Neseniai rašėme, kad kreipėmės į LR Seimo narę Ievą Pakarklytę dėl NVO teisinio statuso žiauraus elgesio su gyvūnais bylose, t.y. norime būti pripažinti bylose „nukentėjusiaisiais“ ir turėti pilnas teises tiek susipažinti su bylos medžiaga, tiek ir apskųsti gautus procesinius dokumentus.
Ilgą laiką mes susiduriame su problema, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nesidalina su mumis bylų informacija, nes mes nesame pripažįstami jose nukentėjusiais.
Pavyzdžiui, iš Jūsų gauname informacijos apie žiaurų elgesį su gyvūnais, paruošiame pareiškimą VMVT pradėti ikiteisminį tyrimą arba administracinio nusižengimo teiseną. Po kurio laiko (dažniausiai įprastai maksimalaus leidžiamo atsakymui pateikti) iš VMVT gauname atsakymą, kad informacija pasitvirtino ir: „vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktu, informuojame, kad pagal Jūsų Pranešimą ir pridėtą medžiagą, apie galimą žiaurų elgesį su gyvūnu augintiniu, atlikome neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatėme galimai žiaurų elgesį su gyvūnu augintiniu pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 16 dalį, todėl gyvūno augintinio laikytojo atžvilgiu pradėjome administracinio nusižengimo teiseną. Ačiū, kad informavote.”
Kokia tyrimo baigtis, kokio dydžio nuobauda skirta, ar paskirtas gyvūno konfiskavimas, ar asmeniui uždrausta laikyti gyvūnus, mes nesužinome, nes negauname nutarimo. O nutarimo negauname, nes VMVT sako, kad mes nesame bylos šalis, todėl informacija mums neteikiama.
Administracinių nusižengimų teisenoje priimami nutarimai, o tai reiškia, kad institucija tiek baigdama administracinio nusižengimo procesą, tiek nusprendusi nepradėti administracinio nusižengimo teisenos turi priimti nutarimą, kurį būtų galima apskųsti aukštesnėms institucijoms.
Kad gauti nutarimą, mes prašėme pripažinti mus nukentėjusiaisiais. Iš štai istorinis įvykis.
Visai neseniai GGI organizacija, nuo 2012 m. veikianti gyvūnų apsaugos srityje ir de facto ginanti viešąjį interesą gyvūnų gerovės srityje, pirmą kartą istorijoje iš VMVT gavo NUTARIMĄ.
Šiai dienai jau gavome 2 nutarimus. Nors nutarimai yra nepripažinti mus nukentėjusiaisiais administracinio nusižengimo bylose, tai mums jau pasiekimas, kadangi pagaliau galime panaudoti savo teisę skųsti jį teismui LR ANK nustatyta tvarka. Pagaliau, atsiranda galimybė užkirsti kelią susidarančiai tvarkai, kad VMVT sprendimas yra tik jų rankose ir daugiau niekas negali nieko apskųsti, pakeisti.
Ar skųsime? Taip. Ir sieksime formuoti naują teismų praktiką.
O šioje kovoje mums reikalinga Jūsų finansinė pagalba, todėl prašome pagal galimybes paaukoti mūsų organizacijai Jums patogiu būdu:
– Bankiniu pavedimu: LT777300010133231565, VšĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos, Įmonės kodas: 302842427
– PayPal pavedimu: www.bit.ly/GGIPayPal
– aukok.lt platformoje: www.bit.ly/GGIaukok
Jūsų laukia dar viena ypatinga neBrisius.lt istorija. Šįkart kviečiame skaityti apie Avatarinę – vieną iš tūkstančio tokio paties likimo seserų.
Į prieglaudą Avatarinė atvyko kartu su visa šeima – mamyte ir broliais. Mamytė buvo meili ir draugiška, mažyliai baikštūs ir neprisileidžiantis žmogaus. Savanorės apipynė šeimyną meile ir rūpesčiu, todėl netrukus įsidrąsinę katinėliai rado mylinčius namus. Išskyrus Avatarinę. Katytė liko laukti savo žmogaus prieglaudoje… Ir laukia jo iki šiol. Ypatingo mielumo katytė prieglaudoje leidžia jau trečius metus, kur gaudo kiekvieną žmogaus žvilgsnį tikėdamasi gauti bent šiek tiek dėmesio.
