Savaitgalį padėjom kolegoms iš VšĮ “Naminukai” ieškoti kalytės, kuri vis atsiveda šuniukų. Dalis šuniukų išgelbėta, dalis nerasta, kartu su jų mama. Ką nors žinančius kviečiame atsiliepti, įrašas čia:
https://www.facebook.com/share/p/nDDaQ8wrQy362sKi/?mibextid=WC7FNe
Taip pat atlikome dar vieną reidą. Galime tik pasidžiaugti: iš viso radome du šunis toje teritorijoje, vienas jų buvo puikiai įrengtame voljere, o kitas laisvai lakstė dienos metu po aptvertą teritoriją.
GGI veiklą paremti galite skirdami 1,2% www.ggi.lt/gpm ir kitais būdais www.ggi.lt/parama
Vasario 20 dieną buvo atliktas šuns atsekamumo, sveikatingumo ir laikymo sąlygų patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad prieš tai buvusio patikrinimo metu fiksuoti gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo, vakcinavimo nuo pasiutligės pažeidimai yra pašalinti. Už šiuos pažeidimus šuns laikytojui V. V. pritaikyta administracinė teisena.
Naujoje šuns laikymo vietoje, Rietavo sav, patikrinimo metu gyvūnų gerovės ar sveikatingumo pažeidimų nenustatyta. VMVT Šiaulių apygardos priežiūros skyriaus inspektoriams atvykus, šuo buvo laikomas aptvertoje valdoje palaidas, šuns laikymui valdoje įrengtas voljeras su būda. Patikrinimo metu tikslu geriau apžiūrėti šunį ir patikrinti mikroschemos numerį jam buvo prisegtas pavadėlis. Įvertinta, kad šuo pakankamo įmitimo, žvalus, nerodė baimės ar agresijos požymių.
Dėkojame Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba už bendradarbiavimą ir atliktus patikrinimus.
Nors ir norėtume, kad šunelis niekada nebegyventų voljere, deja, to įpareigoti teisiškai galimybės nėra. Tačiau galime džiaugtis, kad šunelis nuo šiol gyvens su kitais žmonėmis, turės galimybę palakstyti ir, tikimės, nebegyvens fekalijų krūvoje.
Tiek klebonas, tiek naujoji šuniuko laikymo vieta (mums žinoma) įtraukta į stebėtinų sąrašą.
Dėkojame už neabejingumą gyvūnų gerovei.
GGI jau galite skirti 1,2% GPM www.ggi.lt/gpm ar prisidėti kitais Jums patogiais būdais www.ggi.lt/parama
Šiuo metu Europos Sąjungos institucijos svarsto priimti dokumentą, iš esmės pakeisiantį naminių gyvūnų gerovę šalyse narėse – Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento dėl šunų ir kačių gerovės ir jų atsekamumo. Diskusijos tarp valdžios institucijų ir gyvūnų gerovės organizacijų dėl šio dokumento turinio vyksta tiek nacionaliniame, tiek ES lygmenyje.
GGI, siekdama prisidėti prie šio dokumento rengimo, tačiau kartu laikytis ir organizacijos idėjų bei principų, nusprendė šiuo klausimu veikti ne per nacionalinę, o per tarptautinę platformą – Eurogroup for Animals (EFA).
GGI buvo pakviesta prisijungti prie VMVT organizuojamos Darbo grupės, skirtos reglamento dėl šunų ir kačių gerovės ir jų atsekamumo projektui nagrinėti, tačiau nusprendė iš jos pasitraukti dėl susidariusios situacijos, kuomet darbo grupėje dalyvauja ir siūlymus rengia vien tiesiogiai su būsimais pakeitimais suinteresuoti gyvūnų verslo atstovai, o ne nešališki gyvūnų gerovės specialistai.
Savo siūlymus bei komentarus dokumentui GGI pateikė Eurogroup for Animals tinklui, kurio nariais GGI tapo 2023 m. rudenį. Kartu su kitų užsienio organizacijų pasisakymais, GGI pastabos įtrauktos į siūlomas pataisas ir EFA vardu bus pateiktos atsakingoms ES institucijoms. Manome, jog ši platforma yra tinkamesnis būdas prisidėti prie dokumento rengimo, laikantis organizacijos vertybinio pagrindo bei įsitikinimų.
