Pareiškimas nuo GGI į Lietuvos policija jau pakeliui. Ką manote apie tokį “žmogų”?
Šiandien yra pasaulinis dosnumo antradienis. Mūsų organizacija be Jūsų pagalbos veikti negali, tad kviečiame fizinius ir juridinius asmenis prisidėti ums patogiu būdu: www.ggi.lt/parama
Veterinarai mums žinomi. Žinomi ir tarnyboms. Pagauti ir įrodyti sudėtinga dėl teisinių niuansų, tačiau tokia diena tikrai ateis. Veterinarai, ruoškitės! 
Beje, ne tik apie kirptaausius, bet ir apie veterinarus pranešti galite www.nukirpoausis.org.
Daugelis įsivaizduoja, kad naujagimių šuniukų nervinė sistema nėra išsivysčiusi taip gerai, kad šalinant uodegą be narkozės jaustų skausmą. Tai nėra tiesa – šuniukai jaučia tokį patį skausmą, kaip ir suaugę šunys, nes nervinė sistema būna pilnai išsivysčiusi iki gimimo. Uodegos šalinimo procedūra yra skausminga. Įsivaizduokit naujagimį šuniuką, kuriam uždedama guma ar užrišamas siūlas, taip sustabdant kraujotaką ir paliekant uodegą nukristi. Pabandykite patys užsiveržti pirštą su guma ir palaikyti porą valandų, kad suvoktumėt, koks skausmingas yra kraujotakos sutrikimas. Ne ką malonesnis yra uodegos šalinimas nukerpant žirklėmis ar ją nupjaunant. Paprastai tai atlieka mėgėjai, kurie matuoja reikiamą palikt uodegos ilgį, bet nesistengia, kad uodega būtų šalinama per sąnarinį paviršių, todėl realiai nukerpamas kaulas, o žaizda prideginama kalio permanganatu ar spiritiniu tirpalu. Tai, kad šuo galimai pamiršta šią procedūrą, nereiškia, kad mes turime suteikti jam skausmą.
Dalinamės mūsų organizacijos ir jos draugų parengtais įrankiais, kuriais naudodamiesi galite padėti gyvūnams:
Prieglaudos.lt – virtualus organizacijų, kurios rūpinasi gyvūnų gerove, žemėlapis 
https://prieglaudos.lt/
Draugiški Gyvūnams – didžiausias draugiškų gyvūnams vietų žemėlapis visoje Lietuvoje https://draugiskigyvunams.lt/
Programos „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk” (PSP) dalyvių sąrašas – atnaujinome sąrašą miestų ir organizacijų, vykdančių PSP programą https://bit.ly/46ZXpML
Mūsų organizacijos draugės Fėjų kaimas – VšĮ Šuniukų fėja įkūrėjos Skaistės Svidraitės parengta forma, kurioje galite pranešti apie kupiruotus gyvūnus. Pranešimus Skaistė perduoda mūsų organizacijai, o mes išnagrinėję perduodame atitinkamoms institucijoms https://www.nukirpoausis.org/
Gyvūnų gelbėjimo instrukcija – teisėtais ir juridinę galią turinčiais veiksmais pagrįsta gyvūnų gelbėjimo instrukcija https://bit.ly/GGI-Gyvunu-Gelbejimo-Instrukcija
Nelikite abejingi ne tik savo, bet ir svetimam gyvūnui 
Lietuvoje kupiruoti šunis draudžiama nuo 2004 m. Nepaisant to, gyvūnai Lietuvoje vis dar kupiruojami nelegaliai.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) yra nustačiusi ir tokių atvejų, kai šunų augintojai, susiradę vaizdo medžiagą internete kaip kupiruoti šunis, patys jauniems šuniukams žirklėmis patrumpina ausis, perriša uodegas, kad būtų sutrikdyta kraujotaka ir nukristų uodegos dalis. Dalis kupiruotų šunų atsivežama iš šalių, kuriose tai daryti legalu. Kai kurie šunų šeimininkai tikn dėl grožio nelegaliai kupiruoja gyvūnus Lietuvoje pas veterinarus, kurie vis dar atlieka šias griežtai draudžiamas ir gyvūnus žalojančias procedūras.
