Tad kodėl gi nepanorėjus kažko, kas dabar atrodo nelabai realu, bet taip labai trokštama.
Mes linkime ir sau, ir Jums, o labiausiai tai gyvūnams vieno didelio troškimo – kad kitais metais nebeliktų prie būdų grandinėmis pririštų šunų. Nes tokio gyvenimo jie nenusipelnė. Nes žmonės gali būti geresni nei tai. Nes Lietuva gali būti labiau pažengusi ir draugiškesnė šalis gyvūnams.
Gražių švenčių @followers su visais šeimos nariais, dalies jų nepaliekant šalti prie būdos!
Nuotraukoje: mūsų savanorė Vita Stankevičiūtė su savo augintiniu
Nuotraukos autorius: Bucnys photography
Liūdna, bet puiki iliustracija apie tai, kodėl ir vaikams, ir suaugusiems gyvūnas negali būti dovana, o kai kuriems ir sąmoningas sprendimas būti negali, nes sąmonės reikia ne tik sprendimui, bet ir gyvūno auginimui. Vaikas ant mažo šunelio joja, tampo, tėveliai ploja katučiu, filmuoja ir į socialinius tinklus kelia.
Teisiškai čia padaryti nėra ką, nors bent įspėjimo sieksime, bet morališkai skauda žiūrėti ir įsivaizduoti, kokioje nelaimėje šis šunelis gyvena.
* Video užmaskuoti kitaip nepavyko, bet esmė suprantama.
Prie GGI veiklos prisidėti galite Jums patogiu būdu www.ggi.lt/parama
Šiam įrašui reikalinga šiokia tokia įžanga, nes jis bus sunkus.
GGI laikosi pozicijos, kad visi, dirbantys dėl gyvūnų, nusipelnė pagarbos. Ar požiūriai į tam tikrus dalykus išsiskiria? Žinoma, kartais net ir labai. Bet fakto tai nekeičia. Fakto nekeičia iki tol, kol iš tiesų dirbantiems prioritetas yra gyvūnų gerovė.
Mūsų vidaus politika – į oficialių prieglaudų veiklą mes nesikišame, nes 1. Jaučiame pagarbą dėl atliekamo darbo, net jei ir ne visada ir ne su viskuo sutinkame. 2. Yra atsakingos institucijos, kurios rengia taisykles bei vykdo oficialių prieglaudų kontrolę, todėl tai yra jų, o ne mūsų darbas. 3. Niekam, o ypatingai gyvūnams, nėra į gerą, kai dėl gyvūnų dirbančios organizacijos pradeda konfliktuoti vietoje vieni kitų palaikymo ir bendradarbiavimo.
Tačiau yra tokia atskira grupė gyvūnų gelbėtojų, kurie nėra veiklos registravę, ją vykdo arba individualiai, arba kai kurie viešai teigia esantys gyvūnų globos organizacijos, nors leidimo gyvūnų globai neturi. Pažįstame visokių, bet, deja, daugiau iš jų yra probleminiai. Probleminiai iki tokio lygio, kad iš jų gyvūnai turėtų būti konfiskuoti be teisės juos vėl laikyti. Su kai kuriais taip ir nutinka. Su kai kuriais iš jų susidūrėme ir mes ne kartą ir dirbome, idant galėtume padėti ten esantiems gyvūnams, tačiau sąmoningai nusprendėme istorijų neviešinti todėl, kad normalioms prieglaudoms ir jose esantiems gyvūnams mažiausiai reikia, kad žmonės pradėtų abejoti visų prieglaudų darbu. Todėl prašome skaitant toliau atkreipti dėmesį, kad tai yra izoliuotas, su oficialiomis prieglaudomis nesietinas atvejis, kuris dėl svarios priežasties šiandien yra viešinamas.
