Ar žinojote, kad Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta turėjo taisyklę, kad jai senstant negalima įsigyti naujų karališkųjų šunų.
Deja ši taisyklė buvo pažeista – princas Andrew padovanojo mamai tris korgius. O ir pati karalienė neužilgo įsigijo ketverių metų kokerspanielę.
Kas nutiko su šuniukais po karalienės mirties?
Du korgius Sandy ir Muicką pasiėmė karalienės sūnus Andrew su savo buvusia žmona Sarah Ferguson.
O kaip kiti du šunys? Pranešama, kad korgis Candy mirė likus keliems mėnesiams iki karalienės mirties. Remiantis kai kuriais pranešimais kokerspanielę Lissy paėmė jos treneris Ianas Openshaw.
Kas nutiks su išėjusio anapilin šeimininko augintinu?
Tai nepatogus klausimas, bet labai svarbus ir kurį turėtų apsvarstyti kiekvienas vyresnio amžiaus žmogus bei jo giminaičiai.
Augintinis yra ilgalaikis įsipareigojimas, o pasirūpinimas juo reikalauja atsakomybės ir pastovaus dėmesio. Tiek senjorui, tiek senjoro giminaičiams reikėtų įvertinti augintinio priėmimo į šeimą galimybes – finansines, sveikatos, fizinių jėgų bei aptarti, kas bus su augintiniu susirgus ar mirus šeimininkui.
Geriausia senjorams priimti į šeimą vyresnio amžiaus gyvūnus, kad sutaptų abiejų gyvenimo būdas, o ir tikėtina, kad augintinis nepergyvens šeimininko.
Naminiai augintiniai yra prieraišios ir jaučiančios būtybės. Jos labai išgyvena šeimininkų netektį.
Žmonėms nereikėtų būti egoistais ir senatvėje apsikrauti gyvūnais, kuriais senjorui sunegalavus ar išėjus anapilin nebus kam pasirūpinti.
Apstu skelbimų – mirus šeimininkui dovanojame katę, šunį. Neseniai teko skaityti skelbimą, kad šeimininką išvežus į ligoninę, jo katinas liko užrakintas bute. O kiek skelbimų, kad mirus šeimininkui šuo paliekamas pririštas kaime prie būdos likimo valiai.
Augintinis yra atsakomybė, o ne žaisliukas jaunam, ar senam.
Dažnai tenka susidurti, kad tiek žmonės, tiek organizacijos fiziškai padeda nuskriaustiems gyvūnams, tačiau nesiima veiksmų, kad padėti jiems teisinėmis priemonėmis. Kodėl tai vyksta – galimai dėl nusivylimo institucijų darbu arba įstatymų nežinojimo. Su tikslu šviesti visuomenę bei tam, kad gyvūnų skriaudėjai neliktų nenubausti, mes parengėme mokymus „Žiauraus elgesio su gyvūnais stabdymas teisinėmis priemonėmis”.
Dalinamės mūsų teisininkės, advokato padėjėjos Ievos Sebeckytės paskaita „Atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais”.
Visą mokymų įrašą galite žiūrėti čia: https://bit.ly/GGI-Mokymai
Už video medžiagą dėkojame Elvinui – http://www.twentynine.lt
Teisinio reglamentavimo darbams mums labai reikalingi šios srities specialistai, o tai yra finansinės išlaidos, todėl prašome prisidėti prie mūsų kovos dėl gyvūnų Jums tinkamu būdu: https://ggi.lt/parama/
Seimo narė Ieva Pakarklytė mūsų organizacijos prašymu pateikė įstatymų projektus, kurie padės gyvūnus ginančioms nevyriausybinėms organizacijoms atstovauti gyvūnus teisiniuose procesuose. Projektui buvo pritarta ir jis iškeliavo į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą tobulinimui.
