Spalio 4 dieną prisijunkite prie Pasaulinės gyvūnų dienos paminėjimo. Nebūtina būti gyvūnų aktyvistu, kad kažką pakeisti vardan gyvūnų gerovės. Vien rodydami pagarbą ir meilę gyvūnams, kalbėdami apie empatiją jiems, Jus galite keisti visuomenės sąmoningumą – o tai labai daug.
Štai kelios idėjos, kaip švęsti Gyvūnų dieną su visa šeima:
Pasivaikščiokite. Kaip žinote šunims labai patinka uostinėti naujas vietas. Išeikite į ilgesnį pasivaikščiojimą su augintiniu, o gal net pasirinkite įdomų žygį su juo (https://bit.ly/Trenkturas-Su_augintiniu) ar įdomų pažintinį taką (https://bit.ly/Pazintiniai-Takai-Su-Augintiniu).
Pavakarieniaukite kartu. Ar žinote, kad Lietuvoje turime daugybę draugiškų gyvūnams kavinių. Apsilankykite ten kartu su gyvūnu. Pasirinkti vietą galite čia – https://draugiskigyvunams.lt/.
Pasportuokite. Pasiimkite į pabėgiojimą savo augintinį ar atlikite jogos užsiėmimą su juo – https://bit.ly/Joga-Su-Augintiniu.
Pažiūrėkite filmą. Ar astebėjote, kad augintiniai mėgsta žiūrėti televizorių? Pažiūrėkite filmą bekasydami savo augintiniui pakaušį – https://bit.ly/Filmai-Su-Augintiniu.
Sužinokite. Susiraskite online seminarų apie gyvūnų priežiūrą, dresavimą, ugdymą. Rekomenduojame pažiūrėti mūsų draugų PetCity seminarą – kaip suteikti pirmąją pagalbą augintiniui – https://bit.ly/Pirmoji-Pagalba-Augintiniui.
Paremkite. Ar žinote, kad gyvūnų gerove besirūpinančios nevyriausybinės organizacijos gyvena iš žmonių bei įmonių aukų. Pasirinkite globoti sau aktualią prieglaudą ar organizaciją ir padėkite jai finansiškai, maistu bei daiktais. O gal pavyktų įtraukti ir kolegas – organizuokite paramos akciją gyvūnams savo darbe, mokykloje, universitete. Mes taip pat dėkingi už kiekvieną finansinę paramą: https://ggi.lt/parama/.
Praneškite. Neleiskite skriausti gyvūnų – praneškite atsakingoms institucijoms, jei pamatėte nusikaltimą prieš gyvūną ir reikalaukite iš jų teisingumo. Čia rasite atsakingas už gyvūnų gerovę ir apsaugą institucijas – https://ggi.lt/pranesk/.
Priglauskite. Aplankykite prieglaudą, nuvežkite jos globotiniams reikiamų daiktų, maisto. Pavedžiokite prieglaudėlės augintinius, o gal kažkurį įsimylėsite ir priimsite į savo namus. Beje, į tokius apsilankymus būtinai įtraukite ir savo vaikus bei jų klasiokus – tai puiki vaikų edukacijos bei empatiškumo ugdymo priemonė.
Pasiūlykite vaikų auklėtojai ar mokytojai paminėti Pasaulinę gyvūnų dieną – organizuoti piešinių konkursą, paskaitą apie gyvūnų gerovę (daug informacijos galite rasti čia- https://ggi.lt/duk/) ar pažiūrėti linksmus filmukus apie tai, kaip reikia rūpintis savo augintiniais – https://ggi.lt/edukaciniai-video/.
Nebūkite abejingas problemoms susijusiomis su gyvūnų gerove – kalbėkite, rašykite, spauskite atsakingas institucijas, kad imtusi veikti, – mes visi kartu galime kelti visuomenės ir valdininkų sąmoningumą susijusį su gyvūnų gerove.
Apkabinkite savo augintinį, įsiamžinkite fotosesijoje ir švęskite gyvūnų dieną visus metus!
