Pastaruoju metu daug kalbama apie šalies, piliečių pasiruošimą ekstremalioms situacijoms. Nes kuo geriau yra pasiruošta vienam ar kitam galimam scenarijui, tuo operatyviau valstybė gali veikti ir tuo mažesni nuostoliai patiriami. Tinkamas pasirūpinimas gyvūnais augintiniais dabar, kuomet gyvūnai yra paženklinami ir susižiūrima skiepų bei gyvūno augintinio pasų, yra tiek adekvatus veiksmas dabartinių įvykių Ukrainoje kontekste, tiek ir vienas iš valstybės stiprinimo būdų bet kokioje ekstremalioje situacijoje.
Neskiepyti, neženklinti gyvūnai apsunkina keliavimą
Šiuo metu Lietuvoje vyksta privalomasis pasiutligei imlių gyvūnų (šunų, kačių ir šeškų) ženklinimas poodinėmis mikroschemomis bei jų registravimas Gyvūnų augintinių registre.
„Privalomasis gyvūnų augintinių ženklinimas įvestas kaip kertinis dalykas, sulig kuriuo galimybės užtikrinti gyvūnų gerovę bei toliau veikti šioje srityje tampa nepalyginamai didesnės. Visgi karo Ukrainoje akivaizdoje, kai mus pasiekia informacija ir apie beviltiškoje padėtyje atsidūrusius gyvūnus ar kai su gyvūnais iš šalies bėgantys žmonės susiduria su problemomis valstybių pasieniuose, akivaizdu, kad gyvūnų ženklinimas mikroschema ir jų registravimas savininkų vardu tampa ir itin svarbia ekstremalių situacijų valdymo priemone. Legalus, kiek tai įmanoma – sklandus sienos kirtimas su gyvūnu įmanomas tik turint rankose gyvūno dokumentus – gyvūno pasą, o jis išduodamas tvarkingam, t. y. paskiepytam, paženklintam gyvūnui“, – sakė Brigita Kymantaitė, VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė.
Jai antrina ir pagalbos Ukrainai projektą „Ukrainos gyvūnai“ organizuojančios VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Ji pasakojo, jog su sunkumais dėl neskiepytų, nesuženklintų gyvūnų susiduriama ne tik Ukrainos ir Lenkijos pasienyje, kur asmenys su dokumentų neturinčiais gyvūnais per sieną praleidžiami tik išimties tvarka dėl karo veiksmų, o gyvūnai yra privalomai skiepijami, bet ir labiau į žemyninę Europą nutolusiose šalyse, kur jokių palengvinimų kirsti sieną su gyvūnu nėra: „Žmonės nuvyksta, pavyzdžiui, iki Didžiosios Britanijos, ir jei jiems kaip karo pabėgėliams patekti į šalį didesnių kliūčių nebūtų, tai gyvūnas be dokumentų kirsti sienos negali. Todėl žmonės yra priversti arba apsigręžti ir keliauti kitur, arba jie turi palikti savo gyvūnus pasienyje ir tai vyksta – augintiniai paliekami dėžėse, šunys pririšami prie stulpų ar medžių. Jei gyvūnai būtų turėję dokumentus, jų šeimininkams nebūtų reikėję imtis tokių drastiškų veiksmų“.
Europos gyvūno augintinio pasas – tik paženklintiems gyvūnams
Ko reikia, kad gyvūnas taptų mobilus ar transportabilus, o kirsti sieną su juo nebūtų didesnių problemų? Gyvūnas turi būti skiepytas nuo pasiutligės. Pasaulyje pasiutligės proveržių itin saugomasi, užsikrėtimo atveju ši liga gali būti mirtina gyvūnui ir žmogui, tad gyvūno vakcinavimo fakto pasienio punktuose žiūrima itin griežtai. Taip pat gyvūnas turi būti paženklintas mikroschema ir turėti galiojantį Europos gyvūno augintinio pasą. „Europos gyvūno augintinio paso niekaip neišsiimsite, jei gyvūnas bus, pavyzdžiui, neženklintas, todėl to dar nepadariusieji kviečiami suskubti“, – gyventojus ragino B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Ji pabrėžė, jog jei gyvūnas paženklintas, didėja tikimybė, jog pasimetęs ar laikinai kur nors paliktas gyvūnas vėliau gali būti sugrąžintas tikriesiems savininkams.
