Socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje nuolat matyti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai.
Neseniai žiniasklaidoje kalbėta apie kraupią gyvūno egzekuciją, ka du sadistai žiauriai
sumušė ir pakorė šunį. Internautai dažnai dalijasi video, kuriuose matoma, kad gyvūnai yra
mušami viešoje vietoje ar laikomi netinkamomis sąlygomis ir tai užfiksavę gyventojai
medžiagą viešina internete, praneša policijos pareigūnams ar kitoms institucijoms.
Iš to, kas pateikiama viešoje erdvėje atrodytų, kad gyvūnų gerovės srityje Lietuvoje situacija
bėgant metams nesikeičia arba keičiasi labai nedaug, tačiau kaip yra iš tikrųjų? Ar per
pastaruosius keletą metų teisės pažeidimų prieš gyvūnus skaičius padidėjo, sumažėjo ar
nepasikeitė?
Glaudžiai bendradarbiaudama su LR Policija, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba
nevyriausybinė organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) šiame straipsnyje pateikia
informaciją apie tai, kiek asmenų už gyvūnų gerovės pažeidimus buvo nubausta praėjusiais
metais bei kaip tokių pažeidimų skaičius per pastaruosius keletą metų kito.
Gyvūnų gerovės pažeidimų skaičius 2022–2024 m. išlieka panašus
2024 m. pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnį (Lietuvos
Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos,
atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų
pažeidimas) nubaustas 141 asmuo.
2024 m. daugiausia – 119 asmenų nubausti už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą
(pagal ANK 346 str. 16 d.), 21 asmuo – už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, kai
dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas (pagal ANK 346 str. 18 d.).
Per 2022 metus už tokius pat nusižengimus nubausti 125, 2023 – 136 gyvūnus nuskriaudę
asmenys (žr. 1 paveikslas).
Žiauraus elgesio su gyvūnais kontekste, svarbus 2022 m. pabaigoje priimtas Gyvūnų
gerovės ir apsaugos įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas. Juo
įteisinta nuostata, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais nubaustiems asmenims tam tikrą
laikotarpį būtų draudžiama įsigyti ir laikyti gyvūnus. Tokio teisinio reguliavimo pakeitimų
tikslas – užkirsti kelią pakartotiniams žiauraus elgesio su gyvūnais atvejams. Nors toks
draudimas atrodo logiškas ir net savaime suprantamas, siekiant, kad šis teisės aktų
pakeitimas būtų priimtas, GGI dirbo ne vienerius metus.
Taigi nuo 2022 m. pabaigos pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, iš gyvūno gali būti tik
konfiskuojamas gyvūnas (gyvūnai), su kuriais buvo elgiamasi žiauriai arba konfiskuojami visi
laikomi gyvūnai ir taip pat pritaikomas draudimas būti gyvūno laikytoju bei vėl įsigyti gyvūnus
ir juosi laikyti.
Policijos pareigūnai 2024 m. iš 14 asmenų konfiskavo visus gyvūnus ir jiems buvo pritaikytas
draudimas laikyti gyvūnus. Už reikalavimo vėl laikyti gyvūnus, kai prieš tai jie buvo
konfiskuoti nevykdymą, 2024 m. nubaustas 1 asmuo (pagal ANK 346 str. 5 (1) d.).
Nepaisant to, kad statistiniai duomenys 2022–2024 m. žymiai nepakito, anot Lietuvos
policijos atstovo Kęstučio Stelmoko, situacija dėl žiauraus elgesio su gyvūnais Lietuvoje
gerėja. „Keičiasi pats požiūris į žiaurų elgesį su gyvūnais. Kas anksčiau buvo norma, tai jau
dabar už tokius veiksmus asmenys sulaukia atsakomybės. Ir vis rečiau gatvėje pamatysime,
kai šeimininkai muša savo augintinus.“ – teigia Lietuvos policijos atstovas.
GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė pažymi, kad nors žvelgiant į statistinius duomenis
užfiksuotų žiauraus elgesio atvejų su gyvūnais skaičius išlieka panašus, tai nebūtinai rodo,
kad gyvūnų gerovės situacija Lietuvoje negerėja.
„Reiktų atkreipti dėmesį, kad yra du skirtingi skaičiai – vienas, tai kiek iš tikrųjų žiauraus
elgesio su gyvūnais atvejų vyksta, o kitas, kiek jų yra užfiksuojama oficialiai. Jeigu mes
žiūrime tik į oficialią statistiką, gali pasirodyti, kad situacija nesikeičia ir vis dar yra labai
bloga, tačiau iš tiesų žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų po truputį mažėja, tiesiog
visuomenė gyvūnų atžvilgiu darosi sąmoningesnė ir vis dažniau atitinkamoms institucijoms
bei organizacijoms praneša apie skriaudžiamus ar neprižiūrimus gyvūnus.“, – teigia GGI
vadovė.
