Balandžio 5 d., šeštadienį, kviečiame į Gyvūnų auklė į namus organizuojamą seminarą, kuriame dalyvausime ir mes: kalbėsime apie šeimininkų atsakomybę už savo augintinius.
Seminaras vyks ZOOM platformoje (nuorodą paskelbsime artėjant renginiui) bei @gyvunu_geroves_iniciatyvos, @pagalba_egzotiniams ir @gyvunu_aukle_vilniuje Instagram paskyrose.
Savaitgalį mūsų savanorė Oksana atliko reidą Paberžėje. Iš patikrintų 84 namų tik 5 šuneliai buvo paleisti savo kiemo teritorijoje, 12 būdų buvo tuščios be gyventojų, 3 šuneliai ant grandinių prie būdų ir 11 šunų buvo laikomi voljeruose, iš kurių 4 atrodė geros kokybės, kiti vargani. Sutiktas tik vienas lakstantis palaidas šunelis, įmitęs ir iš pažiūros sveikas.
Ar tuščios būdos sufleruoja, kad po truputį atsisakoma tokio gyvūnų laikymo? Tikimės. Ne vienerius metus dirbame prie švietimo, kad šuo nėra signalizacija ir nusipelnė geresnio gyvenimo.
Dėl mažiausiai vieno iš sutiktų šunelių bus kreiptasi į institucijas, o apie rezultatus, kaip visada, informuosime.
Prie GGI veiklos galite prisidėti, skirdami 1,2% www.ggi.lt/gpm.
Vasario 22 d. gavę pranešimą ir pamatę video medžiagą apie šį šunelį, nedelsiant suorganizavome Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrinimą. Esame dėkingi inspektoriams už itin greitą reakciją ir patikrinimo įvykdymą dar tą pačią dieną vos kelių valandų bėgyje.
Suprantame, kad video į viešą erdvę įkeltas buvo dieną prieš mums gaunant informaciją, tad atvykę VMVT inspektoriai šunelio nerado. Buvo paaiškinta, kad šunelis dieną prieš, vėlų vakarą, buvo laikinai paimtas nepažįstamos moters kartu su policijos pareigūno pagalba idant būtų suteikta veterinarinė pagalba. Kiek mums žinoma, policija tyrimo nepradėjo, nes šeimininkė geranoriškai sutiko šunelį perduoti. Šunelis buvo nuvežtas į vietinę veterinarijos kliniką, ten negavus reikalingos pagalbos turėjo būti vežamas į didesnę kliniką kitame mieste. Laikinai paėmusi šunelį moteris sutarė su šuns šeimininke, kad pastarosios dukra jį nuveš į kliniką. Nepaisant ne itin malonaus ar geranoriško šeimininkės ir jos dukros bendravimo (moterys, matyt, nelabai supranta, kaip joms pasisekė, kad liko nenubaustos už šį įvykį), kaip buvo sutarta, taip ir buvo padaryta – šunelis į kliniką buvo nuvežtas ir pradėtas gydyti nuo kvėpavimo takų ligos.
VMVT atliko pakartotinį patikrinimą kovo 6 d., patikrinimo metu įvertintos gyvūno augintinio laikymo sąlygos, gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimų ir žiauraus elgesio su gyvūnu augintiniu nenustatyta, nes šuniui taikomas veterinarijos gydytojo paskirtas gydymas, būklė ženkliai pasitaisiusi. Nustatyti kiti teisės aktų pažeidimai, ūkio subjektui pradėta administracinio nusižengimo teisena.
Kuo pasidžiaugti? Kad yra neabejingų žmonių, kurie ėmėsi šuneliui padėti.
Ko tikėtis? Kad šunelis iš tiesų ir toliau bus gydomas, laikomas namie ir mylimas.
Vis tik, tai yra geras pavyzdys, kad jeigu situacija būtų nuo pradžių spręsta teisiškai tinkamai ir VMVT pareigūnai nuvykę į vietą būtų radę šunelį, kuriam nėra suteikiama veterinarinė pagalba, istorija galimai būtų pasisukusi labai kitu kampu ir mums nereikėtų pergyventi, ar iš tiesų bus jis toliau gydomas ir mylimas. Ar, mūsų akimis, galėjo ir turėjo policija pradėti tyrimą, kai pamatė situaciją? Taip. Ar, mūsų akimis, galėjo ir turėjo VMVT vis tiek siekti atsakomybės pagal turimą faktą, kad vet. pagalba teikiama nebuvo iki kol neįsikišo tretieji asmenys? Irgi taip. Tačiau dirbo tik su faktu, kurį atvykę rado, ir čia mes daugiau nieko padaryti negalime.