Dar viena pritrenkianti istorija. Tai, ką matote nuotraukoje, yra iškarpa iš mūsų turimo video, kur „šeimininkas” masturbuoja šunį. Dėl asmens duomenų apsaugos turėjome veidą užtušuoti, o dėl FB politikos patį masturbacijos aktą taip pat.
GGI su pareiškimu dėl žiauraus elgesio su gyvūnu kreipėsi į Lietuvos policija, konkrečiai į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Vilniaus VPK). GGI Iš Vilniaus VPK jokios informacijos apie priimtus procesinius sprendimus negavo, todėl pakartotinai kreipėsi dėl informacijos suteikimo. Vilniaus VPK atsakė į GGI paklausimą, nurodydami, kad dėl šio įvykio pradėta administracinė nusižengimo bylos teisena pagal LR ANK 346 straipsnio 16 dalį. Kadangi, šiuo atsakymu, Vilniaus VPK nepateikė prašomos informacijos, GGI į policiją kreipėsi dar kartą. Atsakymas taip pat, nebuvo gautas.
Neprarandant vilties ir pasikreipus dar kartą, pagaliau buvo gautas atsakymas iš policijos. O atsakymas sakė, kad GGI nėra subjektas, turintis teisę susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga.
Absurdiška situacija. GGI pirko teisines paslaugas iš R. Jonausko advokato kontoros, t. y. teisinių dokumentų paruošimo paslaugas dėl šios situacijos. Teisinės paslaugos buvo apmokėtos iš visuomenės suaukotų lėšų per aukok.lt platformą. Su šiuo atveju patys dirbome ne vienerius metus, įdėjome daug pastangų, tačiau mums svyra rankos – institucijos atsakingos už gyvūnų gerovę ir apsaugą atsisako bendradarbiauti.
Džiaugiamės, kad administracinio nusižengimo teisena yra pradėta, tačiau apie bylos baigtį mūsų organizacijai yra be galo svarbu žinoti, nes kaip kitaip mes sužinosime, ar gyvūnui padėta? O galbūt sužinotume, kad, kaip ir pirmadienį aprašyto šuns atveju, gyvūnas konfiskuotas nebuvo, toliau gyvena su šeimininku ir šiuo atveju kenčia jo zoofiliškus veiksmus?
Šį kartą mes negalime nuvažiuoti ir to sužinoti patys, nes tai ne voljeras lauke, tas žmogus su šunimi gyveno laive. Na, o ir taip, apmaudu, kad didžiulį darbą dariusi organizacija, pati pranešusi ir pradėjusi teisinį procesą, neturi teisės gauti informacijos apie bylos baigtį. Nors kartais institucijos nemato problemos infrmuoti GGI apie nuobaudų dydžius bei poveikio priemones.
Negavę atsakymų į raštus, klausiame viešai: Lietuvos policija, kur šuo yra dabar? Ar jis buvo konfiskuotas? Ar jis toliau gyvena laive su pirštai nesiverčia parašyti „šeimininku”? Ar jūs vykdėte tolimesnius patikrinimus? Kaip užtikrinote gyvūno gerovę? Tikime, kad ir visuomenei bus įdomu sužinoti.
Atvejis nebuvo viešintas žiniasklaidoje, galimai žurnalistams bus įdomi šio nusikaltimo tyrimo eiga: DELFI.lt, lrytas.lt, LRT, TV3.lt, 15min.
Į GGI kreipėsi fizinis asmuo, pranešęs apie kaimyno be priežiūros laikomą šunį. Pranešėjas informavo, kad jau daug laiko šuniu šeimininkai nesirūpina, voljero nevalo, maistą išneša ne kiekvieną dieną, gyvūną pamaitina kaimynai, šuniui ant kojos yra gili žaizda, šeimininkai šuns negydo, šuns būdoje nėra jokio pakloto, plikos lentos, atšilus orams voljere kaupiasi ištirpęs sniegas su ekskrementais, vasarą – smarvė, baisios antisanitarinės sąlygos.
