Reidų metu plankyta virš 300 namų, iš kurių:
6 palaidi gerai atrodantys šunys namų teritorijoje;
5 voljerai su šunimis ir 1 tuščias;
5 šunys ant grandinės prie būdos ir 3 tuščios būdos;
1 palaidas šuo ne savo teritorijoje.
Bendras vaizdas visai nudžiugino, nes sąlyginai nedaug šunų laikoma lauke, o dar mažiau iš jų įkalinti ant grandinės. Dėl kai kurių šunų teko imtis teisinių priemonių, idant jų gyvenimai būtų pagerinti.
Primename, kad liko trys dienos skirti 1,2% GPM. Kviečiame juos skirti GGI www.ggi.lt/gpm arba bet kuriai kitai organizacijai – svarbu, paskirkite nevyriausybininkams!
Gavome pranešimą, kad pastebėtas netinkamomis sąlygomis laikomas šuo. Kaip laikomas – galite matyti nuotraukoje.
Pranešime buvo nurodyta, kad gyvūnas nemaitinamas, grandinė vos 1,5 metro ilgio, aplinka pilna ekskrementų, o plotas, kuriame gyvūnas gali judėti, prastomis oro sąlygomis pavirsta į purvo balą.
Įvertinę medžiagą matėme, kad pateikiama informacija realybę atitinka ne pilnai, nes šunelis atrodo net per daug įmitęs, o grandinė ne tokia trumpa, tačiau mūsų dėmesį patraukė tai, kad nei statinio viduje, nei šalia jo nėra pritaikytos būdos gyvūnui, tad pasislėpti jis gali tik griūvančiame perpučiamame pastate.
VMVT pareigūnai atlikto patikrinimo metu nustatė, kad gyvūnas augintinis normalaus kūno įmitimo, laikomas lauke, pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų gyvūnas gali tik senoje malkinėje, jam skirtos būdos nėra. Patikrinimo metu šuo turėjo galimybę atsigerti, šeimininkai turėjo įsigiję jam skirto sauso pašaro. Gyvūnas augintinis buvo neženklintas ir nevakcinuotas teisės aktų nustatyta tvarka.
Po inspektorių pastabų gyvūno augintinio savininkai (senyvo amžiaus žmonės) nedelsiant ėmėsi priemonių situacijai ištaisyti. Šuo buvo perkeltas gyventi į namus, o sekančią dieną po patikrinimo paženklintas ir suvakcinuotas teisės aktų nustatyta tvarka.
Pakalbėjus su pranešėju, užsitikrinome, kad situacija išties pasikeitusi: šunelis tikrai perkeltas gyventi į namus, kartais laksto palaidas prie namo, kartais pririštas prie pagrindinio įėjimo, bet situacija tikrai pasikeitusi.
Dėkojame už neabejingumą gyvūnų gerovei!
Primename, kad iki gegužės 2 d. galite skirti 1,2% GGI veiklai: www.ggi.lt/gpm
Stichinės nelaimės, klimato krizės padariniai ir Rusijos sukeltas karas Ukrainoje rodo, kad svarbu ekstremalioms situacijoms rengtis iš anksto. Kol dėmesys skiriamas žmonių pasirengimui – gyvūnai šioje komunikacijoje dažnai lieka nuošalyje.
GGI kreipėsi į atsakingas institucijas, siūlant visuomenei komunikuoti apie pasirengimą evakuacijai su augintiniais, o augintinių turinčius Lietuvos gyventojus kviečia pasirengti išvykimo krepšį ne tik sau, bet ir savo gyvūnui.
„Lietuvoje dar nėra įprasta turėti „išvykimo krepšį“ augintiniui, tačiau tai – atsakingo šeimininko pareiga. Tokį krepšį turint, galime daug greičiau, ramiau ir saugiau reaguoti į ekstremalias situacijas – evakuotis, persikelti ar laikinai palikti namus. Remdamiesi patirtimi, įgyta teikiant pagalbą gyvūnams Ukrainoje, parengėme svarbiausių žingsnių sąrašą, kuris padės pasiruošti iš anksto. Tokios žinios ir veiksmai šiandien – tai saugumas rytoj“ – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
Kaip pasirengti išvykimui su gyvūnais ištikus netikėtoms situacijoms? Kokius daiktus būtina turėti su savimi?
