Ukrainoje vykstančio karo metu kenčia ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Tūkstančiai gyvūnų neteko savo šeimos ir namų, liko vienui vieni. Badas dabar yra jų kasdienybė, ką jau kalbėti apie galimybę gauti veterinarinę pagalbą. Ir taip nuolatos perpildytos prieglaudos dabar „lūžta” nuo gyvūnų, todėl joms reikalinga humanitarinė ir finansinė parama. Pagalba reikalinga ne tik dėl išgyvenimo, bet ir siekiant užkirsti kelią dar didesnėms problemoms – badaujantys šunys burtųsi į grupes, taptų pavojingi žmonėms, žaibiškai išplistų pasiutligė.
Kviečiame nenustoti aukoti, o Jūsų parama bus skirta prieglaudoms įsikūrusioms Ukrainoje bei humanitarinės pagalbos vykdymui.
Mes visi kartu galime padėti Ukrainos gyvūnams!
KAIP PAREMTI HUMANITARINIUS PROJEKTUS UKRAINOJE
– Aukok.lt platformoje: http://bit.ly/GGI_Aukok_Ukrainos_gyvunams
– Bankiniu pavedimu:
VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos”
Įmonės kodas: 302842427
LT597300010171499262
KAIP PAREMTI UKRAINOS PRIEGLAUDAS
– PayPal pavedimu: https://bit.ly/GGI_PayPal
– Bankiniu pavedimu:
VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos”
Įmonės kodas: 302842427
LT897300010171249917
…plačiauPrieš Jus – Persikas. Turbūt nė nereikia sakyti, kodėl jo toks vardas, kai matote švelniai rausvos spalvos kailiuką. Šis maždaug ketverių metų amžiaus atvykėlis iš Ukrainos nors ir ramus, tačiau tuo pat metu yra smalsus uostinėtojas, norintis žaisti bei gauti kuo daugiau dėmesio: greit pripranta prie naujų žmonių, meiliai rangosi ant kelių, o savo meilę parodo garsiai murkdamas. Iš tos didelės meilės net leidžia kirpti jam nagus!
Persikas pasiruošęs duoti daug džiaugsmo naujiems globėjams/namams, o ko jam reikėtų mainais? Karo stresas neigiamai paveikė jo imunitetą, tad apsilankymai pas veterinarus jam yra, bent kol kas, reikalingi dažniau nei įprasta. Taip pat, jis nesutaria su kitais katinais, todėl reikėtų, kad jis galėtų karaliauti vienas. Jei galite jam pasiūlyti savo namų “sostą” laikinai ar su visam, susisiekite su mūsų atstove Lina +370 606 88989
Karšti orai pavojingi ne tik automobilyje, tačiau jame net per itin trumpą laiką augintinių laukia fatališkos pasekmės, todėl primename – elkitės atsakingai ir jokiu būdu augintinio net trumpam, net su kažkiek pravirais langais nepalikite automobilyje. Jei turite galimybę gyvūną palikti su įjungtu oro kondicionieriumi – prašome, palikite už lango raštelį geros širdies žmonėms, susirūpinusiems dėl jūsų augintinio gerovės.
Gyvūnų kupiravimas Lietuvoje įstatymiškai laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnu jau seniai, tačiau džiugu, kad ir realiai žmonių bei institucijų tolerancija tokiems veiksmams baigiasi. Štai viena veisėja susimokėjo 620 EUR baudą už nukarpytas šunims ausis. Jei “meilė” gyvūnams nesustabdo noro jų žaloti, galbūt padės pakratytos kišenės.
Džiaugiamės pasiekę, kad pagaliau už kupiravimą skiriamos realios baudos, tačiau norime įspėti, kad greitu metu tikimės pasiekti, jog tolerancija gyvūnų kupiravimui būtų absoliučiai nulinė ir kiekvienas, einantis gatve su tokiu gyvūnu, būtų stabdomas institucijų atstovų ir aiškinamasi, kaip ir kodėl tos ausys “nukrito”. Nukirptų kūno dalių žmonės nebeprisiųs, todėl jau dabar siūlome elgtis protingai ir gyvūnų nežaloti, jų sužalotų nepirkti iš atsilikusių šalių, kur tai dar vis leidžiama, nes praktika rodo, kad pateikti visus įrodymus dažniausiai sudėtinga arba neįmanoma, ir neprisidaryti nei sau, nei savo gyvūnams problemų, nes artimoje ateityje jos laukia didesnės nei keli šimtai eurų.
Apie kupiravimo atvejus galite pranešti mums el. paštu aiste@ggi.lt.
