Dauguma jau žinote iš bendro supratimo arba mūsų švietimo, kad gyvūnų dovanoti vaikams, draugams, merginoms ir kitiems asmenims visokiomis ten progomis negalima, tačiau ar žinote, kad gyvūnų kaip prizų dovanojimas yra draudžiamas įstatymu?
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 19 straipsnio 4 dalis ‘’Draudžiama dovanoti gyvūnus kaip prizus parodų, mugių, varžybų ir kitų renginių metu.”
Kitų renginių sąvoka apima ir online renginius, tokius kaip konkursai socialiniuose tinkluose.
Nuoroda į įstatymą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.46424/asr
Apie viešoje erdvėje pastebėtus prizais dalinamus gyvūnus kviečiame pranešti VMVT.
Prie GGI veiklos prisidėti galite Jums patogiu būdu: www.ggi.lt/parama
Ir vėl – nors dirbam dėl to, kad šunų prie grandinių nebeliktų, kol rišimas dar nėra draudžiamas, reikia pasidžiaugti, kad bent pavyksta paleisti sąlygas, kai šuo laikomas šaldytuve. Ko tam reikia? Neabejingo žmogaus, kuris praneštų; neabejingos organizacijos, kuri sureaguotų; neabejingos institucijos, kuri sutiktų, kad gyvenimas šaldytuve ne gyvenimas.
Nuo šiol šunelis turės galimybę įeiti į ūkinį pastatą ir pasislėpti jame nuo nepalankių oro sąlygų bei išlįsti į dienos šviesą ir gryną orą, kai to norės.
* Pirmoji nuotrauka – po, antroji – prieš.
GGI veiklą paremti galite įvairiais būdais www.ggi.lt/parama
Anksčiau rašėme, įrašą, kaip VMVT ir AAD vieni ant kitų mėtė atsakomybę dėl papūgėlių laikymo sąlygų https://www.facebook.com/photo/?fbid=781026577393099&set=a.622632129899212
Galiausiai pavyko priversti papūgėlėmis pasirūpinti, gautas atsakymas iš VMVT: Patikrinimo metu nustatyti gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimai (papūgos laikomos prietemoje, patalpoje nėra saulės šviesos, streso požymiai triukšmo metu) bei kiti VMVT reikalavimų pažeidimai (įmobė nėra VMVT registre registruota, kaip gyvūnų, skirtų išsaugojimui, visuomenės švietimui, fundamentaliajam ir taikomajam mokslui, laikymu užsiimantis ūkio subjektas). Gyvūnų laikytojui nurodyta per nustatytą laiką pateikti informaciją apie laikomiems paukščiams tinkamų sąlygų suteikimą arba paukščių perkėlimą į jiems tinkamas patalpas. Administracinio tyrimo metu įvertinus turimus ir pateiktus gyvūnų augintinių laikytojo dokumentus bus primtas sprendimas dėl administracinės nuobaudos taikymo.
Bet ar tikrai tiek laiko NVO turi kariauti, kad kažkam parūptų? Ar tikrai papūgos turėjo tiek laiko laukti, kaip dabar jau žinome, tikrai netinkamose sąlygose, kol bus imtąsi kažkokių veiksmų?
Dažnai jaučiamės kovoje su vėjo malūnais. Bet vis tiek kovojam. Ir vis tiek dažnai toje kovoje pasiekiam gero gyvūnams.
Paraiškos priimamos nuo gegužės 21 d. Energetikos ministerijos inicijuotam kvietimui numatyta skirti 1,9 mln. Eur.
Džiaugiamės, kad GGI galėjo prisidėti prie šios iniciatyvos prieglaudoms atsiradimo.
Plačiau skaitykite -> https://apva.lrv.lt/…/parama-gyvunu-globa…/…
Vakar Kaune prie Škirpos g. esančios parduotuvės “Šilas” pastebėtas galimai neblaivus ir neadekvačiai besielgiantis asmuo, po drabužiais pasikišęs nežinomos būklės gyvūną. Gyvūną jis taip paslėpęs laikė visą laiką, kol Pranešėja bandė su juo pasikalbėti.