Apie tai, kodėl šunys Lietuvoje vis dar yra nelegaliai kupiruojami bei kokių veiksmų būtina imtis, kad tokių atvejų būtų mažiau pasakoja VMVT bei gyvūnų gerovės organizacijų (VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ ir VšĮ „Šuniukų fėja“) atstovai.
Nelegaliai kupiruojamų šunų Lietuvoje – vis dar labai daug
VMVT duomenimis, prieš kelis metus draudžiamas kupiravimo procedūras dažniausiai atlikdavo veisėjai visiems vienos vados šuniukams. Tačiau ėmus juos bausti, pastaruoju metu pastebima, kad daugiausiai savo šunims ausis ir uodegas kerpa ne veisėjai, bet pavieniai šunų šeimininkai, jau įsigiję tam tikrų veislių šunis iš veisyklų.
Anot VšĮ „Šuniukų fėjos“ vadovės Skaistės Svidraitės, kupiravimo atvejų skaičius ne tik nemažėja, bet šiuo metu net stebimas tokių atvejų skaičiaus augimas: „Kai atsirado draudžiantis įstatymas, tuo metu kupiravimas aprimo, tačiau dabar paskutinius 5 metus matau kupiravimo bumą. Taip yra todėl, kad niekas nieko nebaudė, veterinarijos klinikos kurios tai darė – tebedaro ir toliau. Dėl to šiai dienai vėl turim labai daug kupiruotų šunų.“
Anot nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) koordinatorės Linos Vaitekūnaitės, siekiant, kad Lietuvoje nebeliktų nelegaliai kupiruotų gyvūnų, labai svarbios ne tik nevyriausybinių organizacijų, bet ir valstybės institucijų pastangos: „Tų atvejų, kai šunų šeimininkai, kupiravę savo šunis yra nubausti ir tai būtų sukėlę didelį pokytį visuomenėje, tam tikrą rezonansą, nėra ypatingai daug. Mano manymu taip yra todėl, kad neužtenka tik gyvūnų gerovės organizacijų, tokių kaip GGI ar „Šuniukų fėja“ pastangų. Visa tai galiausiai atsiremia ir į institucijų norą surasti tokius asmenis ir juos nubausti“.
Būdai, kuriais Lietuvoje nelegaliai kupiruojami šunys
Anot VMVT, stebima, kad vis daugiau augintinių patrumpintomis ausimis ir nukirptomis uodegomis įsigyjama iš šalių, kuriose tokios procedūros yra neuždraustos (pvz., Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos). Tai lemia ir ženkliai mažesnės tose šalyse išveistų gyvūnų kainos.
„Didele problema išlieka tai, kad mums suprantamos kaip draudžiamos procedūros, tačiau kitose kaimyninėse šalyse yra įprasta šunims trumpinti uodegas, ausis. Iš tokių šalių parsivežami jau sužaloti gyvūnai. Vadinasi noras turėti būtent tokios išvaizdos gyvūną yra stipresnis už pasekmes ir netgi gyvūno gerovę“ – teigia VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.
Lygiai taip pat nelegalu vežti gyvūną kupiruoti į kitą šalį ir jį vėliau parsivežti atgal į Lietuvą. „Taip pasielgusiam asmeniui taip pat gresia administracinė atsakomybė, nes vadovaujantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 23 punkto nuostatomis, toks gyvūno savininkas ar
laikytojas, kai pats savo iniciatyva nuvežė augintinį žalojimo procedūrai atlikti ar sudarė sąlygas atlikti tokius draudžiamus veiksmus, užtraukia atsakomybę, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 346 straipsnyje“ – apie gresiančią atsakomybę šunį išvežus kupiruoti svetur paaiškina VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.