Prie GGI veiklos gyvūnų labui prisidėti galite skirdami 1,2% www.ggi.lt/gpm ir kitais paramos būdais www.ggi.lt/parama.
Aplankėme Vilijampolės dalį, apžiūrėjome 38 namus, neįskaitant garažų teritorijų. Rasti tik du voljerai, tačiau abu be šunų viduje, vienas iš jų tikrai niekada nenaudojamas. Tad naujienos šį kartą džiugios 🙂
Paskutinėmis praėjusių metų dienomis GGI viešojoje erdvėje atkreipė dėmesį į vieną gyvūno, vardu Bela, gelbėjimo istoriją. Greičiausiai ši istorija nebūtų sulaukusi mūsų išskirtinio dėmesio, jei ne keletas dėmesį atkreipusių detalių.
2020-2023 metų laikotarpyje įvairiose grupėse buvo pasirodę įrašai apie ne visai sąžiningą merginos, kuri įvairiais laikotarpiais prisistatinėja skirtingomis pavardėmis – Ugnė M., Ugnė S., Ugnė P. – elgesį, gelbėjant gyvūnus. Jos vardu galima rasti nemažai skelbimų, kuriuose ji renka piniginę paramą, tačiau neteikia jokių ataskaitų apie tai, kiek buvo surinkta lėšų ir kaip jos panaudojamos. Ugnė yra fizinis asmuo, gyvūnų globoje veikia nelegaliai, t.y. tinkamai veiklos neįregistravusi, kas sudaro situaciją, kad institucijos neturi galimybių patikrinti, kur ir kokiomis sąlygomis laikomi jos išgelbėti gyvūnai. Žinoma, jei jie išvis egzistuoja.
Na o čia pasirodė ir naujausia istorija, sukėlusi dar daugiau klausimų. Kaip Ugnė ją pateikė patikliems, jautriems žmonėms, kuriems rūpi skriaudžiami ir kankinami gyvūnai?
2023 m. gruodžio 30 d. Ugnė vidinėje grupėje „Kaišiadorių miesto skelbimai” įkėlė prašymą – „Sveiki! Kas rytoj gali iš Kaišiadorių atvežti 700 gr. sveriantį šunelį iki Alytaus? Moku, kiek reikia. Labai prašau, susisiekit, pakomentuokit”. Daugiau jokios informacijos įraše pateikta nebuvo.
2023 m gruodžio 31 d. Ugnės socialinio tinklapio „Instagram“ paskyroje buvo matomi istorijos įrašai, kuriuose buvo parodoma, kad ji laukia atvykstant policijos pareigūnų, kurių pagalba bus siekiama paimti šunį iš asmenų, kurie žiauriai elgėsi su juo. Anot Ugnės, asmenys, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnu, buvo apsvaigę nuo psichotropinių medžiagų, alkoholinių gėrimų. Tą pačią dieną Ugnė paviešino balso žinutę su komentarais, kuriuose nurodė, kad ji kreipėsi telefonu į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą bei policiją. Taip pat nurodė, kad policijos pareigūnai pasakė, kad kai Ugnė bus vietoje, kurioje laikomas gyvūnas žiauriomis sąlygomis, skambinti jiems ir šie atvažiuos į įvykio vietą.
Vėliau matyti įkeltas vaizdo įrašas iš įvykio vietos, vaizdo įraše matoma galimai moteris, kuri yra šuns laikytoja ir laikė netinkamomis sąlygomis šunį. Vaizdo įraše girdimas pokalbis, kurio metu paminima vyriška pavardė iš M raidės. Tuo metu, šuo, vardu Bela, buvo paimta iš moters ir atiduota Ugnei.