Asmuo galimai gyvena aplink Plechavičiaus g., Čėčėnijos aikštę.
Vienas iš praeivių paminėjo, kad šis asmuo augina šunį ir dažnai elgiasi “keistai”.
Prašome padėti atpažinti asmenį ar jo gyvenamąją vietą, kad būtų galimybė įsitikinti, ar jis laiko gyvūnus ir kokia yra jų būklė.
Turintys informacijos rašykite mums asmeninę žinutę arba info@ggi.lt. Dėkojame.
Šunų laikymas juos nuolat pririšus prie grandinės yra nesuderinama su gyvūnų gerove, todėl gyvūnų teisių aktyvistai ir su gyvūnų gerove dirbantys politikai tokį gyvūnų laikymo būdą Lietuvoje siekia uždrausti. Šunys užuot pririšti prie grandinės, turėtų gyventi namuose ar turėtų būti leidžiama gyvūnams laisvai lakstyti aptvertoje teritorijoje. Nesant galimybių sudaryti tokių sąlygų gyvūnui, šuo gali būti laikomas voljere, tačiau labai svarbu, kad šuniui voljeras būtų tinkamai įrengtas ir gyvūnas būtų gerai prižiūrimas.
„Lygiai taip pat, kaip ir laikant šunį lauke, taip pat ir laikant gyvūną voljere – jį būtina reguliariai vedžioti, kad gyvūnas galėtų kasdien pajudėti, pažinti aplinką, kuri jį supa, ir socializuotis“ – teigia Všį „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
Anot GGI vadovės, šuo negali būti laikomas uždarytas visą laiką, nesvarbu, ar tai būtų voljeras, butas ar kokia nors kita patalpa. Kadangi šuo yra socialus gyvūnas, voljeras turėtų būti įrengiamas netoli gyvenamųjų patalpų, kad šuo matytų savo šeimininką ir turėtų kontaktą su žmogumi.
„Dažnai tenka matyti, kad net ir gerai įrengtas voljeras, tačiau jis kažkur toli už namo, prie sandėliukų, garažų, todėl gyvūno kontaktas su žmogumi labai ribotas. Taip gyvūnas jaučiasi izoliuotas, gali išsivystyti elgesio sutrikimai, depresija. Be to, kažkur mažai matomoje vietoje laikant šunį, yra didesnė tikimybė pamiršti laiku jį pašerti, užtikrinti, kad gyvūnas nuolat turėtų šviežio vandens ar laiku pastebėti sveikatos sutrikimus“ – teigia GGI vadovė.
Kai kurie šunys net ir vyresniame amžiuje yra žaismingi, todėl patariama į voljerą jam įdėti žaislų, kad jis turėtų užsiėmimą.
„Be jokios abejonės, gyvūnas kaip ir laikomas namuose, turėtų būti laikomas švariai, reguliariai maudomas, šukuojamas, jei ilgesnio plauko – ir kerpamas, naudojamos apsaugos nuo parazitų – erkių, blusų, priemonės. Taip pat privaloma užtikrinti gyvūno skiepijimą, ženklinimą, ką numato ir LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas“ – apie šuns, laikomo voljere, priežiūrą pasakoja GGI vadovė B. Vaitiekūnaitė.
Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į gyvūnų priežiūrą atitinkamu metų laiku – žiemą būtina užtikrinti, kad šuo turėtų apšiltintą ir pakeltą nuo žemės būdą, o minusinei temperatūrai nukritus iki minus 15 laipsnių ir daugiau, šuo turėtų būti įvedamas į šiltesnę patalpą, tačiau atsižvelgiant, kad temperatūrų skirtumas nebūtų drastiškas. Žiemą lauke laikomus gyvūnus labai svarbu reguliariai maitinti riebesniu maistu, nuolat keisti vandenį, kadangi jis spaudžiant šalčiui greitai užšąla.
