Turėti pirmosios pagalbos vaistinėlę augintiniams yra svarbu dėl kelių priežasčių: skubios pagalbos teikimui, skausmo mažinimui, sužalojimų ir mažų traumų gydymui, alergijų ir reakcijų į vabzdžių įkandimus gydymui, skrandžio sutrikimo gydymui ir kt.
Pirmosios pagalbos vaistinėles galima įsigyti veterinarijos klinikose ar vaistinėse jau paruoštas arba pasinaudoti mūsų paruoštu priemonių sąrašu, kurį parengti padėjo veterinarijos gydytojas Žygimantas Besakirskas:
– Tvarstymo reikmenys: bintas, elestinis tvarstis, dezinfekuojantys tamponai, sterilūs tamponai, lipnus pleistras.
– Skystas antiseptikas be alkoholio.
– Antiseptinis tepalas žaizdoms.
– Vandenilio peroksidas (žaizdoms praplauti arba sukelti gyvūno vėmimą apsinuodijimo atveju).
– Sterilus NaCl 0,9% tirpalas žaizdoms praplauti.
– Dirbtinės ašaros (akių praplovimui).
– Latekso pirštinės.
– Žirklės.
– Pincetas (vabzdžių geluonims, svetinkūniams išimti).
– Erkių traukiklis.
– Žibintuvėlis (ypač aktualu nelaimingam nutikimui gamtoje).
– Šaldymo tabletė arba šaldymo purškalas (sumuštai vietai atšaldyti, sumažinti tinimui).- Keletas įvairių dydžių vienkartinių švirkštų.
– Elektroninis, lanksčiu galu termometras.
– Kosmetiniai pagaliukai bei kalio permanganatas (kraujavimo sustabdymui, pvz. įkirpus į nago gyvuonį).
– Viduriavimą stabdantys vaistai.
– Priešuždegiminiai vaistai (kurie skirti temperatūrai ar skausmui numalšinti).
– Antihistamininiai vaistai (jei įgeltų vabzdys ir sukeltų alerginę reakciją).
– Termoizoliacinis apklotas iš folijos (naudojamas temperatūros palaikymui sužeistam, apsinuodijusiam, sąmonės netekusiam gyvūnui, kol nuvyksite pas veterinarą).
– Šuns snukio kilpa.
– Atliekų maišeliai.
– Sąrašas arčiausiai namų esančių bei visą parą dirbančių veterinarijos klinikų kontaktai bei darbo laikai, kad atsitikus bėdai nereiktų gaišti laiko paieškoms.
Linkime sveikatos Jūsų augintinimas!
Pasigendant viešai prieinamos informacijos ir duomenų apie tai, kiek Lietuvoje yra įvykdoma su gyvūnų gerove susijusių pažeidimų, kurie neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nevyriausybinė organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) kreipėsi į Lietuvos policiją, kuri GGI pateikė duomenis apie 2022 m. fiksuotus adminstracinius nusižngimus. Dėkojame Lietuvos policijai už bendradarbiavimą ir pateikiame informaciją apie tai, kiek iš viso 2022 m. Lietuvos policija gavo pranešimų dėl teisės pažeidimų prieš gyvūnus pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnį ir pagal kokias šio straipsnio dalis bei kokiuose Lietuvos miestuose jų buvo fiksuota daugiausiai.
Nubausta daugiau nei 1000 gyvūnų gerovės pažeidėjų
Per 2022 m. Lietuvos policija registravo 2 112 pranešimų dėl teisės pažeidimų, turinčių Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnyje numatytų požymių.
Kaip matyti iš 1 paveikslo, 2022 m. pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnį (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas) sprendimas nubausti priimtas dėl beveik pusės (48 proc.) visų administracinės teisenos atvejų. Administracinė teisena nebuvo pradėta arba persikėlė į 2023 m. 697 atvejų (33 proc.), dar 400 atvejų (19 proc.) teisena buvo nutraukta.