Paremti organizacijos veiklą Jums patogiu būdu galite: www.ggi.lt/parama ir per aukok.lt
Tokia antraštė nuskambėjo dar 2021 m. Jungtinėje Karalystėje, kuomet buvo atliktas tyrimas, teigiantis, kad veisėjai siūlo apkirpti šunims ausis, kad šie atrodytų “gražiau” ir būtų paklausūs.
Ne paslaptis, ir Lietuvoje, socialiniuose tinkluose nuolat matyti viešinamos nuotraukos ar vaizdo įrašai, kuriuose vaizduojami šunys, karpytomis ausimis, tačiau ši era mūsų šalyje jau baigiasi.
Visai neseniai, teko susidurti su situacija, kuomet gavome skundą dėl veisėjo, kurio „Facebook“ paskyroje talpinamos šunų, karpytomis ausimis, nuotraukos. Dėl šio įvykio kreipėmės į atitinkamą instituciją, kuri nustatė, kad veisėjas nekarpo savo šunims ausų, tačiau pardavimų portaluose pateikia šunų su kupiruotomis ausimis, kurie yra jo draugo veisėjo, gyvenančio Baltarusijoje, nuotraukas. Nors veisėjas savo gyvūnams ausų nekarpo, tačiau mes nepalaikome kupiruotų šunų pardavimo iš jo draugo veislyno ar net tokio marketingo naudojimo pirkėjams pritraukti, todėl džiaugiamės, kad veisėjas buvo įpareigotas tokius skelbimus išimti.
Tikimės, kad žmonėms vis natūraliau atrodys tokių žiaurių procedūrų grožio vardan nepalaikymas ir vis mažiau bus vadovaujamasi tam tikrais stereotipais dėl gyvūnų išvaizdos. Pastebėjusius panašios informacijos, prašome ją siųsti mums aiste@ggi.lt.
Prisidėti prie gyvūnų gerovės galite Jums patogiais būdais: www.ggi.lt/parama
Pradėjome bendradarbiavimą su Ukrainos Raudonuoju Kryžiumi (Mykolaiv Regional Organization of URCS), tad šį krovinį perdavėme jiems. Jis jau sėkmingai iškrautas ir pasieks tuos, kuriems reikia reikia labiausiai, nes, deja, bet situacija su gyvūnais Ukrainoje tik blogėja.
Esame dėkingi jums, fiziniams ir juridiniams asmenims, kad nenustojate aukoti, UAB “Žalioji banga” už suteiktą ypatingą kainą maistui nupirkti, o „Maisto bankas“ už krovinio nuvežimą.
Ir toliau padėti Ukrainai galite: www.ggi.lt/parama
Neseniai Lietuvoje vykdytos apklausos duomenimis, daugiau nei trečdalis augintinių neženklinančių gyventojų sakė nematantys reikalo to daryti, mat jų gyvūnas niekuomet neišeina iš namų. Visgi kasmet Lietuvos gyvūnų prieglaudas papildo 15 tūkstančių naujų benamių, o istorijų apie tai, kaip gatvėje atsiduria „niekada į gatvę neišeinantys“ augintiniai, yra daug ir įvairių – nuo pačių netikėčiausių iki jau tapusių klasikiniais gyvūnų pabėgimo, pasimetimo scenarijais.
Katės iškrinta iš balkonų
Kuomet kalbama apie namie laikomus ir į gatvę neišleidžiamus gyvūnus, dažniausiai omeny turimos katės. Klaipėdoje veikiančių gyvūnų globos namų „Linksmosios pėdutės“ įkūrėja Simona Šakinytė atkreipė dėmesį, jog iš visų į globos namus patenkančių gyvūnų vos keli procentai būna paženklintų mikroschema, tačiau kol kas tarp jų – tik šunys. „Paženklintų kačių nesame turėję“, – sakė S. Šakinytė.
Nepaisant savo prigimtinio vikrumo, vienas labiausiai paplitusių scenarijų, kaip katės atsiduria lauke – iškrinta per balkonus. Gyvūnai nuslysta nuo metalinių balkonų turėklų ar palangių, į kurias negali įsikabinti nagais. Pasitaiko, kad katės iškrinta gaudydamos paukštį ar kokį vabzdį. O jei gyvūnas balkone laikomas uždarytas ilgesnį laiką, jis gali iššokti ir sąmoningai, – gelbėdamasis.