Lygiai taip pat ir vasarą – svarbu, kad gyvūnas turėtų šviežio vandens ir kur pasislėpti nuo kaitros, geriausia, kad voljeras būtų įrengtas pavėsyje ar turėtų stogą. Taip pat galima pasitelkti ir tokias gyvūnams atsivėsinti padedančias priemones kaip vėsinantys kilimėliai.
Kaip turėtų atrodyti tinkamai įrengtas voljeras?
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), pagal LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas, turi patvirtinusi „Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą“. Pagal jį, visos savivaldybės privalo patvirtinti savo gyvūnų laikymo taisykles savivaldybės gyvenamojoje teritorijoje. Lietuvoje yra 60 savivaldybių, vadinasi jos visos turi savas tvarkas. Ar jos vienodos? Ne. Bet tai nereiškia, kad vienoje galima laikyti gyvūnus vienaip, kitoje kitaip. Jei Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas yra bendrinis teisės aktas, tai taisyklėse jau atsiranda konkretumas kaip konkrečiai gyvūnas turėtų būti laikomas. Ir vienos iš pavyzdinių Gyvūnų laikymo taisyklių yra Vilniaus rajono savivaldybės – teigia GGI koordinatorė Lina Vaitekūnaitė.
Pagal šiuos dokumentus, voljeras turėtų būti nuolat valomas, prireikus – ir dezinfekuojamas. „GGI ne kartą sulaukė skundų su nuotraukomis, kai gyvūnas laikomas nevalytame, pilname išmatų voljere. Taip atsitinka, kai šuo ne tik kad nevedžiojamas, bet ir voljeras mėnesiais nėra valomas. Tokiais atvejais kreipiamės į atitinkamas institucijas dėl netinkamų gyvūno laikymo sąlygų. Visada akcentuojame, kad šunį, laikomą voljere, būtina vedžioti“ – apie gyvūnų laikymo pažeidimus pasakoja Lina Vaitekūnaitė.
Taip pat labai svarbu, kad šuo, laikomas voljere turėtų tinkamai įrengtą, apšiltintą ir gyvūno dydį atitinkančią būdą, kurioje šuo galėtų apsisukti. Būda turi būti pakelta nuo žemės, neperpučiama ir nepaveikiama kritulių.
Specialistai atkreipia dėmesį ir į būdos landos aukštį: „Iš mūsų praktikos tai tikrai galim pasakyti, kad būdos landos aukštis turi būti padarytas, atsižvelgiant į šuns dydį ir amžių, nes turėjom atvejį, kur dėl amžiaus sveikatos problemų šuo galinių kojų nebevaldė ir landa buvo per aukšta, todėl šuo net norėdamas į ją niekaip patekti, net įšliaužti negalėjo. Tai, kad yra pastatyta būda, dar ne visada savaime reiškia, kad čia jau gyvūnu pasirūpinta, nes ji turi atitikti jo poreikius“ – apie su praktikoje susiduriamas problemas pasakoja GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
Nors konkrečių reikalavimų, kokio dydžio turėtų būti voljeras, nėra, tačiau labai svarbu, kad jis būtų pakankamo ploto, kad šuo jame galėtų laisvai judėti. „Žinoma, kuo voljero plotis didesnis – tuo šuo jausis komfortiškiau. Kuo didesnis šuo, tuo daugiau erdvės jam reikia, todėl vietos voljerui reiktų nepagailėti. Svarbu įrengti tinkamą grindų dangą, geriausiai tam tinka medis ar, pavyzdžiui, trinkelės. Svarbus ir stogas, kad šuo būtų apsaugotas nuo kaitros, kritulių ir skersvėjų“ – apie voljero įrengimą pasakoja GGI koordinatorė L. Vaitiekūnaitė.
Voljeras turėtų būti pakankami aukščio, kad šuo iš jo negalėtų ištrūkti. Įstatymo aktuose numatomas voljero tvoros aukštis – ne mažiau kaip 1,8-2 metrai. Voljero aptvaras turėtų būti įrengtas taip, kad šuo matytų aplinką (naudojamas permatomas tinklas ar grotos), negali būti uždengiamas daiktais ar statybinėmis medžiagomis.