1 paveikslas. Priimti sprendimai pagal Administracinių nusižengimų kodekso
(ANK) 346 straipsnį
Tokie duomenys rodo, kad į policiją kreipiamasi tam esant pagrindui – didesnė dalis pranešimų pasitvirtino ir gyvūnų gerovės pažeidėjai 2022 m. buvo patraukti atsakomybėn 1015 kartų.
Organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovės Beatričės Vaitiekūnaitės-Pliuskės nuomone, pranešimų skaičius rodo ir visuomenės sąmoningumą. Žmonės, susidūrę su gyvūnų gerovės pažeidimais, nepalieka gyvūno likimo valiai, o kreipiasi į atsakingas institucijas – atitinkamo miesto ar rajono savivaldybę, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, policiją.
„Nors iš ateinančių pranešimų į mūsų organizaciją kartais atrodo, kad žiauraus elgesio ir nepriežiūros atvejų nemažėja, reikia suprasti, kad pranešimų skaičius parodo ir visuomenės pilietiškumą, netoleranciją skriaudžiamiems gyvūnams ir vis labiau augantį tikėjimą, kad pranešus apie tokį atvejį gyvūnas sulauks pagalbos. Nors norėtųsi, kad su žiauraus elgesio atvejais nebetektų susidurti, tikime, kad jų mastas mažėja ir požiūris į gyvūnų gerovę keičiasi.“ – teigia GGI vadovė.
Daugiausiai administracinių nusižengimų dėl gyvūnų teisių pažeidimų registruota Vilniaus apskrityje
2022 m. daugiausiai administracinių nusižengimų (624, kas sudaro 30 proc. visų 2022 m. fiksuotų nusižengimų) dėl gyvūnų teisių pažeidimų buvo užregistruota Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate. Beveik per pus mažiau – Kauno (339) ir Klaipėdos (297) apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose (žr. 2 paveikslas).
2 paveikslas. Per 2022 m. užregistruotų administracinių nusižengimų statistika dėl teisės pažeidimų prieš gyvūnus, pagal kuriuos buvo pradėta administracinė teisena pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnį skirtinguose apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose (AVPK)
Kaip matyti iš 3 paveikslo, 2022 m. tiek daugiausiai užregistruota pranešimų (619), tiek nubausta (237) taip pat Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, mažiausiai – Telšių apskrities vyriausiame policijos komisariate (užregistruota pranešimų – 16, nubausta – nėra).
3 paveikslas. 2022 m. priimtų sprendimų statistika dėl teisės pažeidimų prieš gyvūnus, pagal kuriuos buvo pradėta administracinė teisena pagal ANK 346 straipsnį skirtingose AVPK
Šie duomenys rodo, kad nors daugiausiai sprendimų dėl pažeidimų priimama didžiųjų apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų centruose, gyventojai, stengdamiesi padėti gyvūnams, kreipiasi ir iš mažesnių apskričių (Tauragės, Marijampolės, Telšių). Tam, kad pilietiški žmonės kreiptųsi į atsakingas institucijas svarbu, kad jie jaustų pasitikėjimą jomis.
Ne mažiau svarbus ir gyventojų informuotumas – žinios apie tai, kur ir kaip esant tam tikrai situacijai kreiptis.
GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė teigia, kad dažnai žmonės kreipiasi į GGI vien dėl to, kad nežino, ką, susidūrus su gyvūnų nepriežiūra, skriaudimu ar kitomis problemomis, daryti. Pastebėjusi šią problemą, organizacija, siekdama įgalinti pačią visuomenę imtis iniciatyvos bei veikti ginant viešąjį interesą gyvūnų gerovės įstatymo pažeidimų, smurto prieš gyvūnus atvejais, parengė Gyvūnų gelbėjimo instrukciją.
