Mūsų, kartu su Jūsų pagalba, Ukrainoje vykdomas gyvūnų sterilizacijos projektas vyksta jau metus. Per šį laikotarpį buvo sterilizuoti 5 658 gyvūnai – 4 351 katės, 1307 šunys.
Daugelyje Ukrainos miestų buvome pirmieji arba vieni iš pirmųjų, pradėję nemokamų sterilizacijų programą, kuri buvo orientuota į sunkiai besiverčiančius, pagyvenusius žmones, savanorius, kurie prižiūri gatvėje gyvenančius gyvūnus. Tačiau neatsisakydavome padėti ir žmonių, pabėgusių iš miestų, kuriuose vyksta aktyvūs kariniai veiksmai, gyvūnams. Padėdavome ir prieglaudoms, kuriose didžioji dauguma gyvūnų buvo nesterilizuoti.
Ieškodami partnerių, orientavomės į deokupuotus miestus, miestus, netoli kurių, vyko ir vyksta aktyvūs karo veiksmai bei nutolusias nuo miestų vietoves, kuriose nėra vet. gydytojų ir kurių tik mažuma gyventojų supranta sterilizacijos svarbą. Sterilizacija – vienas iš humaniškiausių būdų mažinti beglobių gyvūnų skaičių gatvėse, tuo pačiu mažinant beglobių gyvūnų žūčių, žiauraus elgesio atvejus, mažinant maisto beglobiams gyvūnams poreikį.
Įvairiais projekto etapais, sterilizacijas vykdėme įvairiuose Ukrainos miestuose bei gyvenvietiese: Charkiv, Donetsko sritis,Cherkasy, Kramatorsk, Kropyvnytskyj, Krivoj Rog, Mikolaiv, Uzhorod, Vilne Vinycia apskritis, Zaporožė, Sloviansk, Vovchansk, Dnipro, Chuhuiv, Odesa, Poltava, Velykyi Burluk, Pechenihy, Druzhkivka, Mykolaivka, Kostiantynivka, Khotimlia,Bryhydivka Vinycios apskritis,Cherkaski Tyshky, Chkalovske, Bugaivka , Prykolotne.
Ukrianiečių partnerių vardu, dėkojame savo bendruomenei už pagalbą – be Jūsų šis projektas nevyktų.
Kviečiame nesustoti remti Ukrainos, prisidėti prie paramos akcijų, juolab, kad artėja žiema, kuri ir vėl atneš iššūkių tiek žmonėms, tiek gyvūnams.
Dėkojame mūsų nuostabioms partnerėms Irka Ice ir Yuliya Firka fondo UFA / United for Animals įkurėjoms, kurios mums padeda kasdieniuose Ukrainos klausimuose, sprendžia mūsų gaunamas maisto gyvūnams užklausas.
Nuo lapkričio 1 d. gyvūnų augintinių veisėjams įsigalioja draudimas šunis laikyti nuolat pririštus.
Mūsų organizacijos vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė , sako, kad šis draudimas yra pradžia prieš visuotinį draudimą, todėl žmonės yra ruošiami iš anksto ir draudimas priimamas palaipsniui.
Plačiau apie pasikeitimus LRT reportaže 
Sulaukėme daug Jūsų laiškų dėl internete pasklidusios informacijos dėl galimai išmesto katino iš ketvirto aukšto, tad norime informuoti, kad prašymą pradėti tyrimą dėl šios situacijos esame išsiuntę Lietuvos policija .
Lauksime tyrimo rezultatų, kuriuos gavus pasidalinsime su jumis.
Baigėsi šilti orai, atėjo lietaus metas, neužilgo pasnigs, pašals.
Jau Facebook grupėse atsiranda pranešimai apie šunelius gulinčius ant pažliugusios žemės, pririštus grandinėmis prie sukiužusios būdos, šąlančius, šlampančius, drebančius.
Sunku suprasti, kas tų gyvūnų „šeimininkų” galvose, kad jie kažkada priėmė sprendimą auginti gyvūną, vėliau jį pasmerkia tokioms kančioms.
Sunku suprasti, kodėl atsakingos institucijos taip ir nepagerino situacijos edukuodamos žmones, atlikdamos reidus į kaimus, vienkiemius, sodus ar net į Naujininkų rajoną Vilniuje, kur daugybę šunų kenčia prastas gyvenimo sąlygas ir savo „šeimininkus”.
Todėl prašome Jūsų nelikti abejingais.
Artėja ilgasis savaitgalis, kai lankysite savo giminaičius, artimuosius, pastebėję šąlantį gyvūną, nelikite jam abejingi:
Pakalbėkite su jo šeimininku, paprotinkite;
Informuokite tos gyvenvietės seniūną;
Informuokite Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą;
Informuokite mus, jei nei viena tarnyba nepadės gyvūnui.