Kad būtumėte pasirengę netikėtiems atvejams, vadovaukitės šiais patarimais, kaip iš anksto pasiruošti gyvūno išvykimo krepšį (žr. žemiau). Tai tik bendro pobūdžio rekomendacijos, daugiausiai taikytinos keturkojams gyvūnams – šunims ir katėms. Jei turite kitos rūšies gyvūnų – papūgų, žiurkėnų, žuvyčių ar egzotinių gyvūnų iš anksto apgalvokite, kokių daiktų reiktų būtent jiems ir pakoreguokite šį sąrašą atsižvelgdami į to konkretaus gyvūno poreikius ir sąlygas, kurios būtinos to gyvūno gerovei ir išgyvenimui esant ekstremaliai padėčiai.
Taip pat labai svarbu atsižvelgti į individualius konkrečius Jūsų gyvūno poreikius – galbūt Jūsų gyvūnas vasarą sunkiai pakelia karštį ir į išvykimo krepšį reikėtų įsidėti vėsinantį kilimėlį, o žiemą – šiltesnių gyvūno rūbelių ar kt.
Pasiruošimas išvykimui, sienos kirtimui. Pasirūpinkite tinkamu ženklinimu: augintinis turi turėti tapatybės ženklinimo mikroschemą. Taip pat gyvūnas turi būti vakcinuotas nuo pasiutligės ir turėti gyvūno augintinio pasą. Rekomenduojama turėti antkaklį su pakabuku – jame turėtų būti išgraviruotas gyvūno vardas ir šeimininko kontaktinė informacija.
Gyvūno mokymai ir pasiruošimas. Svarbu iš anksto pratinti gyvūną prie transportavimo dėžės ar narvo. Taip pat pravartu mokyti gyvūną ateiti į saugią vietą pagal komandą.
Evakuacija. Evakuacijos metu svarbu pasirūpinti, kad gyvūnas būtų ramus (prireikus naudokite veterinaro paskirtus raminamuosius vaistus). Taip pat užtikrinti, kad augintinis būtų su pavadėliu arba dėžėje, kad neišbėgtų ir nepasimestų. Evakuojantis svarbu su savimi pasiimti augintinio išvykimo krepšį.
Augintinio išvykimo krepšio turinys. Dokumentai: gyvūno augintinio pasas, gyvūno kilmės dokumentai, transportavimo dėžė, antkaklis su pakabuku, kuriame nurodytas augintinio vardas, šeimininko telefonas, petnešos (jei naudojate), pavadėlis. Maistas ir vanduo: maisto atsarga bent savaitei, keletas butelių geriamojo vandens, kelioniniai (sulankstomi) dubenėliai maistui ir vandeniui. Vaistai: veterinarinės pirmosios pagalbos rinkinys, raminamieji vaistai gyvūnams. Vaistų, kuriuos naudoja Jūsų gyvūnas. Higiena: katėms: nešiojama kraiko dėžė ir kraiko atsargos. Drėgnos servetėlės, palutės, valymo priemonės atvejams, kai nebus galimybės išvesti gyvūno į lauką. Išmatų surinkimo maišeliai. Komforto priemonės: gultukas, pledas, mėgstami žaislai.
Rekomenduojama taip pat turėti kitus daiktus tokius kaip: diržas automobiliui, krepšys arba kuprinė, kurioje visa įranga lengvai pasiekiama, žibintuvėlis ir atsarginės baterijos, izoterminė antklodė.
Svarbu kas 3 mėnesius patikrinti maisto, vaistų ir kitų reikmenų galiojimo laiką. Krepšį siūloma laikyti lengvai pasiekiamoje vietoje.
Taip pat siūlome daugiau komunikuoti apie pagalbą gyvūnams ekstremalių situacijų metu
Atkreipiame dėmesį, kad gyvūnų nepriežiūra krizių metu gali turėti rimtų, ilgalaikių pasekmių. Netekę globos, tapę benamiais ir sulaukėję gyvūnai gali daugintis nekontroliuojamai, kelti grėsmę žmonių saugumui, platinti ligas. Jų populiacijos valdymas tampa sudėtingas ir brangus net taikos metu (pavyzdžiui, Turkijos patirtis rodo, kad laiku ir tinkamai neišsprendus benamių gyvūnų problemos, buvo imtasi drastiškų sprendimų, tokių kaip gyvūnų naikinimas), o ekstremaliomis sąlygomis – beveik neįmanomas.