Jei tik galėtų kalbėti, Avatarinės šūkis būtų: „Kuo daugiau paglostukų!” Tiesa, jų ji išsireikalauja ir be žodžių – gaudydama ne tik žvilgsnius, bet ir rankas, parodydama, kad metas ją paglostyti. Ji galėtų dienų dienas suktis aplink kojas, murkti atsigulusi ant kelių ir niekada nepaleisti savo šeimininko iš akių!
Tačiau kaip ir tūkstančiai likimo sesių ir brolių, katytė serga kačių leukemija (FeLV). Tai yra virusas, priklausantis tai pačiai virusų grupei kaip ŽIV, tačiau žmogui yra visiškai nepavojingas. Ką tai reiškia katės gyvenimui? Kačių leukemija slopina imunitetą ir sukelia lėtinį uždegimą, serganti katė lengviau suserga tokiomis ligomis kaip vėžys, įvairūs organų uždegimai. Taip pat kačių sveikata palaipsniui blogėja, o jei liga negydoma, juos ištinka mirtis. Kačių leukemija plinta per kačių seiles joms viena kitą prausiant, dalinantis maisto dubenėliais ir artimai bendraujant. Ji taip pat gali būti perduodama per kitus skysčius, kraują ir pieną. Todėl katytei būtų saugiausia gyventi vienai ar su kitais augintiniais, kurie serga FeLV.
Tiesa, Avatarinei tapus Jūsų naujaja šeimos nare, neliksite vieni – bet kokiais su kačių leukemija susijusiais klausimais Jums padės prieglauda. Ji jau pasirūpino katytės vakcinavimu, nukirminimu, sterilizacija, čipavimu ir net EU pasu. Belieka suteikti jai amžinus namus 
Pabandykime visi kartu surasti Avatarinei namus. Paprasčiausia Jūsų pagalba – pasidalinimas šia žinute 
O norintys priimti ją į savo šeimą, susiekite su Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija komanda dėl daugiau informacijos.
Į mus kreipėsi žmonės dėl šuns (matomo foto) nepriežiūros.
Mes kreipėmės į Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) su prašymu patikrinti jo laikymo sąlygas bei gerovę ir, ar žmonės neturi daugiau gyvūnų.
VMVT informavo, kad pagal mūsų pranešimą buvo atliktas patikrinimas Kaune dėl galimai žiauraus elgesio su gyvūnu – šuo nemaitinamas, negirdomas, nesocializuotas, nesuteikta veterinarinė priežiūra, beveik niekada nevalomas voljeras, šuo neprižiūrėtu kailiu.
Žmogaus gyvenamojoje valdoje (aptvare prie namo ir voljere kieme) rasti 2 gyvūnai augintiniai – Borderkolių veislės šuo 5 metų amžiaus ir mišrūnas 14 metų amžiaus.
Patikrinimo metu nustatyti:
* Gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimai – aptvare laikomo šuns, mišrūno nagai ilgi, nekarpyti.
* Gyvūnų sveikatingumo pažeidimai – 2 šunys nevakcinuoti prieš pasiutligę – nepateikti tai įrodantys dokumentai.
Pagal suderintą terminą gyvūnų laikytojui buvo nurodyta laikomus 2 šunis vakcinuoti prieš pasiutligę, sutvarkyti aptvare laikomo šuns, mišrūno, nagus bei pateikti šio šuns veterinarijos gydytojo išvadą apie šuns sveikatos būklę.
Gyvūnų laikytojas susitarimą įvykdė.
Įvertinus turimą informaciją ir pateiktus dokumentus administracinio nusižengimo teisena nebuvo pradėta.
Žiūrint į tą kaltūnuotą būtybę, eilinį kartą kyla klausimas – kam žmonės augina, o šiuo atveju laiko, šunis – juk jis yra sociali būtybė, jam reikia dėmesio, jį reikia maudyti, kirpti nagus, prižiūrėti jo sveikatą.
Įstatymiškai to „šeimininko” negalime įpareigoti žmogau mylėti savo augintinio ar labiau jį prižiūrėti. O žmogaus moralė priklauso nuo jo sąmoningumo lygio. Tikėtina, kad VMVT apsilankymas turės šiokios tokios įtakos tam sąmoningumui.
Prašome Jūsų nelikti abejingiems tokiems kaltūnuotiems bėduliams ir mažų mažiausiai sugėdinti tokius „šeimininkus” bei pranešti apie juos atsakingoms institucijoms pasinaudojus mūsų parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija: https://bit.ly/GGI-Gyvunu-Gelbejimo-Instrukcija
Labai smagu, kad Lietuvos oro uostai suprasdami keleivių norą ar poreikį į keliones pasiimti savo augintinius su partneriais tampa draugiškesniais gyvūnams.