B. Vaitiekūnaitė taip pat pastebi, kad gana dažnai net ir kreipusis į atitinkamas institucijas,
gyvūnų mylėtojų supratimu prastomis sąlygomis laikomam gyvūnui neįmanoma padėti,
kadangi pagal Lietuvos teisinę sistemą tai, apie ką praneša žmonės, dažnai yra normalu ir
nėra galimybės nubausti šeimininko. Bet kokiu atveju matyti tendencija, kad vis daugiau
žmonių nori, jog gyvūnų gerovės standartai Lietuvoje būtų dar aukštesni. Dažniausiai
žmonės kreipiasi dėl gyvūnų nepriežiūros ir netinkamų laikymo sąlygų. Tai sudaro apie
60–70 proc. visų atvejų, apie kuriuos pranešama.
Tuo tarpu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) 2024 m. iš 44 gyvūnų laikytojų
konfiskavo 156 gyvūnus iš kurių daugiausia – šunys (116). Taip pat buvo konfiskuota 17
kačių, 15 arklių ir 8 jūros kiaulytės.
Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, VMVT vadovaudamasi LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos
įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, 42 asmenims pritaikė draudimus laikyti tos rūšies
gyvūnus, kurie iš tų asmenų buvo konfiskuoti.
Statistikos kiek ir kokio tipo buvo nustatyta gyvūnų gerovės pažeidimų bendrai, Tarnyba
pateikti negali, nes apie tai nerenka duomenų.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą už žiaurų elgesį su gyvūnais 2024 m. nubausta 30 asmenų
Integruotos baudžiamojo proceso sistemos duomenimis dėl nusikalstamų veikų, numatytų
Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje (žiaurus elgesys su gyvūnais) pradedamų ikiteisminių
tyrimų skaičius mažėja.
2024 m. pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį už žiaurų elgesį su gyvūnais nubausta 30
asmenų. Tuo tarpu 2023 m. buvo nubausti 55, 2022 m. – 63 asmenys.
Bendrai tiek pagal Administracinių nusižengimų, tiek pagal Baudžiamąjį kodeksą 2024 m.
nubaustas 171 asmuo.
Ką dėl gyvūnų gerovės Lietuvoje planuojama nuveikti 2025 m.?
Gyvūnų gerovės specialistai siūlo griežtinti gyvūnų laikymo taisykles: uždrausti rišti šunis,
pančioti arklius ar rišti už ragų karves. Dažnai nuolat prie būdos pririštais laikomi šunys
patiria fizinę (į kaklą įaugusi grandinė, negali apsiginti nuo laukinių žvėrių ir kt.) ir
psichologinę (gyvūnas nėra socializuojamas, apribojama jo galimybė judėti) žalą. Todėl
atitinkamai griežtinant gyvūnų laikymo sąlygas, pažeidimų taip pat tikėtina, sumažėtų,
kadangi dažnai kreipiamasi dėl lauke ant grandinės itin prastomis sąlygomis laikomų šunų.
Kai kuriais atvejais gyvūnai yra pririšami tiesiog prie medžio ar stulpo ir neturi jokios
užuovėjos. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai šunys visiškai nėra vedžiojami, taip pat nėra
reguliariai šeriami, jiems nėra suteikiama nuolatinė prieiga prie geriamojo vandens.
Anot GGI vadovės B. Vaitiekūnaitės, pastebėjus gyvūnų gerovės pažeidimus labai svarbu,
kad gyventojai kreiptųsi ir apie tokius įvykius praneštų, kadangi institucijoms pačioms
identifikuoti visų atvejų, kai gyvūnams reikalinga pagalba, yra neįmanoma. Todėl
visuomenės suteikiama informacija yra labai svarbi. „Tai kiek gyvūnams bus pagelbėta, labai
priklauso nuo gyventojų – t. y. visų mūsų empatijos, pilietiškumo ir nepakantumo gyvūnų
gerovės pažeidimams. Pranešant apie skriaudžiamą ar neprižiūrimą gyvūną – padėsite ne
tik jam, bet ir tuo pačiu didinsite visuomenės sąmoningumą. Kuo daugiau bus atkreipiamas
dėmesys ir sprendžiamos situacijos, kai gyvūnas skriaudžiamas, patiria sužalojimus ar yra
neprižiūrimas – tuo rečiau ateityje savo aplinkoje su tokiais atvejais susidursime“ – būtinybę
atkreipti dėmesį į gyvūnų gerovę kiekvieno iš mūsų kasdienybėje akcentuoja GGI vadovė.
Susidūrus su gyvūnų gerovės pažeidimais gyventojai raginami kreiptis į policiją, Valstybinę
maisto ir veterinarijos tarnybą ar savivaldybę. Išsamesnė informacija apie tai, kur kreiptis
esant konkrečiam gyvūnų gerovės pažeidimui ir kokią informaciją pateikti rasite Gyvūnų
gelbėjimo instrukcijoje https://ggi.lt/gyvunu-neprieziuros-atvejai/.
Taip pat prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje galite paremdami nevyriausybinę
organizaciją „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, kuri siekia spręsti gyvūnų gerovės problemų
priežastis, užkertant kelią pasekmių atsiradimui bei didinti žmonių sąmoningumą ir atjautą
gyvūnų atžvilgiu. Skirti finansinę paramą galite čia: https://ggi.lt/parama/.
Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo
augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