Mes kreipėmės į Vilniaus rajono apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymu pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl žiauraus elgesio su gyvūnu.
Policijos pareigūnai, patikrinę gyvūno laikymo vietą, nustatė, kad šuo yra neskiepytas nuo pasiutligės (pažeistas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimas) ir neženklintas, gyvūno laikymo aplinka netvarkinga, gyvūnui nesuteikiamos tinkamos higienos sąlygos, tokiu būdu gyvūno savininkas pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio reikalavimus.
Patikrinimo metu ant šuns buvo užfiksuota dešinės priekinės kojos riešo priekinėje dalyje atvira žaizda – darinys, užfiksuotos ir dar kelios žaizdos, susiformavę šašai, kairės priekinės kojos riešo priekinėje dalyje taip pat pastebėtos žaizdos, susiformavę šašai.
Policija informavo, kad šuns laikytojui surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 346 str. 1 d. „Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą“ ir 346 str. 16 d. „Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas“, visa surinkta medžiaga perduota Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui nutarimo priėmimui ir tolimesniam sprendimui dėl šuns konfiskavimo.
Mums kreipusis į policiją su prašymu pateikti informaciją apie priimtą sprendimą, gavome atsakymą, kad GGI neturi procesinio statuso ir teisės gauti nutarimą, nors būtent mes rinkome medžiagą, ruošėme teisinius dokumentus, pateikėme prašymą, bet teisės sužinoti ar padėjome gyvūnui, neturime.
Todėl po kurio laiko patys nuvykome į vietą įsitikinti, ar šuo tikrai buvo konfiskuotas. Deja, pamatėme, kad jis ne tik nebuvo konfiskuotas, bet yra nepasikeitusios būklės.
Lietuvos policija, ką jūs galite į tai pasakyti? Neatrodo, kad gyvūnui būtų padėta – jis vis dar žaizdotas, toje pačioje apšnerkštoje būdoje, gyvena tomis pačiomis šiurpiomis sąlygomis. Kaip mes galime gyvūnams padėti, jei jūs neleidžiate mums to daryti, atribodami nuo informacijos? O ir kodėl Jūs patys nesate principingi nusikaltimų prieš gyvūnus atvejais?
Mes savo ruožtu pateikėme naują pareiškimą dėl pakartotinio žiauraus elgesio su gyvūnu, nes laiko praėjo pakankamai, tikimės šį kartą bendradarbiavimo – ginkime, saugokime, padėkime silpnesniems kartu!
Ir pabaigai – žmonės, kam jus auginate gyvūnus, jei jų nemylite ir paliekate prišnerkštoje būdoje be maisto ir be veterinarinės pagalbos?
Šeštadienio vakarą prie Vingio parko, kur vyko kasmetinis fejerverkų festivalis, susirinko protestuotojai. Taikią protesto akciją surengę gyventojai ragino atsisakyti masinio fejerverkų naudojimo, motyvuodami oro, dirvožemio ir triukšmo tarša, poveikiu naminiams ir laukiniams gyvūnams, taip pat jautriems žmonėms ir čia gyvenantiems nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams.
Kai kurie protestuotojai dėvėjo medicinines kaukes, ant kurių buvo rašoma „nenoriu kvėpuoti tarša“. Protesto organizatorių teigimu, dalyviai pagrįstai kelia susirūpinimą oro užterštumu, kadangi atsakingos Lietuvos institucijos ne kartą yra viešai pripažinusios, kad dėl intensyviai šaudomų fejerverkų oro tarša kietosiomis dalelėmis gali padidėti iki dešimties kartų ir išsilaikyti iki 14 valandų.
Minioje buvo galima išvysti ir ausines dėvinčių žmonių. Taip jie siekė atkreipti dėmesį į triukšmo taršą, kuri ypač veikia gyvūnus. Remiantis moksliniais tyrimais, labiausiai fejerverkų bijo šunys. Jų klausa, palyginti su žmonių, yra stipresnė keturis kartus. Be to, jie girdi ne tik tylesnius garsus, bet ir aukštesnius tonus.