Vilniaus oro uosto VIP terminale ir Verslo klube atsirado dubenėliai šunims. Tuo pasirūpino ir visi maitinimo partneriai, kurie dirba kitose terminalo vietose. Kauno ir Palangos oro uostuose, išvykimo salėse, keliaujantiems keturkojams taip pat gali būti pasiūlyti dubenėliai vandeniui. Vilniaus oro uosto bagažo salėje yra įrengta speciali augintinių atsiėmimo vieta.
Prieš kelionę pasinaudokite Vilnius Airport airport parengtais patarimais keliaujant su augintiniais:
Prieš kelionę susipažinkite su oro linijų bei šalių reikalavimais, išimtimis, draudimais:
– Net jei oro linijos numato naminių gyvūnų gabenimą, gali būti taikomos išimtys skrydžiams tam tikromis kryptimis arba joms taikomos specialios taisyklės, pavyzdžiui, gyvūnus leidžiama vežtis tik kaip specialų krovinį. O kai kurios oro bendrovės, pavyzdžiui, „Ryanair“ ar „Wizz Air“, naminių gyvūnų neskraidina, išskyrus šunis vedlius.
– Neretai oro linijos neskraidina ir labai jaunų – iki 8-10 savaičių amžiaus šuniukų ir kačiukų, gali nepriimti ir tam tikrų šunų veislių, kurios yra laikomos pavojingomis, pavyzdžiui, amerikiečių pitbulterjerų, bulterjerų, rotveilerių ir kitų.
– Kiekviena šalis gali turėti savo specifinių reikalavimų įvežamiems gyvūnams, tad reikėtų atkreipti dėmesį į šalies, į kurią vykstama nacionalinius reikalavimus dėl išimčių taikymo.
– Apie gyvūno gabenimą oro linijų bendrovei praneškite bilieto užsakymo metu. Oro bendrovės gali turėti apibrėžtą ir ribotą vietą gabenamiems gyvūnams, tad reikėtų iš anksto įsitikinti, ar vietų skaičius pasirinktame skrydyje dar nėra užpildytas.
– Prieš skrydį reikės pateikti augintinio pasą, gyvūnas turi būti paženklintas tapatybės ženklinimo mikroschema (arba tatuiruote, jei ji padaryta iki 2011 m. liepos 3 d.) ir būti paskiepytas nuo pasiutligės. Vykstant į Jungtinę Karalystę, Airiją, Suomiją ir Maltą, šunims reikalingas ir gydymas nuo echinokokozės.
Pasidomėkite apie gyvūno vietą lėktuve
– Kur augintinis keliaus skrydžio metu, lėktuvo salone ar krovinių skyriuje, priklauso nuo jo dydžio. Paprastai oro linijos leidžia su savimi į lėktuvo saloną pasiimti nedidelius gyvūnus – šunis ir kates, kurie drauge su specialia gyvūnui transportuoti pritaikyta dėže sveria ne daugiau kaip 8 kg. Toks gyvūnas yra vežamas kaip rankinis bagažas ir laikomas po sėdyne.
– Didesni gyvūnai keliauja lėktuvo krovinių skyriuje kaip registruotas bagažas ir yra laikomi konteineriuose. Konteineriai yra specialios dėžės, kurios turi būti tokio dydžio, kad gyvūnas galėtų laisvai judėti – atsistoti, apsisukti, atsigulti, jame turi būti įrengtos vėdinimo angos, negali būti aštrių kampų. Augintiniai, priimami į krovinių skyrių, kelionės metu būna specialiai gyvūnams skirtoje lėktuvo patalpoje, o jais rūpinasi oro linijų darbuotojai.
Smagių Jums kelionių su augintiniais 
Informacija parengta pagal Vilnius Airport informaciją.
2023 m. gegužės 19 d. Seimo narė Ieva Pakarklytė mūsų prašymu suorganizavo susitikimą su valstybinių institucijų atstovais, kurių metų aptarėme nevyriausybinių organizacijų (NVO), atstovaujančių gyvūnų gerovę, teisinį statusą.