Jau ne kartą rašėme apie tai, kad dažnai susiduriame su problema, kai institucijos nepripažįsta mūsų nukentėjusiaisiais bylose, kuriose mes atstovaujame nuskriaustus gyvūnus, ko pasekoje mes ne tik nežinome, ar buvo padėta gyvūnui, bet ir negalime apskųsti priimtų nutarimų dėl baudų, kurios dažnai būna juokingos, nes galimai institucijai lengviau yra paskirti 30 eur baudą, nei rinkti įrodymus dėl gyvūno ir galvoti, kur paskui jį dėti konfiskuotą.
Štai Jums išgalvotas pavyzdys, nors tokių ir dar baisesnių realybėje apstu.
Gyvūno savininkas atsisako jo ir atveža į prieglaudą. Gyvūnas yra sergantis, neprižiūrėtas, lūžusi koja, įaugusi grandinė, gyvūnas bijo žmonių, jam reikalinga veterinaro pagalba. Prieglauda priima gyvūną ir kreipiasi į atitinkamą instituciją su pareiškimu dėl gyvūno kankinimo arba dėl grėsmės jo žūčiai/suluošinimui (ANK 346 str. 16 d. arba 18 d.). Pagal tai yra privaloma konfiskacija ir draudimas laikyti gyvūnus. Institucija atsako, kad pradėjo teiseną pagal kitą straipsnio dalį ir skyrė 30 eur baudą buvusiam savininkui, nors prieglaudos prašymas buvo ne toks. Šito sprendimo NIEKAS negali apskųsti. Gyvūnas yra prieglaudoje fiziškai, jis jau realiai priklauso prieglaudai, jis yra prieglaudos problema ir finansinė našta, bet prieglauda procese yra niekas. Asmuo sumoka baudą ir viskas. Byla uždaryta.
Prašome Lietuvos Respublikos Seimas Teisės ir teisėtvarkos komiteto, jo pirmininkės Irena Haase, suprasti gyvūnų aktyvistų išreikštą poreikį tokiems įstatymų pakeitimams ir leisti mums padėti gyvūnams.
Tik turint gerą teisinę praktiką galima bus užtikrinti, kad institucijos atsakingai vykdytų savo pareigas, o nusikaltėliai prieš gyvūnus būtų nubausti. Taip pat, tai padės vykdyti prevencinį darbą siekiant užkardyti nusikaltimus prieš gyvūnus bei taip kelti Lietuvos piliečių sąmoningumą gyvūnų gerovės atžvilgiu.
Teisinio reglamentavimo darbams mums labai reikalingi šios srities specialistai, o tai yra finansinės išlaidos, todėl prašome prisidėti prie mūsų kovos dėl gyvūnų Jums tinkamu būdu: https://ggi.lt/parama/
Kviečiame žiūrėti posėdį bei paraginti savo apygardų Seimo narius kitą kartą balsuoti už projektą. Dabar 55 Seimo nariai balsavo UŽ, 1 prieš, 47 susilaikė.
Posėdžio nuoroda: https: //www.youtube.com/watch?v=zKRKEfmUlPc&t=3626s
isai neseniai Į „Facebook” buvo įkeltas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip žmogus su šuniu sėdi ant suolo vaikų žaidimo aikštelėje. Iš vaizdinės medžiagos buvo daromos prielaidos apie galimai atliekamus zoofilinius veiksmus.
Iki pat kreipimosi į pareigūnus dienos, bandėme išsiaiškinti tikrąsias šios istorijos aplinkybes ir gauti kuo daugiau informacijos apie gyvūną, jo laikytoją. Galiausiai surinkę informaciją kreipėmės į Lietuvos policija .
Šiai dienai jau gavome atsakymą, kad asmuo baudžiamas nebus, nes jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių.
Kas dėl šio įvyko buvo padaryta, kaip nustatyta, kad tai nebuvo zoofiliniai veiksmai – informuoti nebuvome.
Ši „Gyvūnų ministerija“ laida yra kaip niekad svarbi šiandien – šiandien lemiamas balsavimas Lietuvos Respublikos Seimas dėl kailių fermų draudimo.