Nemažai kam žinoma „Lauros prieglaudėlė“ anksčiau buvo VšĮ, vėliau buvo likviduota ir leidimas gyvūnus globoti panaikintas. Tačiau veikla nesustojo, o persikėlė į asmeninį organizacijos vadovės profilį. Veiklos ataskaitos neegzistuoja, pinigai renkami į asmeninę sąskaitą, gyvūnų apskaita vedama nėra ir institucijoms nėra, kaip patikrinti nei veiklos, nei gyvūnų gerovės. Ta veikla tai bala nematė, yra naivių žmonių, kurie pasakomis tiki ir bet kam pinigus pervedinėja, ir nieko čia nepadarysi, o ir ne mūsų reikalas daryti – žmonės su savo pinigais daro, ką nori. Bet šioje istorijoje didelė problema yra gyvūnų gerovė. Asmuo (tuo metu dar buvo organizacija) jau yra baustas už žiaurų elgesį su gyvūnais. Baustas buvo mūsų iniciatyva ir tikrai ne už kilimėlius ne vietoje sudėliotus, kaip kad kai kurios institucijos tikrina. Skundą parašėme tada, kai žinojome, kad ten patekęs normaliai atrodantis trumpaplaukis mažas šunelis buvo ištremtas žiemos metu į lauką prie būdos, pagalba iš kitų prieglaudų priimta nebuvo, ir šunelis buvo privestas iki tragiškos būklės, iš kurios jį reikėjo nuo pačios prieglaudos nedelsiant gelbėti. Tąkart susirinko pinigėlius iš sekėjų, net nemeluodama, kad baudą gavo, tik nepasakė už ką. Sekėjai baudą sumokėjo ir veikla tęsėsi toliau. Didelių gaisrų nematėme, tylėjome, bet stebėjome.
Žinant baustumą už žiaurų elgesį ir tai, kad organizacija buvo uždaryta, bet veikla tęsiasi su gana nemažu kiekiu skelbimų apie ten patenkančius, sergančius, namų ieškančius gyvūnus, be to, kad visos veiklos, tiesiogiai susijusios su gyvomis būtybėmis, turėtų būti oficialios ir reguliuojamos, pagrindinis noras dabar yra žinoti, ar gyvūnai yra laikomi tinkamai ir gauna veterinarinę pagalbą. Tačiau to padaryti yra neįmanoma, nes gyvūnų laikymo vieta yra niekam nenurodoma. Kažkas tikrai žinote, kur gyvūnai laikomi – prašome parašyti mums privačią žinutę, anonimiškumą garantuojame.
Pridedamos nuotraukos: kaip šuo buvo laikomas prie būdos žiemos metu, kaip atrodė paėmus iš prieglaudos, organizacijos likvidavimo informacija ir veiklos vykdymas bei pinigų rinkimas į asmeninę sąskaitą, neturint leidimo globoti gyvūnus.
Prieš dvi dienas Kėdainiuose du palaidi šunys per vieną dieną nužudė 3 mažesnius šunelius. Iš komentarų matoma, kad jie palaidi laksto ne pirmą kartą, žmonėms yra žinomi, tačiau niekas nežino, kas šeimininkai? Jei kas nors žinote šeimininkus ar adresą, kuriuo šie šunys laikomi, parašykite mums.
Taip pat, norime vėl ir vėl atkreipti dėmesį į palaidų šunų ir abejingų žmonių problemą.
Pirmiausia, dar kartą pakartosime: jokie – maži, dideli, draugiški, nedraugiški – šunys jokiomis aplinkybėmis negali būti palaidi ir be priežiūros. Dėl daugybės priežasčių, mūsų jau ne kartą aptartų.
Antra, kur žmonių neabejingumas? Jeigu kas nors, pirmą kartą pamatęs šiuos šunis palaidus, būtų pranešęs atsakingoms institucijoms, tikriausiai ši triguba tragedija įvykusi nebūtų. Pasekmės tokios, kad viena močiutė, viena jauna mama ir dar vienas žmogus sutiks šventes labai liūdnai, be savo šeimos nario. Nenorėtumėte būti jų vietoje, tiesa?