GGI pasiūlymai: ką reikia daryti nedelsiant
1. Įtraukti informaciją apie gyvūnus į oficialius perspėjimo kanalus.
Valstybės siunčiami pranešimai apie pavojus turėtų priminti ir apie pareigą pasirūpinti gyvūnais. Tokia praktika jau taikoma, pavyzdžiui, Kalifornijoje (JAV) – gaisrų metu gyventojams siunčiami pranešimai visada apima ir informaciją apie augintinių evakuaciją.
2. Papildyti pasirengimo portalą www.lt72.lt bei civilinės saugos mokymus.
Portale turėtų atsirasti atskira skiltis apie gyvūnų pasirengimą: dokumentai, vaistai, emocinė gerovė. O mokymuose, kuriuos organizuoja Raudonasis Kryžius, Šaulių sąjunga, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas ar kiti, būtina įtraukti informaciją apie gyvūnų išvykimo krepšį.
3. Viešinti „Gyvūnų išvykimo krepšio“ gaires.
Parengėme aiškų sąrašą, kurį gali naudoti tiek institucijos, tiek pavieniai gyvūnų augintojai.
4. Kelti visuomenės sąmoningumą.
Reikia nuosekliai informuoti visuomenę, kaip elgtis su augintiniais ekstremalių situacijų metu, skatinant ne tik žinias, bet ir atsakingą požiūrį.
„Plataus masto invazijos Ukrainoje pradžioje mes teikėme pagalbą gyvūnams maistu, bet netrukus paramą teko nukreipti į masines sterilizacijas – gyvūnai dauginosi greičiau, nei galėjome padėti. Tad informacija apie gyvūnus ekstremalių situacijų metu negali būti fragmentiška, o turėtų būti integruota į pasirengimo ekstremalioms situacijoms strategiją“, – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Viešumoje neseniai nuskambėjo atvejis su vaiko ir ponio video medžiaga. Įvardinti, kas daroma, negalime, nes vėl atsiras, kas užsinorės paduoti mus į teismą, bet turbūt net taip stipriai užblurintame video galite patys pasidaryti išvadas, o įrašo garsą nuėmėme dėl balso atpažinimo, tačiau jame sakoma “bet turėsi kažkaip nukirpt, kad aš jį ten tipo trenkiau. Jai čia labai žymės pasilieka, seniai žymės yra, nuo mušimo”.
Pranešimų apie šį atvejį gavome iš per 30 asmenų ir džiaugiamės tokiu žmonių neabejingumu. Atsakysime bendru įrašu, gana ilgu, nes norisi apžvelgti ne tik šį atvejį, bet žirgininkystę apskritai.
TEISINĖ DALIS
GGI teisinių veiksmų šiuo atveju nesiėmė, nes juos jau buvo pradėjęs Arklių slėnis. Ryšį palaikome, bendraujame, kaip visada tokiuose atvejuose. Dėkojame jiems, kad veiksmų ėmėsi, nes suprantame, kad tai nėra jų tiesioginė veikla, ir, esant poreikiui, visada esame pasirengę padėti.
– VMVT sprendimas (informacija suteikta žiniasklaidai): „VMVT įvertino turimą medžiagą ir nustatė, kad buvo pažeista LR GGAĮ 20 str. 2 d. 1 p. nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga ir 2 p. laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų. Už nustatytus pažeidimus gyvūno savininkui bus taikoma administracinė atsakomybė. Gyvulių savininkui nurodyta imtis visų reikiamų priemonių ūkinių gyvūnų gerovei užtikrinti, kad jiems nebūtų sukeliamas skausmas, kančia ar būtų jie žalojami.“ Džiaugiamės, kad VMVT šis elgesys normalus nepasirodė.