Instrukcija viešai prieinama internete: https://ggi.lt/gyvunu-neprieziuros-atvejai/
Naudojantis instrukcija, tampa labai aišku, kur kiekvienu konkrečiu atveju kreiptis, kokia informacija turi būti pateikta ir kokiu adresu. Naudojantis informacine schema ir disponuojant reikiama informacija, imtis reikiamų veiksmų yra kur kas paprasčiau nei tokios informacijos ir teisinių žinių neturint.
Instrukcijoje taip pat pateikiamos skundų / pranešimų formos, todėl tereikia užpildyti atitinkamus laukelius prašoma informacija ir pateikti atsakingoms institucijoms
Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais 2022 m. fiksuoti 127 nusižengimai
Kaip matyti iš 4 paveikslo, daugiausiai administracinių teisenų fiksuota pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 1, 4 ir 2 dalis (89 proc.):
Dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, gyvūno kankinimo (ANK 36 straipsnio 16 d.) ir žiauraus elgesio su gyvūnu, gyvūno kankinimo, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas (ANK 36 straipsnio 18 d.) 2022 m. užregistruoti 127 administraciniai nusižengimai. .
4 paveikslas. Per 2022 m. užregistruotų administracinių nusižengimų statistika pagal ANK 346 straipsnio skirtingas dalis
Žiauraus elgesio su gyvūnais kontekste, svarbus 2022 m. pabaigoje priimtas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas. Juo įteisinta nuostata, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais baustiems asmenims tam tikrą laikotarpį būtų draudžiama įsigyti ir laikyti gyvūnus. Tokie teisinio reguliavimo pakeitimai turėtų užkirsti kelią pakartotiniams žiauraus elgesio su gyvūnais atvejams.
Gyvūnų gerovės specialistai taip pat siūlo griežtinti gyvūnų laikymo taisykles: uždrausti rišti šunis, pančioti arklius ar rišti už ragų karves. Dažnai nuolat prie būdos pririštais laikomi šunys patiria fizinę (į kaklą įaugusi grandinė, negali apsiginti nuo laukinių žvėrių ir kt.) ir psichinę (gyvūnas nėra socializuojamas, apribojama jo galimybė judėti) žalą. Todėl atitinkamai griežtinant gyvūnų laikymo sąlygas, pažeidimų taip pat tikėtina, sumažėtų, kadangi dažnai kreipiamasi dėl lauke ant grandinės itin prastomis sąlygomis laikomų šunų. Kai kuriais atvejais gyvūnai yra pririšami tiesiog prie medžio ar stulpo ir neturi jokios užuovėjos. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai šunys visiškai nėra vedžiojami, taip pat nėra reguliariai šeriami, jiems nėra suteikiama nuolatinė prieiga prie geriamo vandens.
Anot GGI vadovės B. Vaitiekūnaitės-Pliuskės, pastebėjus gyvūnų gerovės pažeidimus labai svarbu, kad gyventojai kreiptųsi ir apie tokius įvykius praneštų, kadangi institucijoms pačioms identifikuoti visų atvejų, kai gyvūnams reikalinga pagalba, yra neįmanoma. Todėl visuomenės suteikiama informacija yra labai svarbi. „Tai kiek gyvūnams bus pagelbėta, labai priklauso nuo gyventojų – t. y. visų mūsų empatijos, pilietiškumo ir nepakantumo gyvūnų gerovės pažeidimams. Pranešant apie skriaudžiamą ar neprižiūrimą gyvūną – padėsite ne tik jam, bet ir tuo pačiu didinsite visuomenės sąmoningumą. Kuo daugiau bus atkreipiamas dėmesys ir sprendžiamos situacijos, kai gyvūnas skriaudžiamas, patiria sužalojimus ar yra neprižiūrimas – tuo rečiau ateityje savo aplinkoje su tokiais atvejais susidursime“ – būtinybę atkreipti dėmesį į gyvūnų gerovę kiekvieno iš mūsų kasdienybėje akcentuoja GGI vadovė.