Dėkojame visiems už geranorišką bendradarbiavimą, sprendžiant šią situaciją.
Prie GGI veiklos prisidėti galite Jums patogiu būdu:
– Skiriant 1,2% GPM https://ggi.lt/svajoji-apie-lietuva-be-nuskriaustu-gyvunu/
– Bankiniu pavedimu AB Swedbank LT77 7300 0101 3323 1565 VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos”, įmonės kodas 302842427
– PayPal https://www.paypal.com/paypalme/AnimalWelfare2012
– Per @aukok.lt platformą https://www.aukok.lt/…/Stabdykime-ziauru-elgesi-su…
– Tapdami nuolatiniu rėmėju per Contribee https://bit.ly/ContribeeGGI
– Perlas Go terminaluose
– Visi paramos būdai: www.ggi.lt/parama
Dėkojame už neabejingumą gyvūnų gerovei ir linkime gražaus savaitgalio.
Atšilus orams ledas tampa nestabilus ir pavojingas tiek žmonėms, tiek gyvūnams.
Įlūžus gyvūnui, kyla mirtinas pavojus!
➪ Gyvūnas gali greitai sušalti ir prarasti jėgas.
➪ Bandydami gelbėti, rizikuojate savo gyvybe.
➪ Net ir ištrauktas iš vandens, augintinis gali patirti hipotermiją.
Ledo storis gali būti apgaulingas
➪ Net jei atrodo tvirtas, ledas gali būti per plonas, ypač ežeruose, upėse ar tvenkiniuose su srove.
➪ Plyšiai ir properšos dažnai nepastebimos.
Pavojus susižeisti
➪ Aštrus ir trapus ledas gali pažeisti letenas, sukelti kraujavimą ar infekcijas.
➪ Augintinis gali paslysti ir patirti susižeisti.
Kaip apsaugoti augintinį?
Laikykite jį su pavadėliu arti savęs, ypač šalia vandens telkinių.
Rinkitės saugius pasivaikščiojimo maršrutus – atokiau nuo užšąlusių ežerų ir upių.
Jei gyvūnas įlūžo – nesekite paskui! Nedelsdami skambinkite 112.
Gyvūnų gerovė priklauso nuo mūsų sprendimų. Neleiskite augintiniui rizikuoti gyvybe – laikykite jį atokiau nuo ledo.
1,2% skirti galite www.ggi.lt/gpm.
Siūlome:
Galimybę kurti pokytį Lietuvos gyvūnams.
Įdomią bei naudingą patirtį.
Nuotoliu atliekamas užduotis.
Draugišką ir profesionalų kolektyvą.
Mokymo įstaigos trišalės praktikos (arba savanoriškos praktikos) sutarties pasirašymą.
Galimybę likti organizacijos veikloje, jei vieni kitiems tiksim ir patiksim.
CV laukiame beatrice@ggi.lt.
Patikrinimo metu valdoje rasti 2 šunys: vienas mišrūnas, nedidelio ūgio, patelė, juodos ir rudos spalvos, ženklinta poodine mikroschema, nevakcinuota nuo pasiutligės bei mišrūnas, vidutinio dydžio apie 7 metų amžiaus, patinas, rudos ir juodos spalvos, ilgo kailio, neženklintas poodine mikroschema ir nevakcinuotas nuo pasiutligės.
Neženklintas šuo laikomas pririštas grandine prie ūkinio pastato, kuris yra be durų ir į kurį gali įeiti pasislėpti nuo kritulių, tačiau nėra būdos, kurioje galėtų pasislėpti. Ženklintas šuo laikomas pririštas grandine prie būdos, kurios viena lenta yra išlūžusi. Abu augintiniai vizualiai kliniškai sveiki.