Gyvūnai nelegaliai kupiruojami ir Lietuvoje, o tokią nusikalstamą veiklą vykdantys veterinarai dažniausiai lieka nenubausti. „Visi didieji miestai, turi po veterinarą, kuris tai daro. Gaunam nuotraukas ar informaciją iš kitų asmenų, patikrinam, ar minimas šuo gimęs Lietuvoje ir rašom skundą atitinkamoms institucijoms“ – apie atvejus, kai nelegalios gyvūno kupiravimo procedūros atliekamos Lietuvos veterinarijos klinikose pasakoja VšĮ „Šuniukų fėja“ vadovė Skaistė Svidraitė.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ koordinatorės Linos Vaitekūnaitės manymu, labai svarbu atitinkamas poveikio priemones taikyti ne tik nelegaliai šunis kupiruojantiems šeimininkams, bet ir tuo nelegaliai užsiimantiems veterinarams. „Aš manau, kad jei bent vienas veterinaras, nelegaliai kupiravęs šunį, netektų licencijos, nelegalūs šunų kupiravimai veterinarijos klinikose po darbo ar kai nėra žmonių srauto, baigtųsi. Lietuvoje šunys vis dar kupiruojami, nes nėra baudžiamumo, visų pirma, veterinarų.“ – veterinarijos gydytojų atsakomybę akcentuoja GGI atstovė.
Visuomenės akyse kupiravimas – nepateisinamas
Tam, kad gyvūnai nebūtų kupiruojami, labai svarbus ir visuomenės švietimas. Nelegalus šunų kupiravimas visuomenėje turėtų būti vertinamas taip, kaip tai yra numatoma įstatymuose – kaip žiaurus elgesys su gyvūnu, įstatymus pažeidusiems asmenims užtraukiantis atsakomybę. Tai jokiu būdu neturėtų būti suprantama, kaip tam tikras „veislės standartas“, „mada“, ar tuo labiau neturėtų būti siejama su prestižu, siektinu pavyzdžiu.
Anot GGI koordinatorės Linos Vaitekūnaitės, dėl neigiamos visuomenės reakcijos, nelegaliai gyvūnus kupiravę asmenys jau rečiau savo augintinių nuotraukomis dalijasi socialiniuose tinkluose. „Dalis visuomenės supranta, kad gyvūno žalojimas tik dėl iškreipto grožio supratimo, kad šuo atrodytų „kietesnis“ ar būtų kažkieno „prabangos ženklu“ yra nepateisinamas žiaurumas. Šie žmonės daro didelį spaudimą komentuodami po socialiniuose tinkluose paskelbtomis kupiruotų šunų nuotraukomis. Todėl šias nuotraukas paskelbę asmenys labai dažnai jas ištrina, savo augintinių viešai neberodo“ – apie didėjantį visuomenės sąmoningumą pasakoja GGI koordinatorė.
Visuomenės švietimo svarbą kovojant su nelegaliu gyvūnų kupiravimu pabrėžia ir VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas: „Kol visuomenė netaps nepakanti tokiam elgesiui, išgyvendinti šią praktiką bus sudėtinga. Džiugu, kad visuomeninės organizacijos labai prisideda prie edukacijos, skatinimo kalbėti apie problemas bei visuomenės elgesio ir požiūrio keitimo“.
Numatomos su nelegaliu kupiravimu padėsiančios kovoti įstatymo pataisos
Siekiant užkirsti kelią nelegaliam gyvūnų kupiravimui Lietuvoje, reikalingas teisės aktų sugriežtinimas, draudžiantis šunų su kupiruotomis ausimis ir uodegomis, veisimą, pardavimą bei eksponavimą parodose. Tai numatoma jau parengtame ir viešai prieinamame Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projekte.
Tikimasi, kad draudžiant kupiruotus gyvūnus veisti ir pardavinėti bei vėliau su jais dalyvauti parodose, visų pirma, bus sumažintas nelegalų šunų kupiravimas veisyklose, keisis visuomenės požiūris ir gyvūnų kupiravimas bus visiškai nebetoleruojamas. „Kai gyvūno savininkui bus apribojama su gyvūnu, kuriam atliktos draudžiamos procedūros, lankytis renginiuose su gyvūnais, jo veisti ar parduoti, kai toks laikytojas sulauks visuomenės pasmerkimo, tuomet tikrai susimąstys ar verta traumuoti gyvūną, žaloti jo kūną, visam gyvūno gyvenimui pakenkti jo gerovei.“ – teigia VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėja Diana Daina Šutovienė.
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus šunų kupiravimas laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnu. Tokie gyvūnus žalojantys veiksmai kaip šunų kupiravimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso atitinkamą straipsnį užtraukia baudą nuo 150 iki 2000 eurų, su gyvūnų konfiskavimu. Nusižengimas padarytas pakartotinai užtraukia baudą nuo 2000 iki 4000 eurų.