Susidūrus su gyvūnų gerovės pažeidimais gyventojai raginami kreiptis į policiją, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ar savivaldybę. Išsamesnė informacija apie tai, kur kreiptis esant konkrečiam gyvūnų gerovės pažeidimui ir kokią informaciją pateikti rasite Gyvūnų gelbėjimo instrukcijoje https://ggi.lt/gyvunu-neprieziuros-atvejai/
Taip pat prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje galite paremdami nevyriausybinę organizaciją Gyvūnų gerovės iniciatyvos, kuri siekia spręsti gyvūnų gerovės problemų priežastis, užkertant kelią pasekmių atsiradimui bei didinti žmonių sąmoningumą ir atjautą gyvūnų atžvilgiu. Skirti finansinę paramą galite čia: https://ggi.lt/parama/
Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Šis ketvirtadienis yra lemtinga diena miško gyvūnams – Seimas balsuos dėl naktinių optinių taikiklių įteisinimo medžioklėje. Praeitą savaitę Seime net 70 Seimo narių palaikė šias Medžioklės įstatymo pataisas, 28 buvo prieš, o 17 Seimo narių susilaikė.
Jei šios pataisos bus priimtos, tai bus sukurtos sąlygos legaliam brakonieriavimui, o miškai taps šaudyklomis ir gyvūnų skerdyklomis, į kurias žengiama apsirūpinus pačia moderniausia optika nepaliekant gyvūnui galimybės pasislėpti ir išvengti kulkos.
Naktinių taikiklių entuziastai teigia, kad šių prietaisų įteisinimas būtinas pandemijų, kylančių laukinėje gamtoje, valdymui bei pasipriešinimui galimai karinei agresijai.
Tačiau:
Kovai su maru labiau pasitarnautų privalomų šernų medžioklės kvotų nustatymas, o ne naktinio matymo taikiklių naudojimas medžioklėje.
Medžiotojams, sakantiems, kad neva dėl karo pavojaus reikia leisti jiems naktinio matymo taikiklius naudoti medžioklėje, kur jie treniruosis ant gyvūnų, tikslingiau būtų stoti į Šaulių sąjungą, kur galėtų treniruotis šaudyklose. Miškas – ne tiras su gyvais taikiniais ir ne ant gyvūnų reikia lavinti savo įgūdžius.
Aplinkos ministerijos nuomone, leidimas naudoti naktinius taikiklius medžioklėje prieštarautų laukinių gyvūnų gerovei, o Krašto apsaugos ministerijos išvada sako, kad leidimas naudoti naktinius taikiklius esminės pridėtinės vertės šalies gynybai neturėtų.
ŠIANDIEN, kaip niekada svarbus JŪSŲ visų BALSAS
Dalinkitės šiuo įrašu, pažymėkite Seimo narius, kurie praeitą savaitę balsavo už mirtinų taikiklių įteisinimą, ir raginkite juos nepasiduoti ginklų parduotuvių atstovų ir neetiškų medžiotojų manipuliacijoms įteisinti naktinio matymo taikiklius medžioklėje, o įsiklausyti į aplinkosaugininkų, visuomenės bei mūsų organizacijos balsą, kuris yra KATEGORIŠKAI PRIEŠ nevaržomą ir nekontroliuojamą gyvūnų skerdimą miškuose ištisą parą.
Jei dar neįtikinome, kad to įstatymo pataisų nereikia – pažiūrėkite video.
Ar pavyko visą pažiūrėti?
Ne?
Rašykite Seimo nariams praeitą savaitę balsavusiems už naktinių optinių taikiklių įteisinimą ar susilaikiusių, pasakykite, kad esate PRIEŠ pataisas ir prašykite pakeisti savo nuomonę ir balsuoti PRIEŠ.
Rašykite Seimo nariams praeitą savaitę nedalyvavusies balsavime, pasakykite, kad esate PRIEŠ pataisas ir prašykite dalyvauti balsavime bei balsuoti PRIEŠ.