„Esu girdėjusi pasakojimą, kaip jauna smalsi katė bežaisdama namie įsigudrino įkišti galvą į tuščią skardinę nuo konservuotų kukurūzų, o nebegalėdama galvos ištraukti, besiblaškydama po visus namus, galiausiai nusigavo iki atviro balkono ir pro jį iškrito. Laimei, šeimininkė tuo metu buvo namuose ir gyvūną parsinešė namo, o krisdama katė nesusižalojo“, – pasakojo VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė Brigita Kymantaitė.
Ji pasidalijo ir kita istorija apie katę, kuri vos nepaspruko pro lauko duris. Šeimininkai išvažiavo atostogų ir pasirūpinti gyvūnu paprašė giminaičio, o šiam įeinant pro buto duris katė nepastebėta šmurkštelėjo į laiptinę. Namie gyvūno neradęs žmogus nusprendė, jog katė slapstosi nuo menkai pažįstamo žmogaus, todėl jos pernelyg ir neieškojo, papildė ėdalo ir vandens atsargas ir išėjo, paskui save užrakindamas duris. Katę pamatė tik prie lauko durų, laimei, dar laiptinėje, todėl parnešė ją atgal į namus. Jei kas būtų gyvūną išleidęs ar tiesiog laiptinės durys būtų buvę nesandarios, katė būtų atsidūrusi gatvėje, o giminaitis kitą kartą būtų sugrįžęs tik po dienos kitos. Laimei, ši istorija baigėsi gerai, bet – tik laimingo atsitiktinumo dėka.
„Tai šias istorijas pasakoju norėdama parodyti, kad net ir pačiam atsakingiausiam gyvūno savininkui gali nutikti visko, nes gyvūnas nėra prognozuojamas, o gyvūnų ženklinimas ir jų registravimas Gyvūnų augintinių registre yra galimybė apsidrausti nuo panašių nelaimių, netikėtumų. Manau, kad galvojimas, jog blogi, kvaili dalykai nutinka tik kitiems, yra naivus ir truputį arogantiškas. Blogų dalykų nutinka visiems. Turime 15 tūkstančių beglobių per metus, absoliuti didžiuma jų – naminiai, o labai didelė jų dalis yra būtent tokie – „mano gyvūnas niekada neišeina į lauką“ – atvejai“, – sakė GATO vadovė.
Gyvūnai iššoka iš automobilių
Klasika jau tapęs gyvūnų pabėgimo scenarijus – be narvų gabenami katinai ar net šunys iššoka iš stovinčių ar trumpam stabtelėjusių automobilių. Pavyzdžiui, sustojama degalinėje ir gyvūnas per praviras dureles ar langą išsiveržia laukan. Ir niekas negalėtų prognozuoti, kas vyks toliau – ar jis bent kelioms sekundėms pasimes, sustings ir šeimininkai spės gyvūną sugriebti, ar jis maus neatsigręždamas į artimiausius krūmus ar mišką.
Taip pabėga ne tik katinai, bet ir šunys, kurie paprastai laikosi prie šeimininko. „Pavyzdžiui, yra nutikę, kai paskui šeimininką išbėgusį šunį čia pat partrenkė automobilis. Laimei, lengvai, tačiau gyvūnas išsigando ir, vos pašokęs ant kojų, spruko į mišką neatsigręždamas“, – pasakojo B. Kymantaitė.
Svetimoje aplinkoje atsidūręs ar išgąsdintas gyvūnas vadovaujasi instinktais – bėga arba slepiasi, arba daro ir viena, ir kita. Ypač sunku ieškoti katinų, kurie apskritai nelabai pasitiki žmogumi, ypač – pavojaus akivaizdoje, yra linkę slėptis ir daro tai labai gerai.
Pasak „Linksmųjų pėdučių“ vadovės S. Šakinytės, katinus dar ir pakankamai sunku atpažinti, ilgiau paklaidžioję lauke jie sulaukėja, sulįsta, išsipurvina, todėl jei gyvūnas nepaženklintas, po kurio laiko net patys savininkai gali jo nebepažinti.
Šunys nusiveja kiškius ar stirnas
Ne tik rujojanti kalė, bet ir kiškis ar stirna gali būti priežastis, dėl kurios palaidas vedžiojamas gyvūnas pasileis bėgte. Pasak prieglaudos „SOS gyvūnai“ vadovės Nadeždos Makuševos, taip ypač dažnai nutinka medžioklinių veislių šunims, kurių instinktai vytis grobį – ypač stiprūs: „Žmonės paleidžia šunį miške, o tas nusiveja kokį gyvūną ir neberanda kelio atgal. Taip dažnai pabėga medžioklinių veislių šunys, pavyzdžiui, Džeko Raselo terjerai, jagdterjerai, foksterjerai, kurie nori vytis gyvūną ir neberanda kelio atgal“.