Galvojant apie vieno ar kelių gyvūnų gabenimą, būtina pasirūpinti reikiamu narvų kiekiu.
B. Kymantaitė atkreipė dėmesį, jog gyvūnų ženklinimas yra viena iš priemonių per ekstremalias situacijas sumažinti chaoso, praradimų mastą, kas yra aktualu ir gyventojams, ir valstybei: „Ekstremalios situacijos yra valdomos žymiai lengviau, jei joms yra ruošiamasi, arba kitaip – didinamas įvairių sričių pasiruošimas ir atsparumas. Tad kuo geriau būsime pasiruošę, tuo mažesnė tikimybė, kad gyventojai ar net gyvūnai virs nevaldoma našta ir tuo daugiau veiksmų laisvės turės su ekstremalia situacija besitvarkančios valstybinės institucijos“.
Ji akcentavo, jog tinkamas pasiruošimas ekstremalioms situacijoms – jokiu būdu ne baimės ar panikos požymis, o, priešingai, yra ekstremalių situacijų prevencija – kuo geriau esame pasiruošę reikiamu momentu greitai suvaldyti situaciją, tuo trumpiau ekstremali situacija gali tęstis.
Ženklinimas ir registravimas – beglobių mažinimo priemonė
Viena yra pasirūpinti nuosavu augintiniu, ir jau visai kas kita, kai evakuoti tenka tūkstančius gyvūnų turinčius zoologijos sodus, cirkus, gyvūnų prieglaudas. „Atsakingos valstybinės institucijos turi būti įsivertinusi tokius dalykus kaip tikslus valstybėje laikomų gyvūnų skaičius, jų rūšys. Kai vienoje prieglaudoje yra per 1000 gyvūnų, tai faktas, kad juos evakuoti ar net išmaitinti ekstremalių situacijų sąlygomis bus labai sudėtinga. Tuo tarpu jei valstybėje siekiama mažinti beglobių skaičių, nuolat skatinamas jų atidavimas kad ir laikiniems globėjams ir tų gyvūnų skaičius prieglaudoje – 50, tai situacija ir ekstremaliu atveju bus visiškai kitokia. Tai mūsų valstybės ir nevyriausybinių organizacijų pastangas ženklinti ir registruoti gyvūnus, kas yra ir beglobių mažinimo prieglaudose priemonė, vertinu itin teigiamai – kaip labai reikalingą pasiruošimą ekstremaliosioms situacijoms, kaip vieną iš šalies atsparumo didinimo žingsnių. Todėl skatiname gyventojus, laikančius augintinius, savo asmeniniais veiksmais prisidėti prie situacijos gerinimo valstybėje“, – akcentavo B. Kymantaitė.
Ženklinimas mikroschema ir registravimas kaip strateginė valstybės pasitelkiama priemonė yra beglobių prevencija, mat kuo daugiau gyvūnų bus suženklinta, tuo didesnė tikimybė jiems pasimetus būti sugrąžintiems į namus.
„Norėdami padėti savo pačių valstybei ir gyvūnams, gyventojai turi ženklinti ir savo vardu registruoti gyvūnus ir, jei tik yra galimybė, ne pirkti, o priglausti beglobius, kad prieglaudose jų būtų kuo mažiau“, – sakė GATO vadovė.
Privalomasis gyvūnų ženklinimo terminas – 2022 m. gegužės 1 d. Iki to laiko visi Lietuvoje laikomi šunys, katės ir šeškai turi būti paženklinti mikroschemomis, o duomenys apie gyvūnus bei pagrindinė informacija apie savininkus – įtraukti į Gyvūnų augintinių registrą.
Daugiau informacijos apie šiuo metu vykstantį privalomąjį ženklinimą rasite el. svetainėje pazenklinkmane.lt.
Gavus pranešimą apie Liepkalnio g., Vilniuje, laikomą pririštą grandine, užveržta apie kaklą, šunį be maisto, vandens, pastogės ir į vietą nuvykusi GGI atstovei bei įsitikinus, kad gyvūno laikymo sąlygos išties tokios, kaip nurodyta pranešime, buvo kreiptasi į VMVT ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį dėl žiauraus elgesio su gyvūnu ir spręsti dėl šuns konfiskavimo (toliau – Prašymas).