Tai ilgas procesas, bet kiekviena sugaišta minutė yra verta, nes būna, kad žmonės gavę baudą susimąsto, pagerina sąlygas gyvūnams. O ir institucijos dažnai girdėdamos apie problemą ne tik iš mūsų, bet ir iš paprastų Lietuvos gyventojų, gal susimąstys ir imsis prevencinių būdų šiai problemai užkardyti. Atsitinka ir stebuklų, vargšą šunelį priglaudžia nauja šeima. Todėl nelikite abejingi!
Pridedame du paveikslėlius kaip padėti šuneliui:
Rekomendacijos, kaip paruošti jo būdą šalčiams artėjant.
Gyvūno gelbėjimo instrukciją, kad žinotumėte kaip reikalauti iš institucijų pagalbos gyvūnui: https://ggi.lt/per-mazas-voljeras/
Dalinkitės šia informacija 
Vėstant orams benamiai gyvūnai ieško kur sušilti, todėl slepiasi rūsiuose ar po automobiliais, prie jų variklių ar ant padangų. Vairuotojas sėsdamas už vairo, to net nenorėdamas gali sužeisti ar net pražudyti gyvūną.
Rekomenduojame kiekvienam vairuotojui, net ir gyvenančiam mieste, šaltuoju metu laiku prieš sėdant į automobilį atlikti paprastą ritualą:
pabelsti į kapotą, patikrinti ar po juo nesislepia gyvūnas;
įspirti į padangas;
spūstelti garsinį signalą.
Šie veiksmai pabaidys besislepiantį gyvūną bei apsaugos jį nuo sužeidimo ar net išsaugos jo gyvybę .
Mūsų organizacija jau daug metų vykdo projektą Draugiški Gyvūnams , kurio tikslas yra skatinti žmones daugiau laiko leisti laiko su savo augintiniais, atrandant gyvūnams draugiškas kavines, parduotuves, restoranus, viešbučius, kitas vietas ar veiklas.
Kaip beveik 9 metus mums sekėsi ieškoti projekto partnerių ir pratinti verslus tapti draugiškais gyvūnams Žinių radijas laidoje „Augintinių studija” pasakoja organizacijos įkūrėja Beatričė Vaitiekūnaitė.
Šiandien jau turime virš 1 500 draugiškų gyvūnams vietų, o surast naujų mums padeda projekto ambasadoriai-gyvūnai, kurie apie draugiškas vietas pasakoja savo Facebook ar Instagram paskyrose.
Esate draugiškas gyvūnams verslas ir norite patekti į žemėlapį ir gauti draugiškumą gyvūnams įrodantį lipduką? Parašykite mums draugiski@ggi.lt .
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informavo, kad nuo šių metų lapkričio 1 d. veisėjams bus draudžiama laikyti šunis nuolat pririštus.
Suprantame, kad dirbantiems gyvūnų gerovės srityje šis sprendimas atrodo keistas, tačiau tai pirmas žingsnis, kadangi visiems vienu draudimu imti ir uždrausti neišeina – visai kito lygio teisės aktas reikalingas. Su teisėkūra, deja, taip yra, kad tenka dirbti tokiais žingsniais, kokiais yra įmanoma daryti pokytį, net jei ne visada tai yra taip, kaip norėtųsi.
Spalio 4 d. VMVT vyko Patariamosios ekspertų grupės gyvūnų gerovės klausimams diskusija dėl atsisakymo nuolat laikyti pririštus laikomus šunis. Šioje grupėje dalyvauja ir mūsų organizacijos vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. Priimtas sprendimas, jis artimiausiu metu bus inicijuotas ir įtvirtintas teisės normos pakeitimas, kuriuo bus uždrausta nuolat rišti gyvūnų globėjų laikomus šunis.
Jau net 15-oje Europos Sąjungos valstybių narių, pvz., Vokietijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir kt., galioja draudimas rišti šunis. Slovėnijoje, Danijoje, Liuksemburge ir Vengrijoje galima pririšti tik laikinai, kol, pavyzdžiui, savininkas lankosi prekybos centre. Kitose šalyse draudimai taip pat galioja tik su tam tikromis išlygomis.
Mūsų organizacija kategoriškai pasisako, kad šunys nebūtų rišami prie grandinių. Priežastis, kodėl tai pavojinga gyvūnui, rasite čia 
https://bit.ly/3Ss8pOP.
Daugiau apie priimtą sprendimą: https://shorturl.at/efMPY .
Norime supažindinti Jus su dar viena gyvūnų gerovės problema ir paskatinti Jus prisidėti prie jos įgyvendnimo – #EndTheHorseSlaughterAge.
Štai keletas faktų, kuriuos pateikė Tušti narvai kviesdami pasirašyti peticiją: https://eci.ec.europa.eu/033/public/#/screen/home
Nekaltas gyvūnas, visą savo gyvenimą atitarnavęs kaip augintinis, patenka į sunkvežimį. Dešimtis valandų jis blaškosi priekaboje, negalėdamas suvokti, kas vyksta. Jis slysta ir krenta ant grindų. Jam šokas. Visas jo pasaulis pasikeitė vos per vieną parą.