Miškai bent naktį turi likti saugiu prieglobsčiu laukiniams gyvūnams!
Čia rasite informaciją apie balsavusius prieš, susilaikiusius ar nedalyvavusius balsavime: https://bit.ly/Taikikliai-Balsavimas
Idealiame pasaulyje gyvūnų šeimininkai atsakingai juos augina: ženklina, vedžioja su pavadžiu, nepaleidžia lakstyti, kad nepasimestų ar neduok Dieve neįvyktų nelaimė tiek gyvūnui, tiek aplinkiniams. O jei jau gyvūnas netyčia pasimestų, tai radusysis vieno skambučio pagalba galėtų išspręsti problemą – paskambini BPC telefonu 112 ir superherojai atvyksta jo išgelbėti bei grąžinti šeimininkui.
Deja realybė yra kiek kitokia – štai anykštėnas Aurimas, pamatęs autostradoje besiblaškantį tarp automobilių šunį, ėmėsi jam padėti.
Susisiekęs su 112 – SKUBI PAGALBA ir paprašęs pagalbos, jos sulaukė tik po kelių valandų. Visą šuns gelbėjimo istoriją bei su kokiais sunkumais teko susidurti Aurimui galite pamatyti LNK TV žinių reportaže.
„Institucijų, kurios būtų atsakingos už reagavimą į tokias problemas, yra daug. Tačiau vienos konkrečiai – nėra“, – sako mūsų kolegė Lina Vaitekūnaitė.
Tačiau toks institucijų vangumas ar nenoras spręsti problemų neturėtų atbaidyti visuomenės padėti gyvūnams. Visuomenės balsas yra didelė jėga ir skambindami, pranešdami ar net primygtinia prašydami institucijų spręsti pasimetusių gyvūnų problemas, Jūs padėsite joms pagaliau apsirašyti algoritmus – ką daryti radus pasimetusį gyvūną, ieškoti būdų, kaip priversti žmones ženklinti savo gyvūnus ar inicijuoti baudų griežtinimą už palaidų gyvūnų lakstymą.
Tik visuomenės sąmoningumo, aktyvumo dėka mes galime įtakoti atsakingų institucijų veiklumą ir atsakingumą prieš įstatymą.
Kaip Jūs manote, kas turėtų padėti pasimetusiam gyvūnui grįžti namo – koks turėtų būti jo gelbėjimo algoritmas?
Karščiams nesitraukiant iš Lietuvos, primename, kad turite saugoti ne tik save, bet ir savo augintinius.
Pagrindiniai dalykai į ką reikia atkreiptį dėmesį per karščius:
– Nelaikykite gyvūno tiesioginėje saulėje, jei jau taip atsitinka, kad tenka išvesti jį į saulėkaitą, leiskite jam pabūti pavėsyje kas 30 min.
Vedžiojimo laikas.
– Nevedžiokite šunų karščiausiu dienos metu, vedžiokite juos ankstiryte ir vakare.
– Tvankiomis dienomis, apribokite augintinių fizinę veiklą: atsisakykite įtemptų treniruočių, intensyvaus bėgiojimo, dūkimo ar pagalių, kamuoliukų gaudymo parke.
– Ilgai bėgdamas paskui dviratį karštu asfaltu, gyvūnas letenėles nusitrins iki kraujo.
Automobiliai.
– Niekada nepalikite keturkojo įkaitusioje mašinoje, nes kyla didelė šilumos smūgio rizika. Gyvūnams pavojinga net ir 15 laipsnių šiluma.
Letenėlių apsauga.
– Vedžiokite šunis anksti ryte arba vėlai vakare, kai būna vėsiau.
– Venkite karštų paviršių tokių kaip asfaltas, smėlis, plytelės.
– Ilgai bėgiojant įkaitusia danga, augintinių kojų pagalvėlių oda perkaista, tampa skausminga, neretas pradeda šlubuoti.