Norime, kad pagaliau NVO būtų pripažinti bylose „nukentėjusiaisiais“ ir turėtų pilnas teises tiek susipažinti su bylos medžiaga, tiek ir apskųsti gautus procesinius dokumentus. Diskusijos metu pavyko visiems nutarti, kad dabartinis reglamentavimas nėra aiškus, todėl turėtų būti tobulintinas.
Mes manome, kad LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme turėtų atsirasti tokia nuostata: „Nevyriausybinės organizacijos, veikiančios gyvūnų gerovės srityje, administracinių nusižengimų ir (ar) baudžiamosiose bylose laikomos atstovais pagal įstatymą kaip atstovaujančios gyvūnų gerovę ir pripažįstamos nukentėjusiaisiais.”
Kaip manote Jūs? Ar turėtų NVO pilna apimtimi dalyvauti ginant gyvūnų teises, ar užtenka, kad vienintelį ir neskundžiamą sprendimą priimtų tik valstybinė institucija (nes skriaudžiamas gyvūnas pats juk skundo nesurašys)?
Esame dėkingi, kad šioje diskusijoje dalyvavo ir profesionalias teisines žinias suteikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultantė A. Benetytė.
Lietuvoje didėjant beglobių gyvūnų problemai, kai prieglaudos nebepajėgia sutalpinti visų gyvūnų, o atsakingos valdžios institucijos eilę metų ignoruoja šią problemą, ją spręsti reikia patiems gyventojams.
Didžioji dalis benamių gyvūnų atsiranda šeimininkams nesirūpinant savo augintinių sterilizacija/kastracija, o šiems prisidauginus, nelauktą prieaugį išmetant, išdalinant ar paleidžiant lakstyti gatvėse ar po kaimus bei vėl daugintis. Baisu net pagalvoti, kad kai kuriais naujagimiais yra vis dar atsikratoma archajiškais būdais – bet taip, tokia mūsų realybė.
Kviečiame naminių gyvūnų šeimininkus pasirūpinti saviškių augintinių sterilizacija/kastracija ir taip stabdyti beglobių gyvūnų skaičiaus didėjimą. Tai padaryti galite artimiausioje veterinarijos klinikoje.
Taip pat prašome pasidalinti šiuo mūsų prašymu su tais, kam gali būti aktualu, ypač su atokesnių vietovių gyventojais, senjorais.
O jei padėtumėte sunkiau besiverčiantiems kaimynams ar giminaičiams apmokėti jų gyvūnų sterilizacijos/kastracijos kaštus – šv. Pranciškus Jums tikrai užrašys karmos taškų
Remiantis VMVT pateiktais duomenimis, pernai jie patikrino daugiau negu 88 proc. prieglaudų, kai tuo tarpu verslo tikslais gyvūnus veisiantys daugintojai buvo patikrinti vos 44 proc. per tą patį laikotarpį.
„Nuo pat daugyklų skandalo pradžios iki dabar VMVT ieško, kur perkelti žiauriomis sąlygomis laikytus gyvūnus ir čia gelbėja būtent nevyriausybinės organizacijos, kurios iš valstybės negauna nė cento. Nors teisės aktai reikalauja perduodamus gyvūnus suženklinti, VMTV šios prievolės sau niekada netaiko. Jie nesuženklintus gyvūnus atiduoda tiesiai prieglaudoms, kurios šia finansine našta turi pasirūpinti pačios“, – pasakoja Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos GATO vadovė Brigita Kymantaitė.
Ji priduria, kad VMVT lygiai taip pat nusigręžia ir nuo gyvūnams reikalingų veterinarinių paslaugų suteikimo. Jei VMVT perduotiems gyvūnams reikalinga veterinarinė pagalba, ja rūpinasi pačios prieglaudos su neabejingos visuomenės finansine parama.
„Susidaro įspūdis, kad VMVT svarbiausia paimti gyvūnus, juos kažkur padėti ir taip nusimesti nuo pečių atsakomybę. Palikę prieglaudas be pagalbos ir finansinės paramos, sekantį kartą jie sugrįžta į jas matuoti grindų paviršių ir skaičiuoti jų pačių atvežtų gyvūnų perteklių. Pabaigoje jie ragina atsikratyti pertekliumi ir tik išrašo baudas, kurių pinigai sugrįš į valstybės biudžetą. Tokia „valstybės kontrolė“ parodo, kokiame dugne yra institucinis suvokimas apie problemų sprendimą.“
Per beveik 15 metų nevyriausybinių gyvūnų globos organizacijų Lietuvoje skaičius išaugo nuo 2 iki 70. Jos iš esmės pakeitė prieš tai buvusias komunalines gyvūnų karantino tarnybas, kurių pagrindinė veikla buvo gatvių valymas, t. y. rinkti ir eutanazuoti niekam nereikalingus gyvūnus.