Su daugybe tokių kaip jis, žirgas įvaromas į skerdyklą. Jis mato, kaip kiti, trankomi strypais, yra tempiami iš vienos vietos į kitą. Jis užuodžia kraujo kvapą. Jis jaučia baimę. Ir jis žino, kad jis gali būti kitas.
Darbuotojui priėjus prie žirgo, jis mėgina bėgti. Jis nenori mirti. Tačiau skerdykloje jo laukia tik vienas likimas. Šūvis pneumatiniu pistoletu į galvą ir gerklės perpjovimas. Dažniausiai skerdyklos pritaikytos galvijams, bet ne žirgams, tad gerklė perpjaunama jiems būnant visiškai sąmoningiems. Tokį košmarą Europos Sąjungoje kiekvienais metais patiria apie 250 000 žirgų.
Tačiau dabar Jus galite tai pakeisti
Pasirašykite Europos piliečių iniciatyvą. Sustabdyk arklių skerdimą VISOJE Europos Sąjungoje https://eci.ec.europa.eu/033/public/#/screen/home
Dėl šios iniciatyvos skatinimo į mus kreipėsi ir mūsų bičiuliai Fundacja Międzynarodowy Ruch Na Rzecz Zwierząt Viva! iš Lenkijos su kuriais susidraugavome dirbdami prei pagalbos Ukrainos gyvūnams projekto.
Palaikome iniciatyvą #EndTheHorseSlaughterAge kartu su Tušti narvai ir Fundacja Międzynarodowy Ruch Na Rzecz Zwierząt Viva! Skatiname pasirašyti peticiją dėl arklių skerdimo stabdymo.
Nuolat palaidas, neprižiūrimas, nevakcinuotas šuo – tokio aprašymo sulaukėme iš pranešėjo, neapsikentusio esamos situacijos gyvenvietėje.
Pranešėjas kreipėsi ir į seniūniją, ir į savivaldybę dėl gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo, tačiau iš atsakingos institucijos sulaukė tik vieno – patarimo kreiptis į teismą.
Kreipėmės į Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba su prašymu atlikti tyrimą ir nubausti asmenį, kuris nesilaiko teisės aktų reikalavimų. Šiuo metu jau žinome, kad asmuo nubaustas, o nuobauda padėjo pasiekti tikslų, t. y. gyvūnas vedžiojamas su pavadėliu.
Apmaudu, kad asmenys, paleisdami šunis, nesusimąsto, kad jis gali būti nutrenktas, suvalgyt kažką nuodingo, sužaloti kitą gyvūną ar asmenį.
Apmaudu, kad dažnu atveju, tik nuobaudų pagalba asmenys pradeda suprasti, kad teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymasis privalomas visiems.
Apmaudu, kad institucijos, šiuo atveju seniūnija ir savivaldybė nusimetinėjo atsakomybę ir užuot išsprendę problemą siuntinėjo žmogų nuo vienų durų prie kitų.
Džiugu, kad žmonės nelieka abejingi, nenuleidžia rankų po atsakingų institucijų atmestinų atsakymų ir atkakliai sprendžia su gyvūnų gerove susijusias problemas patys.
Ši istorija yra puikus pavyzdys, kad užsispyrimas duoda rezultatą.
Nelikite abejingi, padėkite gyvūnams naudodamiesi mūsų parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija bit.ly/Gyvunu-Neprieziuros-Atvejai
„Mano šuo nieko nedaro“. „Išleidau savo šunį palakstyti, o jis grįžęs mirė, nes kažką suvalgė – greičiausiai nuodų”. „Radau savo šunį nutrenktą pakelėje”. Dažnos nerūpestingų šeimininkų frazės. O jie dar nežino, ar jų šuo neužpuolė kito gyvūno ar žmogaus.
Savivaldybių taisyklėse nurodoma, kad šunys viešose vietose privalo būti vedžiojami pavadėliu, o jeigu šalia yra kitų žmonių, turi būti sutrumpintas tiek, kad nekeltų pavojaus kitiems žmonėms.
Nesilaikant šių taisyklių:
gresia finansinės baudos;
gali nukentėti Jūsų pačio gyvūnas – palįsti po ratais, suvalgyti primėtytų nuodų, pasiklysti, būti užpultas didesnio gyvūno;
gresia finansinė rizika, jei jūsų šuo užpuolė kitą gyvūną bei jį sužalojo ar atėmė gyvybę;
gresia atsakomybė, jei jūsų šuo apkandžiojo, sužalojo žmogų.
Pavadėlis nėra laisvės nuosprendis – yra ir ilgų, ir trumpų variantų, leidžiančių augintiniui palakstyti, pauostinėti, tačiau taip pat ir neprarasti kontrolės, jei augintinis susiduria su pavojingais dirgikliais.
Marija Ivanavičienė , po jos šuns Lučio užpuolimo, prašo žmonių elgtis atsakingai ir vedžioti savo šunis prisegtus pavadėliais.