Patikrinimo metu ženklintam šuniui (patelei) buvo pagerintos laikymo sąlygos ( šuo buvo įneštas į gyvenamąsias patalpas ir gyvūnų laikytojas įsipareigojo ši augintinį laikyti namuose). Kitas šuo, 7 metų amžiaus, neženklintas, patikrinimo metu, gyvūnų laikytojo geranoriškai buvo perduotas registruotam gyvūnų globėjui. Kokiam globėjui buvo perduotas informacija mums suteikta, deja, nebuvo.
Pagal suderintą terminą gyvūnų laikytojui buvo nurodyta ženklintą laikomą šunį, suvakcinuoti prieš pasiutligę ir tai patvirtinančius dokumentus pateikti VMVT Kauno apygardai. Gyvūnų laikytojas, per numatytą terminą, laikomą šunį suvakcinavo prieš pasiutligę, pateikė tai įrodančius dokumentus.
Dėkojame VMVT už reakciją bei darbą, o Santai už pranešimą – be jo apie šunelius sužinoję ir padėti galėję nebūtume.
Žmonės, gal nelaikykit gyvūnų išvis, jei juos laikote va taip 
Kviečiame skirti 1,2% GGI veiklai: https://ggi.lt/gpm/
Žiūrėjom ir taip ir anaip ir galvojam jūsų paklausim, kaip jums atrodo, ar gerai tam gyvūnui keliauti kuprinėje paspirtuku į žmonių pilnus triukšmingus renginius? Gal jei ṣ̌unys keliauja, tai ir paukščiai gali? O gal vis tik jokiems gyvūnams juose ne vieta?
Socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje nuolat matyti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai.
Neseniai žiniasklaidoje kalbėta apie kraupią gyvūno egzekuciją, ka du sadistai žiauriai
sumušė ir pakorė šunį. Internautai dažnai dalijasi video, kuriuose matoma, kad gyvūnai yra
mušami viešoje vietoje ar laikomi netinkamomis sąlygomis ir tai užfiksavę gyventojai
medžiagą viešina internete, praneša policijos pareigūnams ar kitoms institucijoms.
Iš to, kas pateikiama viešoje erdvėje atrodytų, kad gyvūnų gerovės srityje Lietuvoje situacija
bėgant metams nesikeičia arba keičiasi labai nedaug, tačiau kaip yra iš tikrųjų? Ar per
pastaruosius keletą metų teisės pažeidimų prieš gyvūnus skaičius padidėjo, sumažėjo ar
nepasikeitė?
Glaudžiai bendradarbiaudama su LR Policija, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba
nevyriausybinė organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) šiame straipsnyje pateikia
informaciją apie tai, kiek asmenų už gyvūnų gerovės pažeidimus buvo nubausta praėjusiais
metais bei kaip tokių pažeidimų skaičius per pastaruosius keletą metų kito.
Gyvūnų gerovės pažeidimų skaičius 2022–2024 m. išlieka panašus
2024 m. pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnį (Lietuvos
Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos,
atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų
pažeidimas) nubaustas 141 asmuo.
2024 m. daugiausia – 119 asmenų nubausti už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą
(pagal ANK 346 str. 16 d.), 21 asmuo – už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, kai
dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas (pagal ANK 346 str. 18 d.).
Per 2022 metus už tokius pat nusižengimus nubausti 125, 2023 – 136 gyvūnus nuskriaudę
asmenys (žr. 1 paveikslas).
Žiauraus elgesio su gyvūnais kontekste, svarbus 2022 m. pabaigoje priimtas Gyvūnų
gerovės ir apsaugos įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas. Juo
įteisinta nuostata, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais nubaustiems asmenims tam tikrą
laikotarpį būtų draudžiama įsigyti ir laikyti gyvūnus. Tokio teisinio reguliavimo pakeitimų
tikslas – užkirsti kelią pakartotiniams žiauraus elgesio su gyvūnais atvejams. Nors toks
draudimas atrodo logiškas ir net savaime suprantamas, siekiant, kad šis teisės aktų
pakeitimas būtų priimtas, GGI dirbo ne vienerius metus.