„Nevyriausybinių gyvūnų globos organizacijų atsiradimas iš esmės pakeitė valstybėje tvyravusias žiaurias benamių gyvūnų populiacijos valdymo priemones. Praėjusiais metais iš letargo miego pabudusi VMVT, prisidengdama „gyvūnų grovės“ tikslais, ėmėsi valstybinės kontrolės priemonių ir tikrino gyvūnų globa užsiimančias organizacijas. Mes puikiai suprantame, kad kontrolė yra reikalinga. Tačiau šios įstaigos vykdomi patikrinimai apsiribojo tik siekiu nustatyti pažeidimus, skirti baudas ir reikalauti susimažinti perteklinį benamių gyvūnų skaičių prieglaudose, nepateikiant jokių pagalbos priemonių kaip organizacijoms tai padaryti humaniškais būdais“, – pasakoja VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė .
Jai antrina ir VšĮ „Penkta koja“ vadovė Agnė Volockytė, primindama, kad beglobiai gyvūnai yra ne prieglaudų, bet būtent valstybės problema:
„Niekas neskaičiuoja ir nepasako, kaip padaryti tai, kas neįmanoma – tai nėra mūsų gyvūnai. Visi gyvūnai Lietuvos gatvėse, prieglaudose, įskaitant jų perteklių, yra valstybės gyvūnai ir valstybės problema. Tokia valstybės kontrolė, kokią šiuo metu vykdo VMVT, yra ne kontrolė, o galios ir abejingumo demonstravimas, valstybei vėl ir vėl siekiant išvengti esminių problemos sprendimo veiksmų. Pavyzdžiui, VMVT, atlikdama valstybinę kontrolę ir patikrinusi net 88 proc. prieglaudų, jokio bendro ten rastų gyvūnų skaičiaus viešai nepateikė, tokių duomenų neanalizavo ir vaizdinės medžiagos nerodė. Tačiau radusi gyvūnų perteklių mūsų prieglaudoje skubėjo viešai platinti informaciją apie tai, taip siekiant mus visiškai uždaryti“, – teigia A.Volockytė.
Gyvūnų globėjai stebisi: VMVT, viešai išplatino informaciją apie prieglaudos pažeidimus, bet patys tuo pat pažeidė Gyvūnų gerovės įstatymo nuostatas, kurios įsipareigoja nustačius tokius pažeidimus paimti gyvūnus ir perduoti kažkam kitam, galinčiam užtikrinti tinkamas sąlygas.
„VMVT nepaėmė gyvūnų iš „žiaurių“ sąlygų, neperdavė jų kitam gyvūnus galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui ir nesiėmė jokių kitų priemonių padėti užtikrinti tinkamą gyvūnų laikymą. O juk jei tikrai rūpi gyvūnų gerovė ir noras padėti prieglaudoms, galėjo tai padaryti. Vietoj to, nurodė terminą iki kada rasto perviršio turi nebelikti, nenurodant, kokiais humaniškais būdais prieglaudoms tai reikėtų padaryti. Nepadarius grės bauda ir prieglaudos uždarymas, o gyvūnams – eutanazija, nes visi jie liks „perviršiumi” valstybėje“, – pasakoja A.Volodckytė.
„Visi žinome, kodėl VMVT pareigūnai, nustatę prieglaudoje tariamą žiaurų elgesį su gyvūnais nesiėmė jiems įstatymo numatytos prievolės perkelti gyvūnus į jiems saugią vietą. Nes kitų vietų, kur jie galėtų būti patalpinti tinkamomis sąlygomis, Lietuvoje nėra – visos organizacijos yra perpildytos. Institucija eilinį kartą gražiai nusiplovė nuo valstybės problemos sprendimo, palikdama ją spręsti nevyriausybinei organizacijai ir visuomenei“, – sako A.Volockytė.