Tarp kitų šuns praradimo, jo pabėgimo priežasčių N. Makuševa įvardija gerai neuždaromus ar vėjo išpučiamus kiemo vartus.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė pastebi, jog šių dienų rykštė – gyvūnų „gelbėtojai“, kurie, pamatę šunį ar katiną gatvėje be šeimininko, pernelyg paskuba jį gabendami į prieglaudą. Nors šeimininkas gali būti čia pat, tik, pavyzdžiui, užsiplepėjęs telefonu ir kiek nutolęs, už kampo ar už kalniuko. Gali būti, jog gyvūnas taip ir gyvena – palaidas, bet turi namus, į kuriuos sugrįžta. Tuo tarpu, pavyzdžiui, iš pajūrio keliaujantys poilsiautojai gyvūną gali nusivežti į Vilniuje esančią prieglaudą, taip tik apsunkindami jo paieškas, mat jei gyvūno bus ieškoma, tai bus daroma aplinkinėse teritorijose, o ne kitame Lietuvos gale.
„Suprantu, kad žmonės taip elgiasi tik gero norėdami, tad jei įtariama, kad jis – pasimetęs, nereikia pernelyg skubėti. Nepakanka matyti gyvūną kelias minutes ar pusvalandį. Būtų gerai pabūti su gyvūnu ilgiau ar jį pasekti, paėjėti kartu su juo – galbūt jis nuves iki kiemo, kur gyvena, ir dubens, iš kurio ėda“, – sakė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Visgi galiausiai, jei gyvūnas atsiduria prieglaudoje ir yra paženklintas mikroschema, jis labai greitai sugrįžta į namus, pas savo šeimininkus. O jei mikroschemos nėra ir šeimininkai neatsiranda, didelė tikimybė, jog šiam gyvūnui teks ieškoti naujų namų, savininkų, arba, jei jis senas ir ligotas, dienas užbaigti prieglaudoje.
Žinoma, prieglaudose gyvūnais rūpinamasi, kiek tik išgalima, tačiau jokia prieglauda neatstos tikrų namų ir mylinčių šeimininkų. Gyvūnų ženklinimas ir jų registravimas Gyvūnų augintinių registre gali smarkai smarkiai sumažinti tokių gyvūnų prieglaudose ir jų bei jų savininkų patiriamų vargų.
Informacija paruošta Elenos Nikonovaitės-Dumpienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Rodžeris, kaip ir likimo draugas Džavelinas, atvyko iš Charkivo. Kitaip nei Džavelinas, Rodžeris tiek matė, tiek girdėjo karo siaubų. Galbūt būtent tai lėmė, kad jis toks atsargus? Sunku atsakyti į šį klausimą, tačiau tikrai žinome, kad jam reikia namų.
Tokių namų, kuriuose žmonės nebijos ieškoti būdų rasti kelią į jo širdį, net jei jis iš pradžių bus akmenuotas. Būtų idealu, kad šiuose namuose būtų turinčių specifinių žinių, kaip elgtis su tokiais gyvūnais, bet suprantame, kad užvis svarbiausia kantrybė ir didelis noras padėti.
Galbūt Jūsų namai yra TA vieta, kur Rodžeris galės rasti ramybę ir būti suprastas? Jei atsakymas yra „taip“, skambinkite mūsų atstovei Linai +370 606 88989
Nuotraukos: Elena Mituzė
Aktyviai dirbame su gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejais ir reaguojame į įvairaus pobūdžio skundus. Vienas jų – šuns laikymas narve, kuris neatitinka nustatytų teisės aktų reikalavimų. Pranešus apie šį atvejį atitinkamai institucijai, ši nedelsiant sureagavo! Jau sekančią dieną gavome atsakymą, kad buvo atliktas patikrinimas ir šuo rastas naujame voljere. Paklausus, kodėl gyvūno savininkai gyvūną laikė narve, buvo gautas paaiškinimas, kad šuo buvo tik atvežtas ir nebuvo įrengtas voljeras.
Dėkojame Elektrėnų savivaldybės administracijos darbuotojams už operatyvumą ir bendradarbiavimą bei džiaugiamės, kad šuo jau gyvena tvarkingame voljere.
Tačiau norime priminti, kad net ir vienai ar kelioms dienoms gyvūno laikymas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis yra negalimas.
Prisidėti prie mūsų darbų galite: www.ggi.lt/parama