„Nuo stipraus garso net būdami namuose gyvūnai patiria didžiulį stresą: katės slepiasi po lova ar tamsiame kamputyje, o šunys paniškai blaškosi ieškodami ramesnės vietos, loja ar staugia. Sprogimų išsigandęs gyvūnas gali pabėgti, pasiklysti ar dar blogiau – papulti po automobilio ratais“, – pastebi viena iš protesto organizatorių „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Kaip pastebi akciją organizavusi Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė, fejerverkai kelia pavojų ne tik naminiams, bet ir laukiniams gyvūnams. Girdėdami staigius sprogimus jie patiria stresą, baidosi, gali sutrikti jų orientacija erdvėje, išsigandę jie ima blaškytis, o susidūrę su kliūtimi gali net žūti.
„Fejerverkų lobistai sako – dresuokime šunis, uždarykime vonioje ar panašiai ir problemos nebus. Bet ar dresuoti reikia ir vaikus, ir senelius, ir karo pabėgėlius iš Ukrainos? Visus, kuriems sprogimo garsai kelia stresą, jau nekalbant apie poveikį sveikatai?“, – klausimą kelia I. Budraitė.
Prieš prasidedant fejerverkų festivaliui proteste buvo galima sutikti ir nuo karo nukentėjusių Ukrainos piliečių. Lietuvoje apsistojusi ukrainietė Valeriia pasakojo, kaip vieną pirmųjų naktų Lietuvoje ją pažadino fejerverkai. Moteris išsigando, nes manė, kad tai priešlėktuvinės gynybos raketos.
„Esu iš miesto, kuris nebuvo nuolat apšaudomas, bet galiu įsivaizduoti, ką tokio renginio metu patiria žmonės, pavyzdžiui, iš Charkivo, Mariupolio ar Nikopolio, nes tai tikrai labai baisu. Tai primena baisiausią, ką esame patyrę“, – pasakojo Valeriia.
Protestuotojų plakatuose negailėta kritikos ir Vilniaus miesto savivaldybei, kuri nors ir buvo pažadėjusi, kad masinio pirotechnikos naudojimo sostinėje nebebus, leidimą Vilniaus fejerijos festivaliui visgi išdavė.
Prie protesto organizatorių taip pat prisijungė tokios organizacijos kaip Lietuvos ornitologų draugija, Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacija G.A.T.O, „Fridays for Future Vilnius“, „Extinction Rebellion Lietuva“ ir „Žiedinė ekonomika“.
Dėkojame visuomenėje žinomiems žmonėms Andriui Tapinui, Rūtai Mikelkevičiūtei, Aušrai Štukytei, Faustai Marijai Leščiauskaitei, Ričardui Savukynui, Olegui Šurajevui ir kitiems, kėlusiems fejerverkų naudojimo problematiką bei taip skatinusiems žiniasklaidos bei visuomenės susidomėjimą šia problema.
Artėjant Naujųjų Metų nakčiai, kai bus šaudančių fejerverkus, kartu su gyvūnų elgsenos specialiste Ugne Nedzinskaite parengėme rekomendacijas, kaip padėti augintiniams iškęsti fejerverkus:
Fejerverkų metu laikykite gyvūnus namie:
• Šaudant fejerverkams likite su augintiniais namuose, nevedžiokite jų – tai sumažina jų streso lygį bei padeda išvengti pabėgimo.
• Jei tik yra galimybė išvykite į užmiestį, sodybą, ten, kur nešaudo fejerverkai.
• Jei jūsų augintiniai gyvena lauko voljere, įveskite juos į patalpas, kad išvengtumėte gyvūno stresavimo ar net pabėgimo.
Fejerverkų metu nepalikite gyvūnų vienų:
• Kadangi gyvūno reakcija į fejerverkus neprognozuojama, geriausiai būkite kartu su jais.