– Pirmoji pagalba nudegus – šlapiu rankšluosčiu trinti letenėles. Pėdučių apsaugai naudokite vašką, vazeliną, specialius kremus arba uždėkite batukus.
Geriamas vanduo.
– Aprūpinkite augintinius gėlu vandeniu.
– Visada jo turėkite vaikščiodami ar keliaudami.
Apsauga nuo saulės.
– Dažniausiai saulėje nudega trumpakailiai ir šviesiaplaukiai gyvūnai.
– Nuo karštų spindulių nukenčia mažiau plaukuotos vietos, pvz., nosis, pilvas, ausys, pėdutės. Negydomi nudegimai gali sukelti net odos vežį.
– Apsaugai rinkitės specialiai naminiams keturkojams skirtus kremus: be cheminių priedų, su bent SPF 30 vandeniui atsparia apsauga.
Kailio priežiūra.
– Ilgo kailio šunis vasaros mėnesiais galite apkirpti, bet jokiu būdu neskuskite plikai. Plaukų sluoksnis saugoja nuo saulės nudegimų ir perkaitimo.
Pagrindiniai perkaitimo požymiai – sunkus dusulys, sausos arba ryškiai raudonos dantenos, tirštos seilės, vėmimas, viduriavimas, drebančios kojos.
Pirmoji pagalba perkaitus gyvūnui – perkelkite jį į pavėsį arba vietą su oro kondicionieriumi. Ant jų galvos, kaklo ir krūtinės dėkite ledo paketus ar šaltus rankšluosčius arba liekite vėsiu (ne šaltu) vandeniu. Leiskite jiems išgerti nedidelį kiekį vėsaus vandens arba palaižyti ledo kubelius.
Linkime smagių ir nepamirštamų akimirkų kartu su ištikimiausiais draugais!
Vasarą norisi ilsėtis ir nieko neveikti? Žinome. Tačiau vasara taip pat yra puikiausias laikas praleisti galybę laiko su savo augintiniais, keliauti, pamatyti, pauostyti ir paragauti bei prisidėti prie gyvūnų gerovės lygio Lietuvoje kėlimo.
Nuostabiam projektui „Draugiški Gyvūnams” ieškome gyvūnus mylinčio koordinatoriaus.
Projektas „Draugiški gyvūnams” skirtas kiekvienam šiuolaikiškam ir atsakingam šunų augintojui, norinčiam kuo daugiau laiko praleisti su savo gyvūnu. Projekto puslapyje www.draugiskigyvunams.lt dalinamės pačiu didžiausiu draugiškų gyvūnams vietų žemėlapiu visoje Lietuvoje.
Pozicija savanoriška, tačiau su potencialu tapti ne savanoriška, esant pakankamai noro ir iniciatyvos.
Būtina:
– suprasti, kad auginti gyvūną nelygu išvesti jį aplink namą 10 min pasivaikščiojimui;
– norėti, kad Lietuvoje gyvūnais būtų rūpinamasi geriau;
– gerai sutarti su visokio tipo žmonėmis, kuriuos sieja neabejingumas gyvūnams;
– iniciatyva ir aktyvumas, nes be jo projektas numirs.
* Yra galimybė atlikti oficialią praktiką.
Laukiame laiškų beatrice@ggi.lt iš asmenų, kurie nekeičia nuomonės kas mėnesį ir žino, kuo gali būti ne tik naudingi projektui, bet kuo projektas gali būti naudingas ir jiems patiems 
Viskas prasidėjo dar 2022 m. rugpjūtį, kuomet su pagalbos šauksmu į GGI kreipėsi Dusetų seniūnijos gyventoja dėl asmens, kuris turi du šunis, tačiau jų neprižiūri: šunys nuolat laksto palaidi ne tik kaimyninėse teritorijoje, bet ir viešose vietose (pavyzdžiui, turguje), ieško maisto pas kitus seniūnijos gyventojus, puola praeivius, taip pat, nuolat matomi lakstantys gatvėse.