Galimai tam, kad sudarytų stipresnį įspūdį gyvūnų gerovei jautriems ir neabejingiems žmonėms, Ugnė įkėlė įrašą, kuriame teigė, kad gelbėjamas šuo sveria 600 gr., yra apgailėtinos būklės, buvo šeriamas sūreliais. Vėliau žodžius pastiprino vaizdo nuotraukomis bei vaizdo įrašais, tačiau savo žodžių nepagrįsdama veterinariniais išrašais. Tiesiog buvo manipuliuojama žmonių jausmais, siekiant surinkti į savo asmenines sąskaitas kuo daugiau lėšų. Savo IG istorijose Ugnė minėjo, kad jos asmeninę banko sąskaitą valdo jos draugas P. M., o ji valdo savo PayPal’ą, todėl geriau siųsti jai lėšas būtent į PayPal. Keista buvo ir tai, kad iškart buvo prašoma parama operacijoms: sterilizacijai bei dantų rovimui. Bet kuris gyvūnų gelbėtojas pasakys, kad jei gyvūno sveikatai negręsia mirtinas pavojus – įprastai operacija bus atidėta iki to laiko, kai gyvūno fiziniai parametrai atsistatys iki tokio lygio, kad būtų galima operuoti.
Keista buvo ir tai, kad Ugnė praktiškai iš karto paženklino gyvūną savo vardu, nelaukdama nei institucijų sprendimo, nei 14 dienų laikotarpio.
Beje, Ugnės vaikinas P. M., kaip teigė Ugnė, yra advokatas. O mums šaltiniai teigia, kad prarabas, kuris uždarbiauja užsienyje. Koks P. M. vaidmuo šioje istorijoje – sužinosite vėliau.
GGI nusprendė kreiptis į Lietuvos policiją, nes:
• Iš Ugnės viešai pateikiamos istorijos nebuvo galima suprasti, ar prieš asmenį / asmenis (iš kurių kalytė Bela buvo paimta), galimai žiauriai besielgančiais su gyvūnu, buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 346 str. 18 d.
• Gyvūnas policijos buvo perduotas galimai nesilaikant GGAĮ 4 str. 5 d. numatytų reikalavimų.
• Gyvūnas buvo suženklintas klinikoje sekančią darbo dieną savo vardu galimai nesant teisėtam pagrindui.
• Dėl galimo sukčiavimo, kadangi Ugnė įvairiuose skelbimuose nurodo, kad renka lėšas į savo asmeninę sąskaitą, norėdama padėti gyvūnams. Šis asmuo neturi teisės verstis gyvūnų globa bei nėra aišku kiek lėšų atitenka gyvūnų gerovei, o kiek jų nueina neaiškiais keliais, nes ji neteikia jokių ataskaitų niekam. Skelbiasi, kad gyvūnų tokiu būdu jau yra išgelbėjusi šimtus. Taip pat, galimai tai yra pinigų viliojimas apgaulės būdu, todėl, kad pateikiama informacija renkant paramą neatitinka realybės.
Savo pareiškime LR policijai išdėstėme, koks teisinis procesas turi vykti, kai asmenys galimai žiauriai elgiasi su gyvūnu, kadangi tai nebuvo padaryta paimant gyvūną bei perduodant kitam asmeniui.
Pareigūnas, įvertinęs situaciją, ir nusprendęs, kad yra teisinis pagrindas, paimti laikinai iš savininkų / laikytojų gyvūną turi vadovautis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – GGAĮ) 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka: „Kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas arba bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui arba kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą.”
Tai reiškia, kad gyvūnas su daiktų paėmimo / perdavimo aktu, perduodamas VMVT registre registruotam gyvūnų augintinių globėjui, su kuriuo to miesto savivaldybė yra sudariusi sutartį, o jei tokios nėra, bet kuriai kitai VMVT registruotai gyvūnų augintinių globėjai, kitaip tariant – prieglaudai, kad būtų užtikrinamas tinkamas gyvūno laikymas bei kontrolė. Atkreiptinas dėmesys, jei gyvūnas neženklintas, VMVT turi suženklinti gyvūną savo vardu iki kol tyrime bus priimtas galutinis sprendimas. Tuo momentu, kai gyvūnas paimamas iš savininko, turtas (gyvūnas) laikinai pereina valstybės žinion. Organizacija, perėmusi tokį gyvūną, kol vyksta tyrimas, ir nėra priimtas galutinis sprendimas, privalo laikytis tam tikrų apribojimų tokių kaip: neatlikti medicininių procedūrų, jei raštiškai tokios būtinybės nenurodo gyvūną gydantis veterinarijos gydytojas, neženklinti savo vardu ir kt. bei teikti informaciją VMVT apie gyvūno būklės pablogėjimą.