Prie GGI veiklos galite prisidėti Jums patogiais būdais: www.ggi.lt/parama
Augintinių dovanojimo problema yra aktuali visus metus – juos dovanoja gimtadieniams, sukaktuvių metinių ir kitų švenčių proga, tačiau ši problema ypač suaktyvėja prieš Kalėdas. Rinkdami Kalėdų dovanas, kai kurie žmonės nusprendžia, kad jų artimieji apsidžiaugtų po egle radę gyvūną. Visgi gyvūnų priežiūros specialistai ir prieglaudų atstovai pabrėžia, kad impulsyvus noras dovanoti gyvūną švenčių proga nėra geras pasirinkimas, nes gyvūnas nėra DOVANA.
„Dovanojamos katės ir šunys daug dažniau patenka į prieglaudą, kadangi dovanos gavėjas nedalyvauja augintinio pasirinkimo procese, gauta dovana yra jam primesta ir gali neatitikti jo gyvenimo būdo, turimų gyvenimo sąlygų, finansinių galimybių. Galbūt naujas gyvūno savininkas net neturi noro ar laiko rūpintis gauta „ gyva dovana“ – teigia nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
Nepatikusį megztinį, nenaudingą suvenyrą ar dar vieną puodelį pakankamai lengva grąžinti, kam nors atiduoti arba numesti į palėpę ir pamiršti. Tačiau gyvūnai yra gyvos, kvėpuojančios, jaučiančios būtybės, kurių negalima iš naujo padovanoti ar grąžinti pardavėjui.
Anot B. Vaitiekūnaitės, dalis prieglaudų kalėdiniu laikotarpiu gyvūnų į namus neatiduoda, nes labai dažnai jie paimami kaip dovanos, o paskui labai didelė dalis jų yra vėl grąžinami atgal, ar dar blogiau – atsiduria gatvėje ar yra atiduodami giminaičiams į kaimą kur yra prirakinami prie grandinės. Lygiai taip pat kaip šunys ir katės iš veislynų, taip pat ir prieglaudoje esantys gyvūnai jokiu būdu neturėtų būti dovanojami.
„Gyvūno priėmimas į šeimą turi būti labai gerai apgalvotas, tai turėtų būti atsakingas suaugusiųjų sprendimas, o ne šventinių jausmų vedamas spontaniškas poelgis. Deja, vis dar turime visuomenei priminti seną tiesą – gyvūnas ne daiktas ir ne dovana“, – sako „Gyvūnų gerovės iniciatyvos” vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
Ką daryti, jei vaikas Kalėdoms prašo šuniuko ar kačiuko?
Atsakingi tėvai pirmiausia vaikui išaiškins, kad gyvūnas – ne dovana, o įsipareigojimas, kurį prisiimama visa šeima 10-20 metų laikotarpiui. Mes raginame nesivadovauti emocijomis, neskubėti ir tinkamai įvertinti savo galimybes. Ir jeigu sprendimas teigiamas, gyvūnėlio atkeliavimui į namus reikia pasiruošti, o šventinė karštinė anaiptol ne pats tinkamiausias metas papildomiems rūpesčiams su gyvūnu, kurių neišvengiamai bus.
Gyvūnui, ypač pradžioje, svarbu skirti daug dėmesio ir laiko, kad jis adaptuotųsi naujoje aplinkoje ir apsiprastų su naujais šeimininkais. Taigi, visų pirma svarbu įsivertinti, ar paimant gyvūną galėsiu jam ypač pradžioje skirti pakankamai daug laiko. Taip pat svarbios ir turimos gyvenimo sąlygos, pavyzdžiui, gyvenant bute reiktų apsvarstyti, ką daryti, jei šuo garsiau los, ar kaimynai dėl to neturės pretenzijų. Ne paslaptis, kad gyvūno išlaikymas kainuoja tikrai nemažai, todėl svarbu numatyti, kokią šeimos biudžeto dalį galima skirti naujam šeimos nariui. Deja, dažnai gyvūnai atsiduria prieglaudose, nes jų savininkai, gyvūnui susirgus, nenori ar negali skirti lėšų jų gydymui.
Prieš priimant gyvūną į namus aptarkite su vaikais ir kitais šeimynykščiai būsimus rūpesčius:
● Šuniuką reikia vedžioti, o kačiukui reikia keisti kraiko dėžutę.
● Su gyvūnais reikia užsiimti, žaisti, dresuoti ir skirti dėmesio, nes jie, ypač šunys, yra socialūs gyvūnai.