„Mes visi, veikiantys gyvūnų apsaugos srityje, stebime, kaip VMVT siekia tik bausti nevyriausybines organizacijas, reikalauja atsikratyti benamiais gyvūnais, toliau į pilnas prieglaudas patys veža konfiskuotus gyvūnus, bet nesiima jokių esminių benamių populiacijos valdymo priemonių. Jeigu Vyriausybė su savo pavaldžia įstaiga nepradės spręsti šios problemos iš esmės, mes benamius gyvūnus pradėsime vežti prie šių įstaigų durų. Ir kai jie juos veš kur nors patalpinti, mes prašysime matuoti patalpos plotą ir žiūrėsime, kaip jiems patiems sekasi užtikrinti gyvūnų laikomas sąlygas pačių pertekliniams gyvūnams“, – sako GATO vadovė B. Kymantaitė.
„Reikalavimai atsikratyti pertekliniais gyvūnais nenurodant humaniškų būdų yra atviras valstybės skatinimas grįžti prie dešimtmetį atgal taikytų benamių gyvūnų valdymo priemonių – juos tiesiog žudyti. Gyvūnų prieglaudoms padeda ne Vyriausybė, bet neabejingi žmonės. Tuo tarpu, viskas, ką daro Vyriausybė – nepaklūstančioms reikalavimams atsikratyti gyvūnų skiria baudas ir atvyksta nuolatiniams patikrinimams, besitikėdami, kad gyvūnų prieglaudose tiesiog neberas, taip panaikinant ir valstybinių įstaigų pareigūnų įstatymines pareigas pasirūpinti netinkamomis sąlygomis laikomais gyvūnais“, – teigia B. Kymantaitė.
Italijoje atlikto tyrimo, kurio metu buvo apklausta 426 šunų savininkai, kurių vienas augintinis mirė, 86 procentai respondentų teigė pastebėję negatyvius likusio augintinio elgesio pokyčius.
32 procentai respondentų nurodė, kad šie pokyčiai truko nuo poros iki šešerių mėnesių, 25 procentai – kad truko ilgiau,nei pusmetį.
Paprašius apibūdinti elgesio pokyčius, 67 procentai respondentų nurodė išaugusį dėmesio poreikį, 57 procentai paminėjo, kad augintinis mažiau žaidžia, o 46 procentai teigė,kad šuo apskritai tapo mažiau aktyvus.
35 procentai respondentų teigė, kad šunys tapo bailesni ir daugiau, nei įprastai, miega, 32 procentai nurodė, kad šuns apetitas sumažėjo, taip pat 30 procentų respondentų paminėjo padažnėjusį inkštimą ar lojimą.
Įvertinus šunų gyvenimo drauge trukmę ir santykių pobūdį, tyrėjai padarė išvadą, kad elgesio pokyčius labiau įtakoja šunų tarpusavio santykiai, tai yra bičiulystė, nei laiko, kurį šunys gyveno drauge, trukmė. Taip pat daroma prielaida, kad šuo ne tik gali gedėti draugo, tačiau tuo pačiu išgyventi ir dėl šeimininko jaučiamo liūdesio.
Tyrimo autoriai daro išvadą, kad į šunų jaučiamą gedulą ir su juo susijusį elgesį dažnai nekreipiamas dėmesys, kas neigiamai veikia gyvūnų gerovę.
Informaciją parengė Stebuklingi draugai .
Siekiant išvengti beglobių gyvūnų skaičiaus augimo, kiekvienais metais atėjus pavasariui iki atšalant orams yra vykdoma beglobių kačių sterilizavimo programa „Pagauk – sterilizuok – paleisk“ (toliau – PSP programa). Tai yra humaniškas ir mažiau streso gyvūnui keliantis benamių ar sulaukėjusių kačių populiacijos kontrolės būdas. PSP programa ne tik užkerta kelią nekontroliuojam kačių dauginimuisi, bet ir ligų, ypač pasiutligės, plitimui, kadangi katės yra vakcinuojamos nuo pasiutligės.
Kodėl reikia sterilizuoti benames kates? Katės turi savybę sparčiai ir gausiai daugintis. Pvz. viena sveika katė per metus gali atsivesti iki 18 kačiukų, o jei tokių kačių mieste yra 1000, tai benamių kačių populiacija mieste per metus gali išaugti net iki 18 tūkst.
PSP programos metu benamės katės gaudomos naudojant ėdalą, kitus jaukus ir gaudykles. Visas pagautas kates apžiūri veterinarijos gydytojai, kurie įvertina jų sveikatos būklę ir amžių. Jeigu jos yra sveikos – sterilizuojamos arba kastruojamos, o po 2-3 dienų paleidžiamos ten, kur buvo sugautos. Ligoti keturkojai pirmiausia yra gydomi.
