavimui kelia grėsmę ir kitos nūdienos aplinkybės. Viena iš jų – staigi klimato kaita. Lašišos yra ypatingai jautrios upės temperatūros pokyčiams, tad vos keletos laipsnių pakitimas gali sunaikinti didelę populiacijos dalį. Puikus to pavyzdys – 2015 metų Kolumbijos upės temperatūros šoktelėjimas. Tais metais upėje temperatūrai pakilus vos keletą laipsnių buvo prarasta apytiksliai pusė migravusių lašišų populiacijos.
Lašišos yra reikalingos ne vien dėl jų skonio ar ikrų, svarbu saugoti bei palaikyti sveiką populiacijos skaičių, nes ši žuvis – daugelio upių bei miškų ekosistemos pamatas. Ne pelno siekianti organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ ir aplinkosaugininkai ragina nelikti abejingais bei pastebėjus apie vykstančius ar potencialius pažeidimus, nedelsiant pranešti telefonu 112 arba (8 5) 2732995.
Informacija paruošta Arno Mackonio iš VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos”, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekte „Draugiški gyvūnams“ jau yra išvardyta daugiau nei 1000 vietų, kurias galite drąsiai lankyti su savo augintiniais. Puslapyje pateiktos 445 kavinės, 418 viešbučių, 7 paplūdimiai bei dar 364 kitokio pobūdžio vietos, kuriose savo mylimą augintinį galite turėti šalia. Projekto tikslas – viešinti vietas, į kurias galite patekti kartu su savo augintiniu. Taip pat pateikiamas papildomas 115 vietovių sąrašas visoje Lietuvoje, kurias galima aplankyti kartu su savo keturkoju.
Ko gero, kasdien vedžioti augintinį tais pačiais takais atsibosta ne vien šeimininkui, bet ir patiems augintiniams – jais eiti. Laimei, Lietuvoje gausu pažintinių takų, kuriais galite paįvairinti savo pasivaikščiojimą. Išsirinkti tinkamiausią taką galite pagal planuojamą pasivaikščiojimo nuotolį bei laiką, taip pat taką galite pasirinkti pagal jus dominančią vietovę bei ją supantį kraštovaizdį.
Tauragės apskritis:
Šiaulių apskritis:
Marijampolės apskritis:
Alytaus apskritis:
Kauno apskritis:
Klaipėdos apskritis:
Utenos apskritis:
Panevėžio apskritis:
Telšių apskritis:
Vilniaus apskritis:
Vedžiojant šunis pažintiniais takais bei trasomis, svarbu nepamiršti laikytis savivaldybių nustatytos tvarkos bei turėti priemones, skirtas surinkti šuns ekskrementus. Už viešosios tvarkos nesilaikymą yra numatyta atsakomybė.
Informacija paruošta Arno Mackonio iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Vilniaus mieste gyvenanti kalytė vardu Snieguolė dažnai buvo atsainiai išleidžiama lakstyti be priežiūros. Socialiniuose tinkluose nuolat pasirodydavo skelbimai ir įrašai apie tai vienoje, tai kitoje Vilniaus miesto ir rajono vietoje pastebėtą bepriežiūrį Sibiro haskių veislės šunį.
2020 m. gegužės 10 d. šis šuo buvo rastas bepriežiūris, įbėgęs į parduotuvę. Šunį priglaudę žmonės kreipėsi į VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvas” ir skelbimų pagalba buvo rasta šuns šeimininkė. Liudininkės teigimu, šuo neapsidžiaugė pamatęs šeimininkę. 2020 m. gegužės 22 d. šuo ir vėl buvo užfiksuotas bepriežiūris, o birželio 20 d. jis ne tik eilinį kartą lakstė be priežiūros, bet ir pateko į veterinarijos kliniką „VETA“, iš kur buvo perduotas į gyvūnų prieglaudą VšĮ “Tautmilės globa”.
2019 m. gruodžio 2 d. tas pats šuo buvo atklydęs į “Marriott” viešbutį Rinktinės gatvėje. Viena iš darbuotojų jį parsivedė namo ir ieškojo šeimininkų. Šis šuo taip pat ne kartą rastas bepriežiūris Nemėžyje, kur jo šeimininkė netoliese turi sodybą. Kalytė nesterilizuota ir nepaženklinta poodine mikroschema.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ du kartus su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Šuns šeimininkei buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 str. 1 d. dėl gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ir 346 str. 16 d. dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 2 d. 1 p. žiauriu elgesiu su gyvūnais yra laikoma gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais. Šuns šeimininkei buvo paskirta bauda.