– Policijos sprendimas (citata be pridėto humoro iš mūsų pusės, net jei taip gali pasirodyti): „Vertinant vien vaizdo įrašus, sunku vertinti, ar gyvūnas buvo traumuojamas, ar vis tik atliekama profesionali jo dresūra. <…> Iš surinktos medžiagos matyti, kad šis atvejis <…> buvo grynai dresūros pratybos, kurių metu ponio raginimui atlikti tam tikrą pratimą naudojama speciali vytelė, kuri nesukelia gyvūnui skausmo, o ne trapecinis diržas, kuris turi kitokį poveikį. Nepilnametė tik jodinėjo poniu ir naudojo specialią vytelę, o šia jam sudavus jokio skausmo arkliukas nepatyrė <…>. Nors formaliai xxx veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str. 1 d., požymius, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu xxx dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, subjektu gali būti pakaltinamas, sulaukęs 16 metų amžiaus fizinis asmuo. <…> Kitų objektyvių duomenų patvirtinančių, kad xxx, tyčia mušė arkliuką poni, norėdama jį užmušti, suluošinti ar kankinti nėra. Žiauriu elgesiu ar kankinimu nelaikomas gyvūno gyvybės atėmimas ar jo suluošinimas esant būtinajai gintčiai ar neišvengiamumui. xxx neturėjo tyčinio tikslo sumušti arkliuką ponį, tik atlikdama tam tikrą jodinėjimo pratimą panaudojo specialią vytelę ir ją sudavė keletą kartų per šonus taip imituodama kaip reikia dresuoti žirgus. Tokie xxx veiksmai kvalifikuotini kaip mokyminiai, todėl xxx veika nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 310 str. 1 d. požymių ir todėl atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą.”
Skaitėm 10 kartų ir vis tiek nesupratom, ką tuo nerišliu tekstu norėta pasakyti: grynai dresūra, tik jodinėjo, tada veiksmai atitinka 310 str. 1 d., požymius, bet amžius per mažas, bet tada vis tik veiksmai kvalifikuotini kaip mokyminiai, todėl nėra BK – KĄ?
Priminsime, kad visai neseniai taip pat turėjome atvejį, kur šuniui trenkus pavadžiu kelis kartus asmuo buvo nubaustas 2000 eurų bauda. Bet va kanopiniams tai negalioja, nes čia jau ne smurtas mat, o dresavimas. Tiesiog nuostabu.
PROBLEMOS SPRENDIMAS IŠ ESMĖS
Vaizdo įrašas, deja, nėra labai išskirtinis. Lietuvoje žirgininkystė tapusi tokia populiaria, kad bet kas ir bet kaip laiko žirgus, juos treniruoja, treniruoja ir žmones, treniruoja vaikus, o, kaip matome, ir vaikai paliekami „treniruoti“ žirgus savarankiškai, vienu žodžiu situacijos apibendrinimas būtų – belebirda. O ši sritis yra reikalaujanti išskirtinio dėmesio, jai reikalingos specifinės žinios žirgų gerovės užtikrinimui, taip pat nepamaišytų ir moralinis bendras suvokimas, kad ne, daužymas, kad ir kuo tai daroma, nėra treniravimas, ne, 2,5 x 2,5 m gardas su valandos išėjimu į lauką per parą nėra gyvūno gerovės užtrikrinimas, ne, 8 treniruotės per dieną nėra gyvūno gerovės užtikrinimas ir ne, visų iš eilės – mokančių, nemokančių, stipraus viršsvorio turinčių ar suaugusiujų ant ponių – sodinimas irgi nėra gyvūno gerovės užtikrinimas. Galime vardinti ir vardinti šituos stebuklus, kuriuos galima pamatyti kas antrame taip save vadinančiame „žirgyne“, keliančiame nuotraukas kaip myli žirgelius, o už kadro vyksta tokie dalykai.
GGI žirgininkystė nėra ir neplanuoja būti veiklos sritis, kaip jau esame rašę. Mes turime savo specifiką – gyvūnus augintinius – jau ir jiems visiems padėti aprėpiant visą Lietuvą yra neįmanoma, o visų sričių ekspertu būti negali. Taip, kartais sureaguojame į pavienius atvejus, kai yra aiškus teisinis poreikis iš mūsų pusės (pvz. pančiojimo draudimas ar pagalba šioje srityje besispecializuojantiems) ir išreiškiame savo nuomonę kaip gyvūnų gerovės organizacija, nes teisę reikšti savo nuomonę šioje laisvoje šalyje turime visi.
Tačiau Lietuvoje privalo atsirasti stipri organizacija, galinti užsiimti šios problematiškos srities priežiūra, kad tokie kiekiai žirgų negyventų kančioje, kad pinigai netapų aukščiau gyvūnų, kad žmonės šiuo sportu užsiimtų saugiau. Ar atsiras pagaliau?
Egzotinių ir dekoratyvinių gyvūnų laikymas – VšĮ “Egzotic SOS” vadovė Rūta Jatkonienė
Seminaro metu specialistė dalinosi įžvalgomis apie egzotinių ir dekoratyvinių gyvūnų laikymą, kylančias problemas ir dažniausias šeimininkų klaidas.