Šiuo metu jau devyniolika Europos valstybių uždraudė gyvūnų kankinimą vardan puošmenos. Ar Lietuva šiandien taps dar viena valstybe atsisakiusi gyvūnus kankinančio ir žudančio dėl mados verslo?
Kas iš tikro vyksta kailinių žvėrelių fermose? Kas yra suinteresuotas brutaliu gyvūnų žudymu dėl prabangos ir pasipuikavimo bei kokius argumentus jie naudoja gindami savo brangiausią vertybę – pinigus?
Visą laidą žiūrėkite Laisvės TV YouTube kanale: https://youtu.be/tImIEUAC9hs
O pažiūrėję laidą dar spėsite parašyti Seimo nariams ir priminti, kokį sprendimą jie turi atlikti šiandien. Parašykite jiems ir parodykite, kad Lietuvoje kailių fermų nebus bit.ly/parasykseimonariui2
Plačiau apie kovą dėl kailių fermų draudimo – Tušti narvai .
Prasidėjusi rudens sesija Seime bus svarbi gyvūnams, už jų gerovę kovojančioms gyvūnų gerovės organizacijoms, gyvūnus mylintiems žmonėms.
Mūsų organizacija laukia balsavimo dėl gyvūnų kupiravimo draudimo. Šio draudimo iniciatoriais yra mūsų organizacija – nors kupiravimas Lietuvoje yra draudžiamas jau seniai, vis tik atsiranda „gudručių” apeinančių ar net ignoruojančių įstatymą, todėl turėjome ieškoti kelių, kaip papildomai užkirsti kelią gyvūnų žalojimui. Ne kartą kreipėmės į Seimo narius, diskutavome, teikėme pasiūlymus dėl šio žiauraus su gyvūnais elgesio uždraudimo (plačiau – https://shorturl.at/yzKLY).
Taip pat sieksime, kad būtų priimti Lietuvos Respublikos Seimas narės Ieva Pakarklytė užregistruoti įstatymų projektai, kurie padės gyvūnus ginančioms nevyriausybinėms organizacijoms atstovauti gyvūnus teisinėse bylose. Dėjome daug pastangų, kad ši problema būtų išgirsta, o mūsų teisininkės rengė šių įstatymų formuluotes.
Laukia trečias, paskutinis balsavimas dėl vienos žiauriausių industrijų – kailių fermų – draudimo (plačiau Tušti narvai – https://shorturl.at/lqyzI).
Vis dar atviras klausimas dėl naktinio matymo taikiklių naudojimo medžioklėje draudimo (plačiau Linas Jonauskas – https://shorturl.at/osyP0).
Kaip visada – neapsiesime be Jūsų. Prašome būti aktyviais ir nesutoti kalbinti savo išrinktus Seimo narius, kurie dar neapsisprendę ar neturi nuomonės aukščiau išvardintais klausimais, o dar blogiau – jų sprendimas yra žalingas gyvūnų gerovei.
Kalbėkite su savo išrinktais Seimo nariais, kad jie nepadarytų didžiausios savo gyvenime klaidos – nesuteptų savo sažinės gyvūnų kančia ir krauju.
Padėkite ir organizacijoms kovojančioms už gyvūnų gerovę tiek savo aktyviais veiksmais, tiek finansiškai.
Stabdykime žiaurų elgesį su gyvūnais kartu
Mitas, kad erkės pavojingos tik vasarą.
Veterinarai rekomenduoja saugoti augintinius nuo erkių visus metus.
Ruduo grybų, pasivaikščiojimų miškuose metas, todėl nepamirškite pasirūpinti ne tik savimi, bet ir savo augintiniais. Net grįžę iš kiemo – patikrinkite save ir savo augintinius. Mūsų kolegė pasakojo, kad grįžusi iš pasivaikščiojimų Vilniaus kiemais, ji dažnai nuo šuns nurankioja erkes. Laimei jis naudoja veterinaro rekomenduotą apsaugą nuo šių pavojingų voragyvių.