Dar 2022 m. liepos mėnesį 70 seniūnijos gyventojų surinko parašus ir kreipėsi į institucijas dėl gyvūnų nepriežiūros bei keliamo pavojaus aplinkiniams, tačiau pagalbos nesulaukę kreipėsi į GGI.
2022 m. rugpjūčio 30 d. GGI su prašymu kreipėsi į Utenos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, Zarasų rajono savivaldybės administraciją bei į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
Gavome atsakymą iš policijos, kad šunimis yra rūpinamasi, problema yra tik jų lakstymas be priežiūros. Buvo pradėtas tyrimas pagal LR ANK 346 straipsnio 1 dalį.
2022 m. rugsėjo 12 d. gavome atsakymą iš VMVT – pažeidimų nenustatyta.
Toliau situacija nesikeitė, gavome vaizdinę medžiagą su datomis, vietomis, kad šunys vis dar laksto palaidi. Kreipėmės dar kartą į policiją dėl pakartotinio nusižengimo. Pakartotinis prašymas buvo pridėtas prie bylos. Galiausiai, tyrimas baigtas – asmuo nubaustas. Tačiau kas iš to?
Situacija šiek tiek pagerėjo, tačiau praėjus keliems mėnesiams ir vėl gauname pasikartojantį nusižengimą įrodančius faktus. 2023 m. sausį kreipėmės dar su vienu prašymu. Laukėme nagrinėjimo, ir pagaliau asmuo buvo patrauktas atsakomybėn už pakartotinį nusižengimą pagal LR ANK 346 straipsnio 3 dalį (paskirta 120 eurų bauda). Vylėmės, kad situacija išsisprendė, tačiau ne, vis dar iki šiol gauname vaizdinę medžiagą, kurioje matomi toliau viešose bei privačiose teritorijose lakstantys šunys.
2023 m. vasario mėnesį kreipėmės ir vėl. Šiuo metu žinome, kad byla perduota į kitą policijos skyrių, tačiau vis dar nežinome, koks yra tas sprendimas byloje.
Pikčiausia net ne tai, kad negalime suskaičiuoti dokumentų kiekio, kuriuos siuntėme institucijoms dėl šios situacijos, o tai, kad nepaisant visiems žinomos situacijos, paskirtų nuobaudų ir kreipimųsi SITUACIJA NESIKEIČIA – pavojus keliamas aplinkiniams žmonėms bei gyvūnams.
Institucijų, kurioms priklauso tokių situacijų sprendimas, Lietuvoje ne viena, bet niekas išspręsti situacijos nesugeba. Ar gyvūnai, beveik metus (pagal įrodomąją medžiagą, o kitais turimais duomenimis netgi ilgiau), lakstantys palaidi miestelio turgavietėje, judriose gatvėse, kitų žmonių kiemuose, puldinėjantys praeivius, gąsdinantys vaikus, laikomi tinkamai prižiūrėtais?
Kas bus atsakingas, kai įvyks tragedija?
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba?
Zarasų rajono savivaldybės administracija?
Delfi, 15min, TV3.lt, lrytas.lt, LRT – prašome pagalbos viešinant šią problemą 
Kasmetinė gyvūnų šventė Vingio parke grįžta su trenksmu rugpjūčio 19 dieną šiek tiek keisdama formatą.
Nuo šių metų renginys vyks kasmet, bus žinomas pavadinimu „Gyvūnų gerovės diena”, o dalyvių skaičius dar didesnis, todėl gyvūnų šeimininkai ras daugiau naudingos informacijos, nemokamų paslaugų, pramogų bei dovanų sau bei savo augintiniams.
Renginys nemokamas.
Kviečiame įmones tapti šventės dalimi ir registruotis iki liepos 15 d. Užsiregistravusiems iki šios dienos – garantuojame vietą renginyje.