• Elkitės įprastai, nes gyvūnai atpažista Jūsų išgastį ir jį perima.
• Užimkite gyvūną, kad atitrauktumėte dėmesį nuo triukšmo.
• Jei matote, kad reikia – paguoskite gyvūną. Pvz. jeigu gyvūnas ramiau jaučiasi ant Jūsų kelių ar glostomas, tai jį reikėtų laikyti ant kelių ir glostyti, kalbinti ramiu balsu, sakyti gyvūnui žinomus malonius žodžius ir pan.
• Jei jau visgi tenka išvykti – palikite įjungtą šviesą, muziką ar televizorių.
Minimalizuokite triukšmą bei pabėgimo galimybę:
• Sandariai uždarykite langus, orlaides, duris, angas, pro kurias gyvūnas gali išlįsti.
• Užtraukite užuolaidas – gyvūnai bijo ne tik garso, bet ir ryškių šviesų.
• Pagarsintas televizorius, muzika padės užgožti fejerverkų sprogimų keliamą triukšmą.
Leiskite gyvūnams kur nors pasislėpti:
• Leiskite savo gyvūnui pačiam susirasti saugią vietą ir pabūti ten per fejerverkų šaudymą, net jei įprastai tai yra draudžiama vieta.
• Jei augintinis turi narvą (ypač paukščiai) – apdenkite jį, patraukite nuo lango, taip suteiksite daugiau jaukumo.
Pasirūpinkite, kad prieš fejerverkus gyvūnai būtų sotūs:
• Pamaitinkite gyvūnus – sotūs gyvūnai yra ramesni, mieguistesni.
• Pripildykite jų dubenėlius šviežio vadens – išsigandę, nerimo kamuojami gyvūnai greičiau ištrokšta, o atsigėrę greičiau nusiramina.
Skanėstų naudojimas:
• Jeigu gyvūnas stresuoja tiek, kad neima skanėstų, tai jo streso lygis tikrai labai didelis ir kišti per jėgą skanėstų nereikia, nes nepadės.
• Jeigu gyvūnas ima bent kokius nors skanėstus, tai reikėtų juos ir duoti (galima ir gausiai) siekiant nukreipti dėmesį nuo fejerverkų, net jeigu įprastai taip gausiai skanėstų ir neduodate.
• Jeigu gyvūnas fejerverkų metu ima tik kažkokios vienos rūšies, ypatingai mėgstamus, skanėstus, tai reikėtų turėtų jų atsargų.
Vaistų naudojimas:
• Vaistai gali būti labai efektyvi priemonė stresui mažinti, bet jų griežtai negalima duoti savo nuožiūra, juo labiau vaistų, skirtų žmonių gydymui.
• Visus vaistus turėtų paskirti veterinarijos gydytojas – rekomenduojame su juo pasikonsultuoti iš anksto.
Pasirūpinkite iš anksto prevencinėmis priemonėmis gyvūno pabėgimo atveju:
• Būtinai paženklinkite savo gyvūną.
• Uždėkite ant antkaklio pakabuką su šeimininko telefono numeriu.
• Mikročipas ir telefono numeris padės greičiau surasti pabėgusio augintinio šeimininkus.
Gyvūnų vedžiojimas „fejerverkų sezono” metu:
• Šio laikotarpio pasivaikščiojimų metu būtinai vedžiokite šunį tik su pavadėliu.
• Gyvūnas, išsigandęs sprogimų, vedamas baimės ir nerimo, gali pabėgti, pasiklysti ar dar blogiau – papulti po automobilio ratais.
• Rinkitės vaikščiojimui laiką, kai yra mažiausia tikimė, kad bus šaudomi fejerverkai ar petardos.
Saugaus Jūsų augintiniams „fejerverkų sezono”!