„Iš tiesų labai sunku, kai nėra aiškaus reglamentavimo, kaip turėtų būti įrengiamas voljeras bei koks turėtų būti jo dydis. Vykdydami reidus po Lietuvos rajonus, matome šunis laikomus įvairaus pobūdžio aptvaruose, be tinkamai įrengtų būdų ar laikomus ant saulės kaitros, išliesėjusius, turinčius tokias matomas sveikatos problemas kaip niežai ar žaizdos. Todėl svarbu pabrėžti, kad ne tik patį voljerą svarbu įrengti tinkamai, bet ir visokeriopai gyvūnu rūpintis, tiek jį vedžiojant, socializuojant, tiek ir prireikus suteikiant veterinarinę pagalbą“ – apie gyvūnų laikymą voljeruose pasakoja GGI vadovė B. Vaitiekūnaitė.
Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Tokia tema skaitėme pranešimą Mars Lietuva renginyje, kuriame buvo pristatytas tyrimas apie beglobių gyvūnų augintinių situacija pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje.
Palyginti su 20-čia pasaulio šalių, kuriose analizuojama beglobių keturkojų padėtis, visose šiose šalyse namų ir reikalingos priežiūros neturintys keturkojai vidutiniškai sudaro 35 proc. visos jų populiacijos, Lietuvoje – 5 proc. Vis tik turime bent 18,5 tūkst. beglobių keturkojų (realybėje, manytina, skaičiai didesni, nes tyrimo objektas buvo tik ženklinti ir registruoti gyvūnai).
Mūsų manymu benamių gyvūnų problemai suvaldyti reikėtų didesnio valdžios įstaigų įsitraukimo, nepaliekant to spręsti vien tik savivaldybėms, kurios yra atsakingos už bešeimininkius gyvūnus pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą. Pagal turimus duomenis matome, kad kiekviena savivaldybė šią problemą sprendžia skirtingai – vienos skiria tam lėšų, bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, globėjais, o kitos tai daro simboliškai arba nedaro nieko.
Visuotinė gyvūnų sterilizacija, ženklinimas ir edukacija, ypač kaimiškose vietovėse – pagrindiniai šios problemos priešnuodžiai. O siekiamybė – spręsti benamių gyvūnų problemą ne tik tvarkantis su pasekmėmis, bet ir užkertant kelią jų atsiradimui. Kol tai bus tik nevyriausybinių organizacijų ir geros valios žmonių prioritetas, benamių keturkojų nesumažės.
Renginyje dalyvavo GGI, Aplinkos ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Vilniaus gyvūnų globos namų atstovai, Seimo narė Ieva Pakarklytė bei Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius ir, žinoma, “Mars Lietuva” atstovai, kuriems esame dėkingi už renginio organizavimą bei kvietimą būti jo dalimi.
Plačiau apie įvykusį renginį bei su tyrimo rezultatais galite susipažinti čia: https://sc.bns.lt/view/item/484546
Nuotraukos: Mars Lietuva
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme bešeimininkis gyvūnas apibūdinamas kaip gyvūnas, kuris neturi savininko ar jis nežinomas arba kurio savininkas atsisakė neperduodamas jo kitam savininkui. Plačiau tokie gyvūnai yra valkataujantys, gyvenantys gatvėse, išmesti buvusių šeimininkų, palikti negyvenamose sodybose pririšti prie būdų, išgelbėti nesterilizuotos kalytės naujagimiai ar gyvūnų prieglaudų gyventojai.
Jų atsiradimo priežastys įvairios – nesterilizuojami/nekastruojami gyvūnai, gyvūnai, kuriais atsikratoma, kai suserga, padovanojama ar pasensta, taip pat, nelegali gyvūnų prekyba ir veisimas. Tokie gyvūnai gali būti ligų platintojai, agresyvūs žmonėms, nevaldomai daugindamiesi jie tampa našta prieglaudoms.