● Gyvūną reikia maitinti, palepinti skanėstais.
● Gyvūnas gali apsirgti, o jų gydymas tikrai nepigus. O kur dar pastovios išlaidos nukirminimui, vaistams nuo erkių, skiepams ar profilaktikai.
● Gyvūną reikia šukuoti, maudyti, kirpti plaukus ir nagus.
● Pasitaiko, kad vaikams ar kitiems šeimos nariams atsiranda alergija gyvūnui, todėl labai patariame su gyvūnu susipažinti ir praleisti su juo kažkiek laiko jo aplinkoje – aplankyti jį prieglaudoje ar pas veisėją, priklausomai nuo to, kokį gyvūną nusprendėte priimti į šeimą. Atsisakydami jo, po kurio laiko praleisto Jūsų šeimoje, Jūs traumuosite gyvūną.
● Įsitikinkite, ar gyvūnas sutars su kitais Jūsų laikomais gyvūnais ar mažais vaikais. Įvertinkite, ar neplanuojate šeimos pagausėjimo.
● Pagalvokite, ar turėsite kur palikti gyvūną kelionių metu ir ar galėsite jį pasiimti su savimi, jei priimsite sprendimą emigruoti.
Gyvūnas ne daiktas, ne žaislas, kurį atsibodusį galima nutrenkti į tvartą ar prirakinti prie būdos, ar atiduoti į prieglaudą. Gyvūnas gyva ir sociali būtybė, kuriai reikės mažiausiai 10 metų Jūsų finansinio ir emocinio įsipareigojimo.
Kalėdiniu laikotarpiu geriau skirkite laiko ir:
● Pažiūrėti su vaikais mūsų ruoštus edukacinius filmukus, apie tai, kokie iššūkiai laukia auginant gyvūnus: https://bit.ly/GGI-Edukaciniai-Filmukai
● Aplankykite gyvūnų prieglaudą, pavedžiokite ten šuniukus, padėkite sutvarkyti kačių namelius, pažiūrėkite kaip į tai reaguoja vaikai, o ir patys vaikai supras, ar jie tikrai nori augintinio.
O praėjus švenčių šurmuliui, galėsite priimti teisingą sprendimą, nes gyvūnas ne dovana, o atsakingas sprendimas Jūsų šeimai.
Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Organizacijos veiklą paremti galima įvairiais būdais: www.ggi.lt/parama
Atspėkite, apie ką vakar LRT laidoje kalbėjo GGI atstovė Loreta Stakauskaitė? Vienas atspėjęs… negaus dovanų šuniuko 
nes negaus niekas, nes gyvūnai nėra dovana.
Dėkojame visiems už pranešimus, visus perskaitėm, ne į visus spėjame atsakyti, tačiau šis atvejis mums žinomas, su juo yra dirbama, su pranešėja bendraujame, šuns skriaudikę žinome, apie rezultatus būtinai informuosime.
Tuo tarpu norime padėkoti pranešėjai, kuri nepabijojo filmuoti, ginti šuns (video yra iškarpytas), perduoti informaciją mūsų organizacijai ir toliau bendradarbiauti, kad tokia šuns šeimininkė būtų nubausta.
Baisu kiek piktų žmonių aplink, liejančių savo psichologines problemas ir nelaimes ant niekuo dėtų gyvūnų. Kada gi ateis diena, kai gyvūnus augins tik tie, kurie jų verti.
Prie atvejų sprendimo prisidėti galite Jums patogiais būdais www.ggi.lt/parama
LRT radijo laidos 10-12 ištrauka.
Kol vieni (o iš tikrųjų tai ne vieni, bet daugybė: gyvūnų gerovės organizacijos, prieglaudos, valstybinės institucijos, nuomonės formuotojai ir kiti) kovoja su vis dar didžiule problema išliekančiu gyvų būtybių dovanojimu lyg šie būtų puodai, kiti štai dalina šunis su butais ir skatina gyvūnų dovanojimo kultūrą, iš kurios bandome išbristi. Kokios jūsų mintys, pamačius tokią reklamą?