– ORUI. Teritorijose, kuriose intensyviai leidžiami fejerverkai, oro tarša kietosiomis dalelėmis gali padidėti iki dešimties kartų ir gali išsilaikyti nuo dviejų iki 14 valandų. Kartu į aplinką patenka fejerverkų sudėtyje esančios sveikatai ir aplinkai žalingos medžiagos – kalis, chloras, natris, magnis, aliuminis, siera.Padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija ore ypač pavojinga vaikams ir senjorams, širdies ir kvėpavimo takų ligomis sergantiems žmonėms. Dėl neteisingo pirotechnikos naudojimo žmonės patiria sunkius sužalojimus, dažniausiai galvos, veido, akių, galūnių.
– APLINKAI. Naudojant fejerverkus lieka daug šiukšlių. Gatvėse paliktose pirotechnikos pakuotėse esančios cheminės medžiagos gali būti išplautos į paviršinius ir požeminius vandenis, teršia dirvožemį. Nesudegusios, smilkstančios detalės gali sukelti gaisrus.
– ŽMONĖMS. Fejerverkų keliamas triukšmas daro neigiamą įtaką žmonių, kenčiančių nuo potrauminio streso sutrikimo, autizmo, psichologinei būsenai. Nuo garsaus fejerverkų sprogimo gali trūkti ausų būgneliai (ypač tai pavojinga kūdikiams). Nesuirusios smilkstančios dalelės ar neatsakingas fejerverkų naudojimas gali apdeginti žmogų, sužeisti veidą ar net nuplėšti galūnes. Fejerverkų sprogimai kelia stresą nuo karo Lietuvoje prisiglaudusiems ukrainiečiams.
– NAMINIAMS GYVŪNAMS. Mokslininkai nustatė, kad fejerverkų labiausiai bijo šunys. Jų klausa palyginti su žmonių yra stipresnė net keturis kartus. Be to jie girdi ne tik tylesnius garsus, bet ir aukštesnius tonus. Nuo stipraus garso net būdami namuose gyvūnai patiria didžiulį stresą: katės slepiasi po lova ar tamsiame kamputyje, o šunys paniškai blaškosi ieškodami ramesnės vietos, loja ar staugia, gali net apsišlapinti ar pradėti naikinti namų apyvokos daiktus. Gyvūnas, išsigandęs sprogimų, gali pabėgti, pasiklysti ar dar blogiau – papulti po automobilio ratais. Pasitaiko atvejų, kai fejerverkai sužaloja gyvūnų akis, snukius, galūnes ar net pražudo juos.
– LAUKINIAMS IR BENAMIAMS GYVŪNAMS. Triukšmingi fejerverkai ypač pavojingi miesto paukščiams, čia gyvenantiems ar atklydusiems laukiniams gyvūnams ir miesto benamiams šunims, katėms – jie yra išbaidomi, gali sutrikti jų orientacija erdvėje, išsigandę jie ima blaškytis o, susidūrę su kliūtimi, gali net žūti. Gyvūnai, paukščiai per klaidą prisiėdę neirių šiukšlių, likusių po fejerverkų, gali apsinuodyti ar net mirti.
Atsižvelgus į aukščiau pateiktą informaciją, prašome visuomenės bei verslo įmonių elgtis empatiškai gamtai, gyvūnijai ir žmonijai bei atsisakyti fejerverkų naudojimo. Siūlome šiai „pramogai” numatytas lėšas skirti tvarumo, gyvūnų gerovės projektams ar paremti karo kamuojamą Ukrainą.
O mes savo ruožtu, kviečiame į protesto akciją „Fejerverkai? Ačiū, NE!”, kuri vyks rugsėjo 24 d. 17:30 prie įėjimo į Vingio parką (renginio vieta dar bus patikslinta). Sekite protesto akcijos informaciją: https://bit.ly/Protesto_Akcija_Prieš_Fejerverkus
Sterilizacijos projektas Ukrainoje, kuris skirtas benamiams gyvūnams, sunkiai besiverčiančių asmenų bei pensininkų augintiniams bei jų prižiūrimiems benamiams gyvūnams, tęsiasi. Jūsų dėka nuo projekto pradžios pavyko sterilizuoti/kastruoti 183 gyvūnus – 121 katiną, 62 šunis.