Ką policija padarė:
– pradėjo ANK teiseną pagal mūsų prašymą ir apie tai mus informavo.
Ką mes matom iš viešosios erdvės, bei asmeniškai mums siunčiamų laiškų iš Ugnės bei Ugnės socialinių tinklų:
• Tyrėjas apklausė Ugnę.
• Šuo Bela vis dar yra pas ją galimai neteisėtai turinčią Ugnę.
• Tyrėjas davė Ugnei pilnai susipažinti su mūsų pareiškimu, kadangi Ugnė savo laiškuose mums cituoja ištraukas iš mūsų pareiškimo.
• Internetė sklando video su ištrauka iš Ugnės apklausos pas tyrėją. Video girdisi kaip Ugnė klausia, ar bus atimtas jos šuo ir galimai tyrėjo atsakymas, kad “aš šioje medžiagoje tikrai ne”
Ugnė neturėjo teisės pilnai susipažinti su mūsų pareiškimu bei joje esančia medžiaga, nes jos statusas šiame mūsų pareiškime yra joks. Ji yra tik laikytoja šuns, kuris buvo paimtas iš galimai žiauriai su gyvūnų pasielgusio asmens.
Ką žinome šiai dienai:
Šuo Bela, kurį Ugnė neva gelbėjo iš blogų sąlygų, kurios gydymui rinko paramą, prašė žmonių aukoti jai, kad ji galėtų gydyti svetimą gyvūną, iš tiesų priklauso jos dabartiniam draugui P. M., kuris, 2022 metais Belą, kuri jam buvo tapusi našta, nes kažkada buvo susižalojusi stuburą, atidavė tiems laikytojams, iš kurių Ugnė, su policijos pagalba, atsiėmė atgal ir dabar pristato kaip svetimą išgelbėtą šunį. Namų “išgelbėtam” šuniui taip pat neieško.
Gerai, kad yra daug žmonių, neabejingų gyvūnams ir siekiančių jiems padėti įvairiais būdais, tačiau blogai, kad gyvūnų gelbėjimas jau darosi puiki terpė lengvam uždarbiui. Norisi perspėti: žmonės, būkite mažiau patiklūs, visada tikrinkite, kam aukojate, tiek kalbant apie pavienius asmenis, tiek apie organizacijas, nes kai kurios istorijos gali labai nustebinti.
Apie tolimesnę istorijos eigą informuosime.
Tiek daug akyčių, kurios nori meilės ir prisilietimo. Pamačius žmones, uodegytės vizga, nors iki šiandien viskas, ką jos buvo mačiusios iš žmogaus, tai alkis, kiaura būda ir grandinė…
Pagal Jūsų pasikreipimą atlikome reidą Pasvalio rajone. Aplankėme Kriklinius ir Moliūnus. Pirmąjame miestelyje gyventojų registruota 205, o antrajame išvis tik 37. Bendrai situacija buvo kiek geresnė nei tikėjomės, dėl poros vietų dar aiškinamės detales, tačiau iš vienos vietos Krikliniuose vis tik teko gyvūnus gelbėti.
Su Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagalba, dalyvaujant GGI atstovei, Naminukų savanorei ir seniūnijai, iš itin prastų sąlygų buvo paimti visi 5 ten laikomi šuneliai, o laikytojai surašytas nurodymas gyvūnų daugiau nebelaikyti. Ar nurodymo laikysis? Sunku pasakyti, bet mūsų sąraše dėl kontrolės ateityje asmuo jau atsidūrė, tad svečių tikrai sulauks.
Iš penkių 2 šuniukai pateko į VšĮ “Naminukai” , 1 į VŠĮ Mažas draugas , 1 į Tautmilės Prieglaudėlė ir 1 buvo grąžintas teisėtai jo savininkei, laikytojos pusseserei. Dėl šunelių globos galite kreiptis į nurodytas prieglaudas.
Norite daugiau reidų? Skirkite GGI veiklai 1,2% GPM jau dabar -> www.ggi.lt/gpm, paremkite kitais Jums patogiais būdais -> www.ggi.lt/parama
Už pagalbą gelbstint gyvūnus dėkojame ir aukok.lt
“Minia:
– Karalius nuogas!
VMVT:
– Ne, karalius su rūbais!”