Pagal GGI Prašymą abi institucijos atliko patikrinimus vietoje.
VMVT pareigūnai neplaninio patikrinimo metu nustatė, jog gyvūno laikymo sąlygos neatitinka Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio reikalavimų, gyvūnas buvo neženklintas, neatlikta revakcinacija nuo pasiutligės, gyvūno savininkei buvo duoti nurodymai per numatytą terminą pašalinti trūkumus, sutvarkyti šuns laikymo vietą ir pastatyti naują būdą. Už nustatytus pažeidimus paskirta administracinė nuobauda – bauda.
Gyvūno laikytoja per numatytą terminą pagerino šuns laikymo sąlygas – pastatė naują būdą, pašalino pašalinius daiktus, gyvūną vakcinavo ir paženklino poodine mikroschema.
Praneškite apie nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejus info@ggi.lt.
Prisidėkite prie jų sprendimo per aukok.lt, PayPal arba LT777300010133231565 (Swedbank). Taip pat galite tapti nuolatiniu rėmėju www.bit.ly/GGIContribee ir www.bit.ly/GGIPatreon platformose ir skirti 1,2% GPM.
Dėkojame už neabejingumą gyvūnų gerovei!
Iki šių metų gegužės 1 dienos Lietuvoje mikroschema turi būti paženklinti ir į Gyvūnų augintinių registrą įtraukti visi pasiutligei imlūs gyvūnai augintiniai – šunys, katės ir šeškai. Siekdama įgyvendinti augintinių ženklinimo ir registravimo Gyvūnų augintinių registre tikslus ir sykiu padėti socialiai pažeidžiamiems gyventojams bei gyvūnų globėjams, Vyriausybė patvirtino ženklinimo išlaidų kompensavimo mechanizmą socialinę pašalpą gaunantiems asmenims ir gyvūnų globėjams. Jie kviečiami pasinaudoti minėtų augintinių ženklinimo ir registravimo išlaidų kompensacijomis ir per nustatytą terminą suženklinti savo laikomus augintinius.
Pagal valstybės numatytą tvarką, visiems socialinės pašalpos gavėjams ženklinimo ir registravimo išlaidos bus kompensuojamos daugiausia už trijų augintinių (šunų, kačių ar šeškų) paženklinimą ir užregistravimą, kompensacijos dydis – iki 15 eurų už kiekvieną gyvūną. „Kadangi mažesniuose miestuose ir kaimiškose vietovėse vidutinė ženklinimo kaina yra apie 15 eurų, o didesniuose miestuose – apie 20 eurų, gyvūnų ženklinimo išlaidų našta, priklausomai nuo pasirinkto paslaugos tiekėjo įkainių, sumažinama 75–100 procentų. Šios išlaidos augintinių savininkams arba augintinių ženklinimo ir registravimo paslaugas teikiantiems asmenims bus kompensuojamos iš Žemės ūkio ministerijai skirtų asignavimų“, – sakė Saulius Kunickis, Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus patarėjas.
Jei gyvūnas yra ženklinamas ir registruojamas dabar (nuo Vyriausybės patvirtinto kompensacijų aprašo įsigaliojimo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.), paslaugos socialinės pašalpos gavėjams ir gyvūnų globėjams suteikiamos nemokamai, o patirtos išlaidos kompensuojamos paslaugų teikėjams (veterinarams arba ženklinimo paslaugas teikiantiems asmenims), kurie dėl patirtų išlaidų apmokėjimo turi kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (NMA).
„Manome, jog tokia tvarka itin supaprastina išlaidų kompensavimo mechanizmą, mat pačiam jo savininkui nereikia mokėti už paslaugą, užtenka susirasti pigiausiai augintinių ženklinimo ir registravimo paslaugas teikiantį veterinarijos gydytoją ar kitą paslaugų teikėją“, – ženklinimo įgyvendinimo palengvinimą akcentavo Brigita Kymantaitė, VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė.