Sterilizuotas, kastruotas kates nesunku atskirti – jos yra pakirptu kairės ausies galiuku. Tokio sutartinio ženklo laikosi dauguma šalių, vykdančių PSP programą.
Kodėl pagautos ir sterilizuotos katės nelieka prieglaudoje? Atsakymas paprastas – laukinės katės nesugeba prisitaikyti gyventi patalpose, todėl narvelyje ar net namuose labai stresuoja. Kiemas, iš kurio jos buvo paimtos, ir yra tikrieji jų namai, jų medžioklės plotai, o svarbiausia – čia jos efektyviai kontroliuoja graužikų (kartais platinančių net ir ligas) populiaciją. Tačiau net jei prisitaikyti gebėtų, namų ieškančių gyvūnų skaičius kur kas didesnis nei juos suteikti pasiryžtančių žmonių.
Deja, PSP programa vykdoma ne visoje Lietuvos teritorijoje, nes ne visos savivaldybės skiria biudžeto lėšų minėtos programos vykdymui.
„Ar vykdoma mieste PSP programa, greičiausiai priklauso nuo miesto valdžios ir bendruomenės bendradarbiavimo. Puikus pavyzdys yra Vilnius, kuriame bendruomenė jau senai ėmėsi rūpintis benamėmis katėmis, jas maitina, rūpinasi žiemos namelių statyba joms, o taip pat informuoja apie atsiradusias nepažymėtas kates Vilniaus savivaldybės įmonę „Grinda”, kurios administruojamuose Vilniaus gyvūnų globos namuose vyksta benamių kačių sterilizacijos programos. Matydama tokį bendradarbiavimą, miesto valdžia žino sterilizacijų poreikį bei skiria tam lėšų, todėl kviečiame ir kitų miestų bei rajonų bendruomenes imtis iniciatyvos ir bendradarbiavimo su miestų savivaldybėmis, vykdant PSP programas, – pasakoja VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos” (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Žemiau esančioje lentelėje pateikiame miestų, vienaip ar kitaip vykdančių PSP programą, sąrašą.
| Savivaldybė | PSP vykdo | Vykdytojo kontaktas | Komentarai |
| Vilniaus m. | UAB „Grinda“ | +370 652 57707 | Sterilizuojami benamiai Vilniaus miesto gyvūnai. Taip pat, per mėnesį nemokamai sterilizuojami 8 senjorų gyvūnai (tik katės arba katinai). Reikia skambinti registruotis kiekvieną pirmą mėnesio dieną, o mėnesio viduryje skiriama diena, kada daromos sterilizacijos. |
| Kauno m. | UAB „Nuaras” | +370 655 70058 | |
| Kauno r. | Kauno rajono seniūnijos | www.krs.lt/savivaldybe/seniunijos | Norint atlikti PSP programą, reikia kreiptis į atitinkamą Kauno rajono seniūniją, kurioje reikalinga atlikti strerilizaciją. |
| Klaipėdos m. | 1. UAB „Nuaras“ 2. VšĮ „Būk mano draugas“. | +370 687 11712 | Norint atlikti PSP programą, reikia kreiptis į seniūniją, jie užregistruoja ir susiekia su reikiamomis organizacijomis. |
| Alytaus m. | Alytaus miesto savivaldybė | +370 315 55111 | PSP programą vykdo tada, kai turi tam sukaupę lėšų. |
| Anykščių r. | 1. Visuomeninė organizacija „Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija” 2. VšĮ „Pūkuota svajonė“. | 1. +370 612 32962 2. +370 624 10686 | |
| Elektrėnų sav. | Elektrėnų savivaldybės priešgaisrinė tarnyba | +370 698 72757 | |
| Ignalinos r. | Asociacija „Ignalinos beglobis” | https://www.facebook.com/Ignalinos.Beglobis | Reikia susiekti per Facebook profilį “Ignalinos beglobis”. |
| Jonavos r. | Jonavos rajono savivaldybė | +370 349 50154 | PSP programą vykdo tada, kai turi tam sukaupę lėšų. |
| Joniškio r. | UAB „Joniškio butų ūkis” | +370 698 78349 | |
| Jurbarko r. | VšĮ „Mindraja” | +370 650 83048 | |
| Kaišiadorių r. | UAB „Nuaras” | +370 655 70058 | |
| Kazlų Rūdos r. | Asociacija „Keturkojo draugas“ | +370 683 45602 | |