Šitaip galima pavadinti VMVT veiksmus, tiksliau – galimai korupcinį VMVT neveikimą ir abejingumą, vykstant pagal GGI prašymą pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl Ylakių miestelio, Skuodo raj., klebono, galimai žiauraus elgesio su jo laikomu šunimi, atlikti gyvūno laikymo sąlygų ir gerovės patikrinimą.
Į GGI kreipėsi asmuo, kuris pranešė apie baisiomis sąlygomis klebono laikomą šunį. Šuo, kaip nurodė pranešėjas, šeriamas pigiais kaulais, įmetamais per voljero tvorą. Šuns būda vargana, jos viduje nėra jokio pakloto – šuniui ką nors sušilti pakloja neabejingi miestelio žmonės, kurie taip pat ir pamaitina gyvūną. Šuo nevedžiojamas, išmatos nevalomos, voljere pastatytas didelis kibiras, tačiau neaišku, kaip mažaūgis šunelis gali pasiekti atsigerti vandens iš tokio kibiro, kai vandens kiekis jame sumažėja.
Patikrinti situacijos vietoje nuvyko ir GGI savanorė, kuri patvirtino pranešėjo informaciją apie apgailėtinas šunelio laikymo sąlygas.
Vis dėl to, VMVT Klaipėdos departamentui šuns laikymo sąlygos pasirodė puikios – VMVT informavo, kad atliko neplaninį patikrinimą gyvūno laikymo vietoje, patikrinimo metu nustatyta, kad GGI pranešimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnu nepasitvirtino. VMVT, remdamasi išskirtinai vien tik paties šuns laikytojo (nes juk kaip gali abejotu Dievo vietininko žemėje žodžiais?!) teiginiais, kaip neabejotiną tiesą priėmė klebono teiginius, kad šis buvo išvykęs savaitei į užsienį, o šuns priežiūra rūpinosi paprašyti žmonės, tačiau jie galimai tai atliko nepakankamai gerai. VMVT tik konstatavo, kad šuo nevakcinuotas nuo pasiutligės, įsigytas 2019 m., Gyvūnų augintinių registre liko neperregistruotas naujam savininkui, nesurašyta perdavimo-pirkimo sutartis ir kad už nustatytus pažeidimus surašė protokolą su nurodymu pagal LR ANK 346 straipsnio 1 d.
Tokios VMVT patikrinimo išvados paliko be amo tiek GGI, tiek apie šunelio varganą situaciją pranešusius asmenis. Juk vien iš gyvūno laikymo vietos vaizdinės medžiagos (nuotraukosm, kurią matote ir Jūs) akivaizdžiai matyti, kad šuns būda prasta, skylė patekti į būdą aukštame lygyje – šuniui sudėtinga į ją net patekti, šuns voljero varteliai užrūdiję, kas liudija jo nevedžiojimą, išmatos nevalytos nežinia kiek laiko, voljere pastatytas didelis kibiras, tačiau neaišku, kaip mažaūgis šunelis gali iš jo atsigerti.
Šioje situacijoje ir vėl stebina VMVT pareigūnų “profesionalumas”, atliekant patikrinimą ir apklausiant tik patį gyvūno laikytoją, nededant pastangų išsiaiškinti objektyvią tiesą ir faktines aplinkybes apie šuns laikymo situaciją ir sąlygas – ar tikrai šuo buvo paliktas tik savaitei be savininko priežiūros; jei šuns laikytojas nurodė, kad šuns priežiūra rūpinosi paprašyti žmonės – ar tokie žmonės faktiškai buvo nustatyti. GGI nurodė, jog, anot pranešėjo, šuniui ką nors sušilti paklodavo, šunį pašerdavo neabejingi miestelio žmonės – iš VMVT rašto nematyti, kad buvo aiškintos šios aplinkybės, kad būtų buvę apklausti gretimų gyvenamųjų namų savininkai.
Atkreiptinas dėmesys ir į paties Skundžiamo rašto turinio trūkumus: GGI teikė VMVT Prašymą pradėti administracinio nusižengimo teiseną, kas suponuoja VMVT pareigą nagrinėti Prašymą vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekse nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju VMVT Skuodo skyriaus raštas kaip atsakymas, surašytas pagal Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus lyg atliekant viešojo administravimo procedūrą, nors GGI kreipėsi su visiškai kitu tikslu ir rašto forma. Be kita ko, rašte klaidinančiai VMVT Skuodo skyrius GGI Prašymą laiko tai pranešimu, tai prašymu, tai skundu, iš ko tampa visiškai neaišku, pagal kokias teisines procedūras ir teisinį reglamentavimą buvo išnagrinėtas GGI Prašymas.