Taigi nuo 2022 m. pabaigos pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, iš gyvūno gali būti tik
konfiskuojamas gyvūnas (gyvūnai), su kuriais buvo elgiamasi žiauriai arba konfiskuojami visi
laikomi gyvūnai ir taip pat pritaikomas draudimas būti gyvūno laikytoju bei vėl įsigyti gyvūnus
ir juosi laikyti.
Policijos pareigūnai 2024 m. iš 14 asmenų konfiskavo visus gyvūnus ir jiems buvo pritaikytas
draudimas laikyti gyvūnus. Už reikalavimo vėl laikyti gyvūnus, kai prieš tai jie buvo
konfiskuoti nevykdymą, 2024 m. nubaustas 1 asmuo (pagal ANK 346 str. 5 (1) d.).
Nepaisant to, kad statistiniai duomenys 2022–2024 m. žymiai nepakito, anot Lietuvos
policijos atstovo Kęstučio Stelmoko, situacija dėl žiauraus elgesio su gyvūnais Lietuvoje
gerėja. „Keičiasi pats požiūris į žiaurų elgesį su gyvūnais. Kas anksčiau buvo norma, tai jau
dabar už tokius veiksmus asmenys sulaukia atsakomybės. Ir vis rečiau gatvėje pamatysime,
kai šeimininkai muša savo augintinus.“ – teigia Lietuvos policijos atstovas.
GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė pažymi, kad nors žvelgiant į statistinius duomenis
užfiksuotų žiauraus elgesio atvejų su gyvūnais skaičius išlieka panašus, tai nebūtinai rodo,
kad gyvūnų gerovės situacija Lietuvoje negerėja.
„Reiktų atkreipti dėmesį, kad yra du skirtingi skaičiai – vienas, tai kiek iš tikrųjų žiauraus
elgesio su gyvūnais atvejų vyksta, o kitas, kiek jų yra užfiksuojama oficialiai. Jeigu mes
žiūrime tik į oficialią statistiką, gali pasirodyti, kad situacija nesikeičia ir vis dar yra labai
bloga, tačiau iš tiesų žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų po truputį mažėja, tiesiog
visuomenė gyvūnų atžvilgiu darosi sąmoningesnė ir vis dažniau atitinkamoms institucijoms
bei organizacijoms praneša apie skriaudžiamus ar neprižiūrimus gyvūnus.“, – teigia GGI
vadovė.
B. Vaitiekūnaitė taip pat pastebi, kad gana dažnai net ir kreipusis į atitinkamas institucijas,
gyvūnų mylėtojų supratimu prastomis sąlygomis laikomam gyvūnui neįmanoma padėti,
kadangi pagal Lietuvos teisinę sistemą tai, apie ką praneša žmonės, dažnai yra normalu ir
nėra galimybės nubausti šeimininko. Bet kokiu atveju matyti tendencija, kad vis daugiau
žmonių nori, jog gyvūnų gerovės standartai Lietuvoje būtų dar aukštesni. Dažniausiai
žmonės kreipiasi dėl gyvūnų nepriežiūros ir netinkamų laikymo sąlygų. Tai sudaro apie
60–70 proc. visų atvejų, apie kuriuos pranešama.
Tuo tarpu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) 2024 m. iš 44 gyvūnų laikytojų
konfiskavo 156 gyvūnus iš kurių daugiausia – šunys (116). Taip pat buvo konfiskuota 17
kačių, 15 arklių ir 8 jūros kiaulytės.
Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, VMVT vadovaudamasi LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos
įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, 42 asmenims pritaikė draudimus laikyti tos rūšies
gyvūnus, kurie iš tų asmenų buvo konfiskuoti.
Statistikos kiek ir kokio tipo buvo nustatyta gyvūnų gerovės pažeidimų bendrai, Tarnyba
pateikti negali, nes apie tai nerenka duomenų.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą už žiaurų elgesį su gyvūnais 2024 m. nubausta 30 asmenų
Integruotos baudžiamojo proceso sistemos duomenimis dėl nusikalstamų veikų, numatytų
Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje (žiaurus elgesys su gyvūnais) pradedamų ikiteisminių
tyrimų skaičius mažėja.
2024 m. pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį už žiaurų elgesį su gyvūnais nubausta 30
asmenų. Tuo tarpu 2023 m. buvo nubausti 55, 2022 m. – 63 asmenys.