Viena svarbiausių kompensacijos sąlygų socialinės pašalpos gavėjams yra ta, kad jie paslaugos teikėjui turi pateikti pažymos, patvirtinančios, kad 2021 m. gegužės 1 d.–2022 m. gegužės 1 d. laikotarpiu jis yra socialinės pašalpos gavėjas, kopiją. Tokią pažymą socialinės pašalpos gavėjas gali gauti savivaldybėje, kurioje yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.
„Kompensacijos gali būti mokamos už gyvūnų ženklinimą bei registravimą tik tuo atveju, jei gyvūnai buvo atvesti iki 2021 metų gegužės 1 d. ir paženklinti bei užregistruoti Gyvūnų augintinių registre nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. Paženklinus gyvūnus po minėto termino, kompensacijos nebus mokamos“, – aiškino S. Kunickis.
Kompensaciją galima gauti ir atgaline tvarka. Gyvūnų globėjas ar socialinės pašalpos gavėjas, kuris paženklino gyvūną ar gyvūnus nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki kompensacijų aprašo įsigaliojimo tvarkos (2021 m. gruodžio 31 d.), turi kreiptis į kompensacijas tvarkančią NMA savarankiškai. Socialiai remtinas asmuo turi pateikti prašymą kompensuoti išlaidas už privalomojo gyvūnų ženklinimo ir registravimo paslaugą laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir pažymą, patvirtinančią socialinės pašalpos jam skyrimą, o gyvūnų globėjai – užpildytą prašymą ir už suteiktas paslaugas išrašytos sąskaitos faktūros ir pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją.
„Norėdama įgyvendinti Gyvūnų gerovės apsaugos įstatymą ir sykiu padėti finansinių sunkumų turintiems gyventojams, valstybė dalijasi finansine našta su socialinės pašalpos gavėjais ir gyvūnų globėjais, kompensuodama gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo išlaidas. Tikėtina, kad parama, dažnu atveju socialinės pašalpos gavėjams ir gyvūnų globėjams padengsianti iki 100 procentų išlaidų, šioms socialinėms grupėms bus veiksminga paskata susiženklinti bei registruoti savo laikomus gyvūnus, – sakė S. Kunickis.
Gyvūnai augintiniai mikroschemomis ženklinami ir registruojami beveik visoje Europos Sąjungoje dėl daugelio priežasčių. Viena svarbiausių – gyvūnų gerovės užtikrinimas, sudarant galimybę nustatyti augintinių laikymo vietą, identifikuoti jų savininkus ir, esant būtinybei, imtis priemonių, leidžiančių pagerinti gyvūnų laikymo sąlygas. Kita svarbi priežastis – užkrečiamųjų gyvūnų ligų kontrolė. Galiausiai gyvūnai augintiniai ženklinami ir dėl galimybės užtikrinti efektyvesnę viešosios tvarkos kontrolę, siekiant paskatinti gyvūnų laikytojus atsakingiau rūpintis gyvūnais, kad jie nepadarytų žalos kitiems asmenims, tinkamai jais rūpintųsi, o gyvūnui augintiniui pasiklydus, būtų galimybė nustatyti jo savininkus pagal Gyvūnų augintinių registro duomenis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje socialinę pašalpą vidutiniškai per mėnesį gauna daugiau kaip 56,04 tūkst. žmonių. GATO duomenimis, jie gali laikyti apie 5 proc. visų Lietuvoje laikomų šunų ir kačių.
„Siekiant, kad kuo daugiau žmonių paženklintų savo laikomus gyvūnus augintinius ir būtų užtikrintas efektyvus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų įgyvendinamas, pradėta viešinimo kampanija „Paženklink mane“, kurios metu gyventojai bus supažindinami su ženklinimo procesu bei jo teikiamomis naudomis. Specialiai šiai kampanijai sukurta el. svetainė www.pazenklinkmane.lt, kurioje gyventojai ras ne tik visą reikiamą informaciją, bet ir žemėlapį, kuriame pateikiami arčiausiai namų esantys gyvūnų ženklintojai bei kontaktiniai jų duomenys, nurodoma ženklino paslaugos kaina“, – sakė B. Kymantaitė.
Ženklinimo bei viešinimo kampaniją „Paženklink mane“ organizuoja Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerija ir nevyriausybinės organizacijos – GATO bei VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI).