Pasirūpinkite pastovia savo augintinių apsauga nuo erkių
Dalinkitės šia informacija
Įaugusi grandinė, užpuliavusios akys, ausys, didžiausias auglys, votys, žaizdos, paliegęs paliktas numirti – tai tik keletas ligų ar sužalojimų, kuriems reikalinga veterinaro pagalba, tačiau gyvūnų šeimininkai (gal teisingesnis jų apibūdinimas būtų – gyvūnų laikytojai) ignoruoja savo augintinių kančias.
Dažnai jie teisinasi – nemačiau, neturiu pinigų.
Kam tu žmogau apsiimi auginti gyvūną, jei neišgali nei finansiškai, nei emociškai juo pasirūpinti? Tokius neatsakingus žmones, deja, bet labiausiai veikia viešumas, pareigūnų apsilankymas, baudos.
Svarbiausia, kad būtų neabejingų, netylinčių, pranešančių, sudrausminančių – pilietiškų asmenų.
Taigi ką daryti, jei matote žaizdotą, paliegusį, sergantį gyvūną, kuriuo nesirūpina šeimininkas?
Gyvūnų gerovės pažeidimas:
Veterinarinės pagalbos gyvūnui nesuteikimas (žaizdotas, paliegęs, sergantis gyvūnas).
Numatyta atsakomybė:
Bauda nuo 150€* iki 6000€*.
Gyvūno žūties atveju – viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. *Priklausomai nuo nusižengimo kvalifikacijos pagal pavojingumą, nusižengimu sukeltų pasekmių – atsiradusios grėsmės gyvūno žūčiai/suluošinimui.
Kam pranešti:
Lietuvos policijai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
Kaip tai padaryti?
Pasinaudokite mūsų parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija.
Joje rasite, kokių veiksmų turėtumėte imtis pastebėję gyvūną, kuriam : https://ggi.lt/veterinarines-pagalbos-gyvunui-nesuteikimas/ .
Jei gavote atsakymą, jog atsakinga institucija netirs Jūsų atvejo ar nesutinkate su gautu atsakymu – praneškite mums (info@ggi.lt), esant pagrindui apskųsime sprendimą įstatymų numatyta tvarka.
Kovoje su gyvūnų skriaudikais bei su vis dar pasitaikančiu atsakingų institucijų abejingumu mums reikalinga finansinė pagalba. Prisidėkite, kiek galite vardan gyvūnų gerovės
– Bankiniu pavedimu: LT777300010133231565, VšĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos, Įmonės kodas: 302842427
– PayPal pavedimu: www.bit.ly/GGIPayPal
– aukok.lt platformoje: www.bit.ly/GGIaukok See less
– skiriant 1,2% GPM: https://bit.ly/GGI-GPM
Kad paskatinti padėti gyvūnams ne tik fiziškai, bet ir siekti nubausti skriaudėjus, mes parengėme mokymus „Žiauraus elgesio su gyvūnais stabdymas teisinėmis priemonėmis”.
Dalinamės mūsų teisininkės Aistės Vieraitytės paskaita „Teisės aktai, reglamentuojantys gyvūnų gerovę”.
Visą mokymų įrašą galite žiūrėti čia: https://bit.ly/GGI-Mokymai
Už video medžiagą dėkojame Elvinui – http://www.twentynine.lt
Ačiū Vilniaus miesto savivaldybė ir merui Valdas Benkunskas , kad išgirdo gyvūnų ir gamtos aktyvistus 
Mero atsakymą į festivalio rengėjų skundus dėl draudimo, skaitykite čia: https://bit.ly/Benkunsko-Atsakymas
Primename patarimus, kaip padėti gyvūnams, kai šaudomi fejerverkai: https://bit.ly/Pagalba-Gyvunams-Per-Fejerverkus