| Kėdainių r. | VšĮ „Gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas“ | +370 681 40309 | Norint atlikti PSP programą, reikia užregistruoti strerilizacijai gyvūną, paskambinus nurodytu numeriu, bet reikia patiems jį pristatyti į kliniką ir vėliau grąžinti į vietą, iš kurios gyvūnas buvo paimtas. |
| Kelmės r. | UAB „Nuaras” | +370 655 70058 | |
| Kretingos r. | VšĮ „Būk mano draugas” | +370 445 79024 | Norint atlikti PSP programą, reikia kreiptis į seniuniją ir jie užregistruoja atvejį. |
| Molėtų r. | VšĮ „Molėtų gyvūnų gerovė“ | +370 681 14814 | |
| Neringos r. | UAB „Nuaras” | +370 655 70058 | |
| Pagėgių r. | UAB „Nuaras” | +370 655 70058 | |
| Palangos m. | UAB „Nuaras” | +370 655 70058 | |
| Pasvalio r. | VšĮ „Mažas draugas” | +370 678 46174 | |
| Raseinių r. | UAB „Nuaras” | +370 655 70058 | |
| Šiaulių m. | Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyrius | +370 630 00792 | |
| Širvintų r. | VšĮ „Širviai“ | +370 674 38340 | |
| Telšių r. | Asociacija „Telšių Uodegėlė” | +370 600 59446 | |
| Trakų r. | Beglobių gyvūnų labdaros ir paramos fondas „Drauge“ | tomas.uzstila@trakai.lt | Norint atlikti PSP programą, reikia kreiptis elektroniniu paštu, nurodant konkrečią situaciją ir savo kontaktinius duomenis. |
| Utenos r. | Visuomeninė organizacija „Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija” | +370 612 32962 |
Kviečiame į sąrašą neįtrauktas organizacijas, kurios savo lėšomis prisideda prie beglobių gyvūnų populiacijos mažinimo, kreiptis į mus el. paštu info@ggi.lt dėl sąrašo papildymo, nes tik žinanti, kur kreiptis, visuomenė gali sėkmingai ir humaniškais būdais kovoti su benamių gyvūnų problema.
Savivaldybės, nepateikusios atsakymo į mūsų paklausimą dėl PSP programos vykdymo, į sąrašą įtrauktos nebuvo.
Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Kaip bebūtų liūdna, bet daliai žmonių gyvūnas yra daiktas, kurio jie atsikrato, kai atsibosta, suserga, pasensta ir pan.
Dažnai skaitome pranešimus apie išmestus iš automobilio, rastus miške, paklaidintus, paliktus prie parduotuvės gyvūnus. Dažniausiai tokie gyvūnai būna neženklinti ir sunkiau atrasti jų šeimininkus. Tačiau socialinių tinklų pagalba pasaulis yra sumažėjęs ir dažnai bešeimininkio gyvūno „šeimininku” padeda surasti pastaruosius pažįstantys žmonės.
Gyvūnų padarymas bešeimininkiu yra ne tik moralinis nusikaltimas, bet ir nusižengimas už kurį baudžiama pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą.
Stabdykime žiaurų elgesį su gyvūnais bei kelkime visuomenės sąmoningumą gyvūnų gerovės atžvilgiu kartu – tam mes parengėme Jums gyvūnų gelbėjimo instrukciją 
.
Gyvūnų gerovės pažeidimas:
Gyvūno padarymas bešeimininkiu (pvz., gyvūno išmetimas iš namų, atsikratymas)
Numatyta atsakomybė:
Bauda nuo 150€ iki 6 000€
Gyvūno žūties atveju – viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Kam pranešti:
Lietuvos policijai (bendru pagalbos tel. 112 arba portale epolicija.lt)
Kaip tai padaryti?
Pasinaudokite mūsų parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija. Joje rasite, kokių veiksmų turėtumėte imtis pastebėję bešeimininkį gyvūną: https://bit.ly/GGI-Irankis-Beseimininkis-Gyvunas .
Jei gavote atsakymą, jog atsakinga institucija netirs nepriežiūros, žiauraus atvejo su gyvūnu ar nesutinkate su gautu atsakymu – praneškite mums (info@ggi.lt), esant pagrindui apskųsime sprendimą įstatymų numatyta tvarka.
Galinčius padėti apmokėti mūsų organizacijos veikloje taip svarbias teisines paslaugas, kviečiame tai padaryti Jums patogiu būdu: https://bit.ly/Paremti-GGI