„Visuotinis gyvūnų ženklinimas – vienas kertinių procesų, itin svarbių gyvūnų gerovės užtikrinimui. Džiaugiamės, kad po kelerių metų valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų darbo, visuomenės įsitraukimo, šis procesas – privalomasis gyvūnų augintinių ženklinimas bei registravimas – vyksta“, – sakė GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Išsamią NMA informaciją apie kompensavimo mechanizmą galite rasti čia. Susipažinti su kompensacijas reglamentuojančiu LR Vyriausybės nutarimu bei rasti užpildyti reikiamas formas galima čia.
Daugiau informacijos:
VšĮ GATO
El. p. info@gyvunuapsauga.lt
Mob. 8 694 69 993
Vakar kartu su mūsų kolegomis GATO kreipėmės raštu į VMVT direktorių bei kitus atsakingus asmenis dėl gyvūnų vežimo iš Ukrainos į Lietuvą problemų. Besitęsiant karui iki šiol nėra išspręsta viena didžiulė problema – į šalį nėra įleidžiami daugiau negu 5 gyvūnai vienam asmeniui, o atsakingos institucijos iki šiol neišreiškė aiškios pozicijos, tai kaip spręsime šitą problemą?
Dabartinė tvarka galioja fiziniams asmenims, bet neapima prieglaudų ir nevyriausybinių organizacijų, kurios tiesiogiai sutaria su Ukrainos prieglaudomis, jog gali paimti jų gyvūnus, kurių bus daugiau negu 5 (penki). Mes, kaip organizacija, norime pabrėžti, kad tiek žmonių, tiek gyvūnų sveikata yra prioritetas, o būtent atsakingas nevyriausybinis sektorius bei gyvūnų prieglaudos gali užtikrinti tinkamą gyvūnų laikiną laikymą – gyvūnų karantinavimą, ženklinimą, vakcinavimą.
Manome, jog nėra teisinga, kad į šalį gali atvykti asmuo su max 5 gyvūnais, tačiau nevyriausybiniam sektoriui durys yra uždarytos – daugiau negu 5 gyvūnų pervežti negalima. Taip pat, mūsų tikslas ne atvežti didelį kiekį gyvūnų į Lietuvą, nes su savais beglobiais ne puikiai susitvarkome, o po karantino ir dokumentų sutvarkymo saugiai išskirstyti juos po mūsų partneres užsienio šalis, nes visi kartu galime daugiau.
Visų Ukrainos gyvūnų neišgelbėsim, bet tuos, kuriuos galim – išgelbėkim. Todėl raginame VMVT palaikyti mūsų poziciją ir sudaryti sąlygas daugiau nei penkių gyvūnų įvežimui į Lietuvą.Nuotraukoje Ukrainos prieglaudos Best friends gyvūnai.
Nepaisant siaubingos padėties Ukrainoje ir labai daug darbų, susijusių su pagalba jų gyvūnams, kiti darbai sulėtėję, bet nesustoję: štai prieš daugiau nei metus laiko suorganizavome jungtinį patikrinimą, kuriame dalyvavo GGI, policija, VMVT bei viešoji tvarka, ir konfiskavome siaubingos būklės šunį, vardu Uraganas. Vėliau jis daugiau nei metus laiko praleido Vilniaus gyvūnų globos namuose (Grindoje), nes kažkodėl niekas nepanoro jo priglausti! 
praradę viltį kreipėmės į savo draugus ir partnerius Pet Rescue Finland (ypatingas ačiū Liisa Leitzinger) ir štai neilgai trukus Uraganas ne tik rado naujus namus, bet ir buvo nugabentas į pačią Suomiją, kur apsigyveno jį labai mylinčioje šeimoje bei su nauju gyvenimu gavo naują vardą – Amos. Nuostabu, ar ne? 
Dėkojame visiems, kad padedate mums daryti tai, ką darome. Primename, kad vis dar galite skirti mums 1,2% savo GPM (instrukcija čia -> https://ggi.lt/…/uploads/2022/02/2022-Kaip-skirti-12.pdf) bei prisidėti kitais būdais -> https://ggi.lt/parama/