Bendrai tiek pagal Administracinių nusižengimų, tiek pagal Baudžiamąjį kodeksą 2024 m.
nubaustas 171 asmuo.
Ką dėl gyvūnų gerovės Lietuvoje planuojama nuveikti 2025 m.?
Gyvūnų gerovės specialistai siūlo griežtinti gyvūnų laikymo taisykles: uždrausti rišti šunis,
pančioti arklius ar rišti už ragų karves. Dažnai nuolat prie būdos pririštais laikomi šunys
patiria fizinę (į kaklą įaugusi grandinė, negali apsiginti nuo laukinių žvėrių ir kt.) ir
psichologinę (gyvūnas nėra socializuojamas, apribojama jo galimybė judėti) žalą. Todėl
atitinkamai griežtinant gyvūnų laikymo sąlygas, pažeidimų taip pat tikėtina, sumažėtų,
kadangi dažnai kreipiamasi dėl lauke ant grandinės itin prastomis sąlygomis laikomų šunų.
Kai kuriais atvejais gyvūnai yra pririšami tiesiog prie medžio ar stulpo ir neturi jokios
užuovėjos. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai šunys visiškai nėra vedžiojami, taip pat nėra
reguliariai šeriami, jiems nėra suteikiama nuolatinė prieiga prie geriamojo vandens.
Anot GGI vadovės B. Vaitiekūnaitės, pastebėjus gyvūnų gerovės pažeidimus labai svarbu,
kad gyventojai kreiptųsi ir apie tokius įvykius praneštų, kadangi institucijoms pačioms
identifikuoti visų atvejų, kai gyvūnams reikalinga pagalba, yra neįmanoma. Todėl
visuomenės suteikiama informacija yra labai svarbi. „Tai kiek gyvūnams bus pagelbėta, labai
priklauso nuo gyventojų – t. y. visų mūsų empatijos, pilietiškumo ir nepakantumo gyvūnų
gerovės pažeidimams. Pranešant apie skriaudžiamą ar neprižiūrimą gyvūną – padėsite ne
tik jam, bet ir tuo pačiu didinsite visuomenės sąmoningumą. Kuo daugiau bus atkreipiamas
dėmesys ir sprendžiamos situacijos, kai gyvūnas skriaudžiamas, patiria sužalojimus ar yra
neprižiūrimas – tuo rečiau ateityje savo aplinkoje su tokiais atvejais susidursime“ – būtinybę
atkreipti dėmesį į gyvūnų gerovę kiekvieno iš mūsų kasdienybėje akcentuoja GGI vadovė.
Susidūrus su gyvūnų gerovės pažeidimais gyventojai raginami kreiptis į policiją, Valstybinę
maisto ir veterinarijos tarnybą ar savivaldybę. Išsamesnė informacija apie tai, kur kreiptis
esant konkrečiam gyvūnų gerovės pažeidimui ir kokią informaciją pateikti rasite Gyvūnų
gelbėjimo instrukcijoje https://ggi.lt/gyvunu-neprieziuros-atvejai/.
Taip pat prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje galite paremdami nevyriausybinę
organizaciją „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, kuri siekia spręsti gyvūnų gerovės problemų
priežastis, užkertant kelią pasekmių atsiradimui bei didinti žmonių sąmoningumą ir atjautą
gyvūnų atžvilgiu. Skirti finansinę paramą galite čia: https://ggi.lt/parama/.
Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo
augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Šiltojo sezono pradžioje pasimaitinusios erkės išsivysto į kitą brandumo stadiją ir būna alkanos. Joms reikalingas kraujas, kuris užtikrina erkių gyvybines funkcijas ir leidžia joms sėkmingai sulaukti žiemos.