„Tegul kupiruotojai džiaugiasi, kad dar nėra baudžiami už gyvūno suluošinimą, kas būtent ir įvyksta, nes gyvūno suluošinimas yra apibrėžiamas kaip veiksmai ar neveikimas, dėl kurių sužalojamos
gyvūno kūno dalys ir (ar) organai ir (arba) atsiranda žalingų liekamųjų reiškinių jo fizinei ir (ar) psichikos sveikatai. Tuomet jiems grėstų baudžiamoji atsakomybė, kuomet yra baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“ – teigia GGI koordinatorė Lina Vaitekūnaitė.
„Pažymėtina, kad jau nuo šių metų pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnį, asmenims baustiems už minėtus pažeidimus ir iš kurių buvo konfiskuoti visi gyvūnai draudžiama 2 metus laikyti tos rūšies gyvūnus, o pakartotinai nusižengus draudimas galioja 4 metus.“ – apie taikomas sankcijas pasakoja VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėja Diana Daina Šutovienė.
Pastebėjus gyvūnų kupiravimo atvejus GGI kviečia būti pilietiškais ir pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai naudojantis GGI parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija: https://bit.ly/GGI- Instrukcija-Kupiravimas
Taip pat apie sužalotą augintį jį kupiruojant galima panešti ir GGI pasinaudojus nuoroda https://www.nukirpoausis.org
Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, bendradarbiaujant su VšĮ „Šuniukų fėja“ ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Dar šių metų kovo mėnesį gavome pranešimą apie asmenį, kuris savo socialiniame tinkle „Facebook“ viešina nuotraukas, kuriose matyti šuo, kuriam atlikta ausų trumpinimo procedūra. Iš pateiktos informacijos akivaizdu, kad gyvūnui atlikta ausų trumpinimo procedūra, kuri Lietuvos Respublikoje yra neteisėta.
Dėl šio atvejo kreipėmės į Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba , tuo pačiu prašėme pripažinti mus nukentėjusiais šioje byloje, kad galėtume ginti viešąjį interesą ir formuoti praktiką gyvūnų gerovės srityje.
Deja, VMVT Telšių departamento vyriausiojo gydytojo inspektoriaus nutarimu atsisakyti pripažinti GGI nukentėjusiuoju, tačiau asmeniui, apie kurį pranešėme, toliau vykdomas tyrimas dėl tyrimo metu nustatytų pažeidimų, nesusijusių su mūsų organizacijos pateikta informacija.
Kodėl mums ir kitoms nevyriausybinėms organizacijos, ginančioms gyvūnus, svarbu gauti nukentėjusiojo statusą?
Paprastas paaiškinimas – tam, kad galėtume susipažinti ir apskųsti esant poreikiui institucijų sprendimus, sužinoti, ar gyvūnas buvo konfiskuotas, ar jam buvo padėta.
Kai negauname šio statuso, negalime atlikti darbo iki galo bei užtikrinti nuskriausto gyvūno gerovės.
Kodėl institucijos atsisako suteikti mums nukentėjusio statusą?
Galime tik svarstyti, galimai, kad jos galėtų formaliai reaguoti į mūsų ar kitų organizacijų, pranešėjų pranešimus.
Šiuo atveju mes kreipėmės į Plungės apylinkės teismą, kuris mūsų skundo netenkino ir VMVT nutarimą paliko nepakeistą.
Toliau kreipėmės į Klaipėdos apygardos teismą su apeliaciniu skundu. Deja, teisėjas paliko Plungės apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir mūsų apeliacinio skundo netenkino.
Kaip gyvena gyvūnas ir kokia bauda buvo ar nebuvo skirta jo šeimininkui gali atsakyti tik VMVT.
Kad nebūtų tokių situacijų yra svarbu priimti įstatymo pataisą, leidžiančią NVO pripažinti atstovais žiauraus elgesio su gyvūnais bylose.
Apie tai, kaip pataisai sekasi skintis kelią Lietuvos Respublikos Seimas rašėme: https://bit.ly/40dMAnG
Lapkričio mėnesį skyrėme intensyviam kalbėjimui apie gyvūnų kupiravimą – ausų ir uodegų šalinimą dėl estetinių priežasčių – kuris Lietuvoje yra griežtai draudžiamas ir baudžiamas, bet, deja, vis dar praktikuojamas. Nenori mokėti baudos – nekirpk!