Daugelis mano, jog triušiai, graužikai, ropliai ar paukščiai – tai augintiniai, nereikalaujantys daug priežiūros, tačiau tai nėra tiesa. Įsigyjant gyvūną svarbu nepamiršti, kad kiekviena specifinė rūšis turi specifinių poreikių.
Šieno ar vandens trūkumas? Netinkamas bėgimo ratas? Per šaltas kambarys? Tai ne smulkmenos – tai grėsmės jūsų augintinio gerovei.
Kviečiame pasižiūrėti vaizdo įrašą ir sužinoti, ką būtina įvertinti prieš priimant tokį augintinį į savo namus.
Mielieji draugai,
Tegul ši pavasario šventė atneša Jums šilumos ir džiaugsmo! 
Švęskime su meile, pagarba ir rūpesčiu gyvybei aplink mus 
Gražių, šviesių ir atsakingų Velykų! 
Šio reido rezultatai, sakykime, vidutiniški, kalbant apie gyvūnų gerovę: keturi šunys gyvena voljeruose dvigubai daugiau – aštuoni – ant grandinių prie būdų. Penki laksto laisvai laksto namų teritorijoje. Užfiksuota ir dešimt būdų be šunų. Kritinių atvejų nepastebėta.
Liko 2 savaitės paskirti savo 1,2% GPM. Kviečiame juos skirti GGI veiklai. Kaip tai padaryti -> www.ggi.lt/gpm
„Naminių gyvūnų gerovės užtikrinimo svarba“ – kačių priežiūros ir elgesio specialistė Aliona Krištopaitienė.
Šioje seminaro dalyje kalbama apie tai, kad gyvūno poreikiai yra neatsiejami nuo žmogaus, o normalus elgesys galimas tik normaliose sąlygose.
Kad užtikrintume gyvūno gerovę, turi būti patenkintos visos penkios laisvės:
1. Laisvė nejausti troškulio ir alkio.
2. Laisvė nepatirti nepatogumų.
3. Laisvė nejausti skausmo, nepatirti sužalojimų, nesirgti.
4. Laisvė elgtis įprastai.
5. Laisvė nepatirti baimės ir streso.
Taip pat, svarbu nepamiršti, jog kiekvieno gyvūno poreikiai yra skirtingi, o prieš įsigyjant augintinį svarbu objektyviai įsivertinti savo galimybes, nes augintinis neturi galimybės pasitraukti iš jam netinkamų sąlygų.
Iš kelių asmenų gavome pranešimus apie vienoje iš Vilniaus automobilių aikštelių esantį šunį. Kadangi situacija neatrodė bloga, aiškinomės ne perduodami institucijoms, o stebėdami šunelį savo iniciatyva bei pranešėjų pagalba. Visi pastebėjome, kad šuo ten kasdien nebūna, tad kilo įtarimas, kad jis yra atsivežamas pabūti darbo metu.
Galiausiai GGI atstovei pavyko susitikti su šuns šeimininku. Žmogus buvo nusiteikęs geranoriškai, paaiškino, kad atsiveža savo šunį į budėjimus, naktį paleidžia nuo grandinės. Šunelio vardas Bartas, amžius 10 metų, ženklintas, skiepytas, vizualiai puikiai prižiūrėtas ir socializuotas, noriai klauso šeimininko, nerodo jokių baimės požymių.
Daug smagiau šuneliui vykti į darbą kartu su šeimininku nei sėdėti vienam namuose 
Dėkojame už neabejingumą, pranešimus ir gerai, kas gerai baigiasi!
Kviečiame skirti 1,2% GGI veiklai. Kaip tai padaryti -> www.ggi.lt/gpm
Aplankytas 41 namas. Rezultatai:
– 2 šuniukai voljeruose;
– 5 ant grandinių prie būdų;
– 2 laisvai laksto namo teritorijoje; 1 laksto namo teritorijoje ir aplink, nes nėra vartų;
– 6 būdos be šuns.
*Kai kurių namų teritorijos didelės, būdos kitame kampe, tad galimybių apžiūrėti nėra.
Du šunys laikomi netinkamomis sąlygomis, dėl kurių imtasi teisinių priemonių, o apie rezultatus parašysime atskirai.
Kviečiame skirti 1,2% GGI veiklai: www.ggi.lt/gpm bei prisidėti kitais būdais www.ggi.lt/parama.