Apibendrinant, pažymėtina, kad tokio chaosinio ir teisiškai neaiškaus turinio bei formos raštų praktika tokio lygio institucijoje kaip VMVT turėtų būti netoleruotina praktika, nes ja pažeidžiamas VAĮ įtvirtintas išsamumo principas, kuriuo, kaip pažymima teismų praktikoje, yra grindžiamas geras viešasis administravimas. Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Šis principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą įvertinti visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes. Tokie viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai administracinis aktas priimamas visapusiškai neįvertinus prašymo pagrindo ir aplinkybių, pažeidžia ne tik viešojo administravimo subjektui VAĮ nustatytas pareigas, bet ir gero administravimo principą, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo ,,valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“.
GGI dėl tokių VMVT Klaipėdos departamento veiksmų ir biurokratizmo pateikė skundą VMVT centriniam padaliniui. Lauksime reakcijos ir VMVT reabilitavimosi šioje situacijoje.
Tuo tarpu visiems ramybės ir Dievo palaimos 
O GGI jau galite skirti 1,2% GPM, nes iš aukščiau pinigai veiklai neateina www.ggi.lt/gpm
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba na žinokit nepykit už įrašą, bet mes visada sakom, kaip yra, ir niekam nepataikaujam.
2023 m. Seimas priėmė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, kuriais numatyta, kad gyvūno laikytoją nubaudus už žiaurų elgesį su gyvūnu, jam bus draudžiama kurį laiką įsigyti ir laikyti naują. Ši įstatymo pataisa pritaikyta ir 2 metus tos pačios rūšies gyvūnus uždrausta laikyti 14 asmenų, kurie su gyvūnais elgėsi žiauriai ir iš kurių gyvūnai buvo konfiskuoti. Draudimu siekiama stabdyti žiaurų elgesį su gyvūnais
Lietuvos policijos duomenimis, policijos pareigūnai 2023 m. 7 asmenims skyrė gyvūnų konfiskavimą. Visais atvejais buvo konfiskuojami šunys. Taigi, 7 asmenims buvo pritaikytas ir draudimas, numatytas. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnyje (gyvūno laikytoju negali būti asmuo, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, ir iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai, – 2 metus įsiteisėjus nuobaudai).
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis per 2023 metus, pritaikant LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, taip pat septyniems asmenims VMVT uždraudė dvejus metus laikyti tos rūšies gyvūnus, prieš kuriuos asmenys naudojo neteisėtus veiksmus, ir iš kurių gyvūnai buvo konfiskuoti. 2023 m. pagal gyvūnų rūšis 60 proc. konfiskuotų gyvūnų sudarė gyvūnai augintiniai ir 40 proc. ūkiniai gyvūnai. Tuo tarpu Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16, 17, 18 arba 19 dalį (numatomos baudos už žiaurų elgesį su gyvūnais siekiančios iki 6000 Eur) per 2023 m. asmenų nubausta praktiškai nebuvo (išskyrus vieną atvejį Lazdijų rajone). Visgi, Lietuvos savivaldybių asociacijos pateikti duomenys kelia abejonių, nes dar 2023 m. spalį tos pačios asociacijos duomenimis draudimas laikyti gyvūnus buvo pritaikytas 2 žiauriai su jais besielgusiems asmenims. Paprašius duomenis pateikti už visus 2023 m. teigiama, kad toks draudimas 2023 m. praktiškai pritaikytas nebuvo (išskyrus minimą tik 1 atvejį Lazdijų raj.). Įstatymų pakeitimai, draudžiantys asmenims kurį laiką (priklausomai nuo veiklos sudėtingumo – 2-4 metus) įsigyti ir laikyti naują gyvūną priimti 2022 m. Šis draudimas buvo inicijuotas nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos” (GGI) ir su kelių Seimo narių pagalba, bet labiausiai Seimo narės Ievos Pakarklytės, pasiekė įtvirtinimą: „Prireikė tikrai daug laiko. Penkerius metus nuosekliai dirbome, kad šis draudimas galiausiai būtų priimtas. Iki šio draudimo gyvūno laikytojas kankinęs gyvūną, jį suluošinęs ar net nužudęs, iškart galėjo įsigyti naują ir vėl daryti su juo tą patį, todėl tokio draudimo įvedimas buvo svarbus žingsnis gyvūnų gerovės link“ – teigia organizacijos GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
Kas yra laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnu?