Norime pasidžiaugti, kad plečiasi gyvūnų sterilizacijos taškų geografija. Atidarytas naujas taškas Užhorode, neužilgo atsidarys naujas taškas Charkove ir Čuhujive.
Šis projektas nebūtų toks sklandus ir produktyvus be trijų dalykų:- Be Jūsų parmos. Ačiū Jums, kad padedate mažinti beveik katastrofišką beglobių dauginimosi problemą Ukrainoje.
– Be partnerių Ukrainoje. Už neįkainojama pagalbą organizuojant projektą bei už tai, kad dirbam petys petyn, esame dėkingi Yuliya Firka ir Irka Ice bei jų atstovaujamoms organizacijoms Pomoc zvířatům UA / Допомагаємо тваринам UA ir Барбос.
– Be šio projekto vadovės, mūsų organizacijos atstovės Lina Vaitekūnaitė, kurios nuoširdaus darbo dėka jis sklandžiai vyksta. Kaip sako Odesos koordinatorė Liudmila Melnikova, dėkodama Linai už pagalbą – „Bene svarbiausias dalykas yra nuolatinė moralinė parama, kurią jaučiame kiekvieną dieną! Tai suteikia mums jėgų judėti toliau, padedant daugeliui „keturkojų gatvės vaikų“ ne tik išgyventi, bet ir GYVENTI!”Liudmila pasidalino su mumis ir emocingu projekto video.
Tai įkvepia Liną ir mus tolimesniems darbams bei padrąsina dar kartą paprašyti Jūsų prisidėti prie sterilizacijų vykdymo Ukrainoje projekto:
VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos”
Įmonės kodas: 302842427
LT597300010171499262, Swedbank
PayPal https://bit.ly/GGI_PayPal
Aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės aktyvistai rugsėjo 24 d. prie įėjimo į Vingio parką organizuoja protesto akciją, kuria siekiama atkreipti dėmesį į neigiamą fejerverkų poveikį ir paskatinti jų naudojimo mažinimą. Tą pačią dieną parke vyks ir kasmetinis fejerverkų festivalis.
Protesto organizatoriai kviečia visus Lietuvos miestus atsisakyti fejerverkų savo šventėse ir ragina gyventojus edukuoti vieniems kitus, kad ir fiziniai asmenys pirotechnikos naudotų kuo mažiau. Jų įsitikinimu, sostinė turėtų demonstruoti teigiamą pavyzdį ir nesudaryti sąlygų vykti tokiems renginiams kaip Vilniaus fejerverkų festivalis.
„Kviečiame gyventojus prisijungti prie mūsų ir pademonstruoti empatiją tiek gyvūnams, tiek ir žmonėms, kurie kenčia nuo fejerverkų sukeliamos triukšmo taršos. Kadangi fejerverkų festivalis vyks gamtiškai ypač turtingame sostinės parke, neišvengiamai bus paveikti ten gyvenantys laukiniai gyvūnai. Nerimauti teks ir naminių augintinių savininkams. Sprogimo garsai gąsdina Lietuvoje apsistojusius karo pabėgėlius iš Ukrainos, jie gali sukelti išgastį ir sergantiems asmenims, vaikams bei senjorams“, – teigia organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Aplinkosaugininkai pastebi, kad pirotechnikos naudojimas taip pat lemia išaugusią kietųjų dalelių, sieros, chloro ir kitų cheminių junginių koncentraciją, o ši – grėsmę dirvožemio ir vandens telkinių būklei bei visuomenės sveikatai. Jų įsitikinimu, komerciniai renginiai neturėtų būti organizuojami aplinkos ir visuomenės gerovės sąskaita.