Erkės – nedideli, tačiau labai pavojingi nariuotakojai, kurie gali kaip reikiant apkartinti ne tik gyvūnų, bet ir jų šeimininkų gyvenimą. Dėl laiku nepastebėtų ar žaibinių infekcijų kasmet miršta daug šunų ir kačių, o jų šeimininkai patiria nemažas išlaidas juos gydydami. Klaidingai manoma, jog erkės būna aktyvios tik pavasarį. Jos būna aktyvios visą šiltąjį periodą, o ilgiau neprasidėjus šalčiams ar atšilus anksti pavasarį erkės gali įsisiurbti netgi ir vėlyvo rudens, žiemos, ankstyvo pavasario mėnesiais. Tačiau didžiausios jų aktyvumo bangos būna pavasarį ir rudenį, kuomet nukenčia daugiausiai augintinių ir žmonių. Erkes kartais pamatyti būna ypač sunku dėl tankaus ar ilgo gyvūnų kailio, be to dažnai įsisiurbti linkuisos ne tik suaugusios erkės, bet ir ankstyvosios jų vystymosi stadijos – nimfos. Ir vienos, ir kitos gali įsisiurbimo metu suleisti seilių, kuriose gausu erkių pernešamų ligų sukėlėjų. Jiems patekus į kraują, gyvūnai gali susirgti tokiomis ligomis kaip Erkinis encefalitas, Laimo liga, Erlichiozė, kelių rūšių Babeziozė.
Erkių pernešamos ligos pasireiškia skirtingai. Ar gyvūnas užsikrėtęs ir kokia tiksliai erkių pernešama liga galima nustatyti atlikus kraujo tyrimą. Dažniausi erkių pernešamų ligų požymiai yra gyvūnų liūdnumas, nenoras ėsti ar aktyviai judėti. Gali pasireikšti vėmimas, viduriavimas, temperatūros pakilimas, šlapimas gali pasidaryti tamsus, balkšvos gleivinės, šlubavimas, aukšta temperatūra. Sunkiais atvejais gali ištikti traukuliai, koma ar net mirtis. Pastebėjus bent vieną ar kelis iš šių požymių, būtina skubiai kreiptis į veterinarijos kliniką. Visada geriau apsilankyti pas veterinarijos gydytoją ir sužinoti ar gyvūnas neužsikrėtęs, nei vieną kartą delsiant lemtingai pavėluoti.
Erkių pernešamos ligos sėkmingai gydomos vaistais, tačiau daug geriau naudoti profilaktines priemones. Apsaugai nuo erkių gali būti naudojami užlašinamieji tirpalai, purškiamos priemonės, antkakliai ar tabletės. Kai kurios priemonės gali būti naudojamos kelios vienu metu. Labai svarbu, kad priemonės būtų tinkamai naudojamos ir perkamos veterinarijos klinikose. Piemonių pasiūla yra didelė, tačiau ne visi turi teisę prekiauti vaistiniais preparatais. Nusipirkę apsaugos nuo erkių priemonių turguje ar zooprekių parduotuvėse rizikuojate nusivilti jų neveiksmingumu. Dažniausiai daromos klaidos naudojant priemones nuo erkių yra nepakankamai dažnas jų naudojimas, gyvūnų maudymas parą prieš ar po užlašinamųjų tirpalų naudojimo, per laisvai uždėti antiparazitiniai antkakliai.
Jei vis tik įsisiurbė erkė, atsargiai ją suimkite už pagrindo pincetu ar specialiu erkių traukikliu ir švelniai traukite sukdami prieš laikrodžio rodyklę. Jei abejojate, kad pavyks tai sėkmingai padaryti, geriau kreipkitės į veterinarijos kliniką. Jokiu būdu nepilkite ant jos spiritinių tirpalų, aliejaus, nedeginkite ar nespaudinėkite, nes taip dirginamos erkės su seilėmis gali suleisti dar daugiau ligos sukėlėjų. Jokiu būdu netraiškykite erkių pirštais, nes per nedideles žaizdeles galite užsikrėsti patys. Erkę ištraukus, jos įsisiurbimo vietą galima papurkšti ar pavalyti dezinfekuojančiais tirpalais. Stebėkite gyvūną ar nepasireiškia erkių pernešamų ligų požymiai. Priklausomai nuo ligos, požymiai gali būti pastebimi tą pačią parą ar po kelių savaičių, mėnesių, rečiau – po pusmečio. Teisingai ir laiku naudodami profilaktines priemones išvengsite namalonių ligų ir skaudžių netekčių. Gyvūnai, kuriais pasiryžtame rūpintis, gyvena ne taip jau ilgai, todėl elkimės atsakingai.
Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, bendradarbiaujant su veterinare Vaida Valašimaite, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