Nepaisant nustatytų sisteminių pažeidimų, iš gyvūnų prieglaudos šuo buvo grąžintas žmonėms, prisistačiusiais jo šeimininkais, nors jie neturėjo nei šuns skiepų paso, nei jokių kitų įrodymų, kad šuo yra jų. Kadangi šuo buvo neženklintas poodine mikroschema, prieglauda įpareigojo šeimininkais prisistačiusius asmenis pasirašyti pasižadėjimą šunį suženklinti, tačiau apie šio pasižadėjimo vykdymą, kaip ir apie šeimininkei paskirtos baudos dydį, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ jokios informacijos gauti taip ir nepavyko.
Praneškite apie nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejus info@ggi.lt.
Prisidėkite prie jų sprendimo per aukok.lt, PayPal arba LT777300010133231565 (Swedbank). Taip pat galite tapti nuolatiniu rėmėju www.bit.ly/GGIContribee ir www.bit.ly/GGIPatreon platformose.
Dėkojame už neabejingumą gyvūnų gerovei!
Informacija paruošta Agatos Žalneravičienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją GGI skubos tvarka parengė pareiškimą Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 310 str dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, kai gyvūnas yra suluošintas, o nesant kilusių padarinių – gyvūno suluošinimo, pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 str. 18 d. dėl žiauraus elgesio su gyvūnu – gyvūno kankinimo nesuteikiant gyvūnui būtinos vet pagalbos, kai gyvūnui gresia žūtis (LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 2 d. 2 p.) Taip pat primename, jog įsigaliojus naujai LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo redakcijai vet. gydytojai turės pareigą pranešti kompetentingoms institucijoms apie gyvūno sveikatos sutrikdymus, kuriuos lėmė žiaurus elgesys su gyvūnu.
VšĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvoms moteris pranešė, kad jos buvęs vyras, gyvenantis Kauno rajono Teleičių kaime, žiauriai elgiasi su savo kate. Kaip moteriai papasakojo judviejų vaikai, vyras katę vardu Tigrė muša, tampo, mėto į sieną, įdeda į maišą ir laiko, kol gyvūnas pradeda dusti. Be to, pastarasis gyvūną skriaudžia vaikų akivaizdoje.
Vaizdo įraše, kurį telefonu nufilmavo moters dukra, matosi, kaip vyras gąsdina po stalu esančią katę, bandydamas jai suduoti. Kitame vaizdo įraše matosi, kaip sūnui rankose laikant katę, vyras trenkia delnu jai per galvą, dėl ko katė nukrenta ant žemės. Abiejuose vaizdo įrašuose girdimas išsigandusio gyvūno kniaukimas ir šnypštimas.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nustatyta, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia, o už žiaurų elgesį su gyvūnais ir gyvūnų kankinimą asmenys traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.
VšĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos su pareiškimu dėl žiauraus elgesio su gyvūnu kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatą. Savo pareiškimu organizacija taip pat siekė, kad skubiai būtų konfiskuoti visi vyro laikomi gyvūnai – katė, šuo ir du triušiai.
Išnagrinėjus pareiškimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 346 str. 16 d., vyrui buvo skirta 50 eurų bauda. Lietuvos Respublikos ANK 346 str. 16 d. nurodoma, kad žiaurus elgesys su gyvūnu ar gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Lietuvoje ypatingai mėgstama už nusižengimus susijusius su gyvūnų gerovės pažeidimais skirti minimalias galimas bausmes.
Minėtu atveju taip pat nebuvo taikomas gyvūno konfiskavimas. Lietuvos Respublikos ANK 29 str. nurodyta, jog turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), tačiau, kalbant apie žiaurų elgesį patiriančius gyvūnus, pareigūnai šia galimybe vis dar naudojasi labai retai. Belieka pasidžiaugti, kad vyras geruoju sutiko visus laikomus gyvūnus – katę Tigrę, šunį ir du triušius, perduoti prieglaudai „Nojus“ – Kauno gyvūnų gerovės namams.
Informacija paruošta Agatos Žalneravičienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Paspaudus ant paveikslėlio arba nuorodos, pamatysite per 2020 metus nuveiktus GGI darbus.