Pagrindiniai benamių gyvūnų problemos sprendimo būdai – aktyvus valstybės institucijų įsitraukimas ir atsakomybė, kad Lietuva taptų geresnė vieta gyvūnams bei benamių gyvūnų problemos sprendimas ne tik tvarkantis su pasekmėmis, bet ir užkertant kelią jų atsiradimui.
Norint užkirsti kelią benamių gyvūnų populiacijos didėjimui ir problemos sprendimui mūsų nuomone reikėtų:
• Problemos masto ir priežasčių žinojimo aiškumo;
• Vieningos beglobių gyvūnų skaičiaus mažinimo strategijos bei taisyklių, kurias parengtų Aplinkos ministerija/VMVT/ Gyvūnų gerovės organizacijos;
• Aiškaus kontrolės mechanizmo;
• Jei reikia – teisės aktų koregavimo;
• Vieningo % biudžeto, kuris skiriamas beglobiams gyvūnams, prieglaudoms, PSP programoms, edukacijai;
• Visuotinės sterilizacijos. Sterilizacija pasiteisina tada, kai ji daroma pastoviai, dideliu mastu;
• Edukacijos, pastovios informacinės kampanijos;
• Baudų.
Deja, įstatymas įvardytas pradžioje neveikia ir benamių gyvūnų nemažėja. Jų nesumažės, kol benamiai bus NVO ar geros širdies žmonių, o ne Valstybės prioritetas.
Šįkart Telšių rajone. Trijų karvių gaišenos, vietoje utilizavimo teisės aktų nustatyta tvarka (ir vadovaujantis elementariomis higienos normomis) – mėtosi kaip šiukšlės. Visos kitos šiukšlės aplink užbaigia iki galo ūkininko supratimą apie higieną ir tvarką paaiškinančią kompoziciją.
Mes sureagavome, VMVT sureagavo.
“Vykdant šios teritorijos apžiūrą nustatytas galvijų laikytojas laikantys galvijus nurodė, kad 2024 m. sausio – vasario mėn. krito trys galvijai, kurių gaišenas nuvežė prie mėšlo kompostavimo vietos. Šių galvijų gaišenų savininkas rastas gyvulių gaišenų dalis surinko ir perdavė šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo įmonei. Dėl tyrimo metu nustatytų pažeidimų, asmeniui pritaikyta administracinė teisena. Taip pat dėl tyrimo metu pastebėto teritorijos aplinkos užteršimo buitinėmis, statybinėmis atliekomis ir šiukšlėmis, informuotas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Telšių aplinkos apsaugos inspekcija – Šiaulių valdyba.”
Tačiau ar to užtenka? Ar galime tikėtis, kad tokio požiūrio į tvarką ir gyvūnus ūkininkas kitus gyvūnus laiko normaliomis sąlygomis? Apie kitų gyvūnų sąlygas atsakyme neminima. Apie tai, nuo ko mirė šios trys numestos karvės irgi informacija nepateikta.
Sureagavome? Taip. Ar galime toliau užsiimti šiuo ir panašiais atvejais? Ne. Jei yra organizacija, dirbanti su ūkiniais gyvūnais ir norinti perimti šį atvejį – parašykite mums.
Prisidėkite: www.ggi.lt/parama
Kuo gilyn į kaimus, tuo mažiau reidai džiugina. Šio reido pasekoje dėl kelių šunelių gyvenimo sąlygų pagerinimo kreipsimės į atitinkamas institucijas. Laimei, itin kraštutinių atvejų nepastebėta ir skubių veiksmų imtis neprireikė.
Ačiū kolegei Santai, kuri atliko misiją, kaip mes jas vadiname 
Ačiū visiems, kas pranešate apie gyvūnų nepriežiūros atvejus. Primename, kad tai daryti reikia info@ggi.lt el. paštu siunčiant vaizdinę medžiagą, kuo detalesnę informaciją, tikslų adresą / koordinates, savo kontaktus susisiekimui.
Prie atvejų sprendimo prisidėti galite www.ggi.lt/parama