Kaip papsakoti istoriją visiškai sveiko šuns, kurio šeimininkė atnešė jį užmigdyti?
Toras yra iš „Utenos gyvūnų mylėtojų draugijos”, joje jis atsidūrė, kai veterinaras atsisakė užmigdyti sveiką šunelį, o šeiminkė jo nebenorėjo, sakydama, kad jis yra senas, storas ir negražus.
Toras nėra nei senas, nei storas, nei negražus. Tiesiog žmogus, jam buvęs visu pasauliu, nusprendė, kad jis yra nuobodus, todėl laikas jo atsikratyti.
Šis 10 metų šunelis praleido visą savo gyvenimą voljerie, laukdamas šilto šeimininkės prisilietimo, malonaus žodžio, tačiau sulaukdavo tik atsitiktinių apsilankymų, kai ji atnešdavo jam maisto.
Toras yra tikras gražuolis – ilgas, trumpomis kojytėmis, drūtas, apvalutis. Savanoriai juokauja, kad jis jiems primena tanką 
Jis eina kaip buldozeris – nematydamas jokių kliūčių ir džiaugdamasis laisve. Pamatytumėte, kaip Toras žaidžia, visai kaip jaunas šuniukas. Galbūt todėl, kad niekada juo negalėjo būti, nes buvo uždarytas ir turėjo tapti sargu, ne šeimos nariu.
Koks dar yra Toras? Be galo prieraišus ir išsiilgęs bendravimo. Jis nori kartu žaisti, eiti pasivaikščioti, atrasti naujas vietas ar kartu gulėti tingiomis dienomis. Jam tik trūksta žmogaus, kuris žinotų, jog jis nėra nei storas, nei senas, nei negražus.
Dėl galimybės aplankyti Torą ir su juo susipažinti kreipkitės į Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija .
Ką pasakytumėt apie žmogų, kuris leidžia savo mažam vaikui bėgioti per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui? Neatrodo labai išmintinga, tiesa? O kaip jums skambėtų pasiteisinimas tokiu atveju: bet juk jis kiek kartų bėgo ir nieko, nepakliuvo po ratais. O jeigu pakliūtų, kaip manote, kas liktų kaltas?
Šiame video matome analogišką situaciją, tik raudonus signalus demonstruoja ne šviesoforas, o šuo. Galima stebėti visą spektrą kūno kalbos ženklų, rodančių,kad šuniui nėra smagu ir jis įspėja, kad jam šios glamonės visiškai ne prie širdies. Ir kad jo kantrybė – ne geležinė. Galvos nusukimas, apsilaižymas, pasitraukimas – visa tai yra subtilūs ženklai, kuriais šuo prašo nutraukti nemalonų jam elgesį ir duoti asmeninės erdvės. Ne tokie subtilūs, o greičiau jau įspėjantys – įtampa kūne, sustingęs žvilgsnis ir urzgimas.
Video užfiksuotas tiesiog vadovėlinis pavyzdys, kaip negalima elgtis su šunimi,ir tuo labiau negalima taip elgtis leisti vaikams. Vien dėl to, kad vaiko oda plonesnė, audiniai gležnesni ir užtenka lengvo grybštelėjimo, kad atsirastų rimti sužalojimai. O pasaulinė statistika rodo, kad mažiems vaikams tenka daugiausiai įkandimų į galvos sritį. Pažiūrėjus į video tai nekeista, nes akivaizdu, kur šuniui būtų patogiausia kąsti – į aktyviai prie šuns kišamą veiduką. Ir galima tvirtinti, kad šuo neturi teisės kąsti vaikui, tačiau randai nuo to gyja nė kiek ne lengviau. Šuo yra gyvūnas ir už vaiko saugumą atsakingas ne jis, o tėvai. Galbūt šuns kantrybė auksinė ir jis niekada neįkas vaikui, bet kam žaisti su ugnimi?
* Medžiaga paimta iš Lietuvos tėvelių, savanoriškai tokius video keliančių viešai į socialinę erdvę.