Žiaurus elgesys skirstomas į tyčinius gyvūno sužalojimus ir į nepriežiūrą (veterinarinių paslaugų, maisto ir vandens, pastogės ir t. t. nesuteikimą). Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad „draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus.“ Žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu tokie veiksmai kaip sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais, veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina, gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas ir kt. Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme pateikiamas žiauraus elgesio su gyvūnais sąrašas nėra baigtinis, tai reiškia, kad ir įstatyme nenumatyti, tačiau gyvūnui fizinę ar psichologinę žalą sukėlę veiksmai gali būti vertinami kaip žiaurus elgesys.
Ką daryti susidūrus su žiauraus elgesio su gyvūnu atveju?
Savo aplinkoje pastebėjus žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, reiktų kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Atvejais, kai situacija sudėtinga ir gyvūnui gresia suluošinimas ar žūtis, reiktų nedelsiant kreiptis į Lietuvos policiją. Informacija apie tai, ką daryti susidūrus su žiauriu elgesiu pateikiama nevyriausybinės organizacijos
„Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ parengtoje „Gyvūnų gelbėjimo instrukcijoje“, kuri prieinama internete
adresu: https://ggi.lt/gyvunu-neprieziuros-atvejai/
Anot organizacijos vadovės Beatričės Vaitiekūnaitės, nors Lietuvoje dar labai daug žmonių, kurie naudoja smurtą prieš gyvūną, visuomenė darosi vis mažiau tolerantiška tokiam nusikalstamam elgesiui ir vis dažniau apie tokius atvejus praneša atitinkamoms institucijoms: „Matome, kad vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į jų aplinkoje esančius gyvūnus – kokiomis sąlygomis kaimynai laiko šunis, ar jų būdos nekiauros, ar gyvūnas reguliariai šeriamas, maitinamas. Nors problema išlieka tikrai labai didelė kaimiškose vietovėse, bet žmonių sąmoningumas informuojant tarnybas, gyvūnų gerovės organizacijas, labai padeda, kad žiauraus elgesio su gyvūnais būtų mažiau“. GGI siekdama stabdyti žiaurų elgesį su gyvūnais, taip pat savo iniciatyva pradėjo vykdyti reidus, daugiausia po miestų aplinkinius rajonus, kaimus, siekdami identifikuoti prastomis sąlygomis lauke laikomus gyvūnus ir jiems pagelbėti.
GGI kviečia prisidėti prie organizacijos veiklos skiriant 1,2 proc. GPM paramą. Informacija, kaip tą padaryti skelbiama: https://ggi.lt/gpm/ Jums ši parama nieko nekainuoja, o GGI tai neįkainojama pagalba sprendžiant žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus. Padėkime jiems kartu!
Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo
augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Šiandien Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje buvo svarstytas GGI inicijuotas ir Seimo narės Ievos Pakarklytės teiktas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 10, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, t.y. DRAUDIMAS VEISTI, PARDUOTI ir RENGINIUOSE EKSPONUOTI KUPIRUOTUS GYVŪNUS.
Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio metu buvo pritarta įvairioms pastaboms bei pasiūlymams, bet svarbiausias jų – kad draudimas įsigalios jau šių metų lapkričio 1 d.
Kitas žingsnis – balsavimas Seimo posėdyje kovo mėnesį.
Visi susiję dokumentai yra čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/prefilledSearch/lt…
Didžiulis ačiū Seimo narei Ieva Pakarklytė už įdėtą darbą!
Dėkojame palaikantiems mūsų darbus ir primename, kad jau galite skirti 1,2% GPM GGI veiklai: https://ggi.lt/gpm/ bei prisidėti kitais Jums patogiais būdais: https://ggi.lt/parama/