Reikalavimai dalyviams:
– viso renginio metu vykdyti aktyvią, įdomią ir gyvūnų šeimininkams naudingą veiklą: organizuoti mokymus, pristatyti ar suteikti nemokamas paslaugas, konsultacijas, žodžiu, būti kūrybingais, kad renginio dalyviai Jus įsimintų ir taptų Jūsų lojaliais klientais;
– turėti savo palapinę su kita reikalinga įranga, būti įsirengus 11:30 ir vykdyti veiklą iki renginio pabaigos;
– įsteigti prizų pagal savo galimybes lenktynėms su šunimis ir/ar pagrindinei renginio loterijai;
– dalies iš jūsų susitarimo būdu prašysime dalyvauti edukacinėje arba pramoginėje programose.
Norintys dalyvauti rašykite beatrice@ggi.lt su sekančia informacija:
1. įmonės/organizacijos pavadinimas ir trumpas jos prisistatymas (iš karto atsiųskite ir logotipą);
2. kokią veiklą norėtumėte vykdyti renginio metu;
3. kokių išmatavimų palapinę turite;
4. ar renginio metu reikalinga elektra;
5. kokius prizus renginio veikloms galėtumėte įsteigti.
* Jei dalies atsakymų dar nežinote, vis tiek rašykite, o juos išsiaiškinsime eigoje
Praėjusių metų renginio akimirkos: https://bit.ly/Akiirkos bei atgarsiai viešojoje erdvėje: https://bit.ly/Atgarsiai
LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva kalbėjome apie augintinių priežiūrą per karščius – į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kaip pasirūpinti augintiniais.
Patarimų galite rasti ir mūsų parengtoje informacijoje: https://bit.ly/Augintiniu-Prieziura-Per-Karscius
Nors Lietuvoje gyvūnų ženklinimas mikroschema yra privalomas, tačiau vis dar pasitaiko pagalbos šauksmų – pasimetė šuo, rasta katė, o kadangi gyvūnai neženklinti, tai sunku rasti jų šeimininkus ar šeimininkams pasimetėlius. Tokių skelbimų padaugėja atostogų periodu, kai žmonės keliauja su augintiniais, o atsipalaidavę nesužiūri, kaip jie dingsta.
Ženklinti augintinius yra labai svarbu dėl kelių priežasčių:
Lengvesnis grąžinimas dingimo atveju. Paženklintas augintinis lengviau atpažįstamas ir susigrąžinamas šeimininkui, jei jis pasimeta arba pabėga.
Žmonės tampa vis atidesni, jautresni gyvūnams, kas yra gerai, bet sykiu daugėja ir tokių situacijų, kai gatvėje rastas gyvūnas priglaudžiamas namuose kaip benamis arba nuvežamas automobiliu į kito miesto prieglaudą. Taip gyvūnas atsiduria toli nuo namų ir nuo savo savininkų, gal net kitame rajone ir vienintelė patikima priemonė jį sugrąžinti tikriesiems savininkams yra gyvūną identifikuoti leidžianti mikroschema.
Apsauga nuo vagysčių. Mikroschema paženklintas gyvūnas yra kaip įrodymas, kad jis priklauso konkrečiam asmeniui ir vagystės atveju ji bus lengviau grąžinti savininkui.
Jei nėra mikroschemos, įrodyti, kam gyvūnas priklauso, labai sudėtinga. Lietuvos teisminėje praktikoje yra buvę tokių bylų, kai žmonės savo gyvūnų taip ir neatgavo. Įrodyti, kas yra gyvūno savininkas, nuotraukų nepakanka, mat tiek veisliniai, tiek ir neveisliniai gyvūnai gali būti labai panašūs.
Augintinių ženklinimas mikroschema yra būdas užtikrinti jų saugumą!
Primename, kad Lietuvoje yra privalomas augintinių (šunų, kačių ir šeškų) ženklinimas ir jų registravimas gyvūnų augintinių registre.
Registruokitės augintinio ženklinimui: https://pazenklinkmane.lt/