„Vilniaus miesto savivaldybė ne kartą viešai deklaravo, kad tokiems renginiams leidimas išduodamas nebus. Nepaisant to, renginys vis tiek įvyks. Savivaldybė nesugebėjo laiku įteisinti savo pažadų teisės aktais, todėl dabar yra neveiksni. Tikimės, kad ši protesto akcija įkvėps ir kitus miestus ne tik kalbėti apie fejerverkų atsisakymą, bet ir įtvirtinti šį sprendimą teisiškai“, – sako protestą organizuojančios Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Protesto akcija vyks rugsėjo 24 d. nuo 17:30 Vingio parko prieigose. Organizatoriai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydami išduoti leidimą šiam renginiui. Informacija apie protestą skelbiama Facebook renginyje „Protesto akcija „Fejerverkai? Ačiū, NE!“.
Pasibagė pirmasis beglobių gyvūnų sterilizacijos etapas Ukrainoje.
Per dvi savaites pavyko sterilizuoti/kastruoti 134 gyvūnus – 86 katinus, 48 šunis.
Džiaugiamės sklandžiu bendradarbiavimu su Odesos, Dnipro, Krivoj Rog, Zaparožės koordinatorėmis. Kasdien jos siunčia mums padėkos žinutes ir istorijas apie gyvūnus, kuriuos atveža procedūrai į klinikas.
Kad ir koks sunkus metas šalyje, savanoriai, suprasdami sterilizacijos svarbą, gaudo gyvūnus, veža juos į klinikas. Viena koordinatorė pasakojo, kaip savaitę laiko gaudė laukinę kalę, pasižymėjusią ne viena laukinių šuniukų vada. Buvo net atvejis, kai atvežta į kliniką kalė pagimdė, buvo gydoma nuo prasidėjusio uždegimo, o pasveikusi – sterilizuota. Šio projekto dėka ir ji, ir jos mažyliai liko gyvi.
Bendradarbiavimas su aukščiau išvardintų miestų koordinatorėmis bus pratęstas. Nutarėme nebepratęsti bendradarbiavimo su Kharkivo koordinatoriumi, vykdome pokalbius su kitomis klinikomis tame mieste.
Paklausite kodėl Ukrainoje gyvūnų sterilizavimo projektas yra svarbus?
Beglobių gyvūnų gatvėse veisimasis yra kone didžiausia su gyvūnais susijusi problema Ukrainoje – jų veisimasis tampa katastrofiškas, nes yra nevaldomas. Jau dabar badaujančių gyvūnų yra milijonai ir yra neįmanoma juos visus pamaitinti, o sulaukėję, šunys, besiburiantys į gaujas, tampa vis didesne grėsme žmonėms ir kitiems gyvūnams. Didėjant beglobių populiacijai gali dar labiau išplisti pasiutligė, kuri yra taip pat didžiulė problema Ukrainoje.
Užbėgdami už akių piktiems komentarams, kad nepadedame sterilizuoti gyvūnų saviems, atsakysime – Lietuvoje nevyksta karas, nėra tokios beglobių gyvūnų, gyvenančių gatvėse bei besidauginančių, krizės kaip Ukrainoje, o žmonės, apsiėmę auginti gyvūnus, turėtų jais pasirūpinti patys. Mes jaučiame pareigą padėti broliams ukrainiečiams! O piktuosius komentatorius kviečiame sekti Lietuvos prieglaudas, jos dažnai prašo pagalbos sterilizuojant gyvūnus ir labai apsidžiaugtųsi Jūsų finansine parama ar net pagalba gaudant beglobius gyvūnus.
Neabejingus šiai didžiulei beglobių gyvūnų krizei Ukrainoje prašome prisidėti prie sterilizacijų vykdymo projekto:
VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos”
Įmonės kodas: 302842427
LT597300010171499262, Swedbank
PayPal https://bit.ly/GGI_PayPal
Už neįkainojama pagalbą organizuojant projektą bei už tai, kad dirbam petys petyn, esame dėkingi Yuliya Firka ir Irka Ice bei jų atstovaujamoms organizacijoms Pomoc zvířatům UA / Допомагаємо тваринам UA ir Барбос.
