Į praėjusį šeštadienį Petešoje, Vilniaus rajone vykusią Zoo Fiestą sugūžėjo visas būrys gyvūnų mylėtojų su savo keturkojais draugais. Jame VšĮ Tarnybinės šunininkystės klubas demonstravo savo parodomąją programą, vyko šunų varžybos, organizuota neveislinių šunų paroda. Šventėje gyvūnų šeimininkai turėjo galimybę suženklinti savo gyvūnus.
„Labiausiai džiugino šunų neskirstymas veislėmis, visi – tiek mišrūnai, tiek kiti buvo vienodai svarbūs šventės dalyviai“ – teigia šventėje GGI atstovavusi reidų inspektorė Oksana Guliajeva. „Renginys paliko didelį įspūdį! Tai buvo vieta, kur susirinko daug bendrų interesų ir vertybių turinčių žmonių ir įstaigų. Jau laukiu kitų metų!“ – apie renginį atsiliepė Oksana.
Džiaugdamiesi, kad gyvūnam Lietuvoje skiriama vis daugiau dėmesio ir sveikindami šią Vilniaus rajono savivaldybė/Samorząd Rejonu Wileńskiego iniciatyvą dalinamės nuotraukomis iš renginio, kuriame dalyvavo GGI atstovės Lina Vaitekūnaitė ir Oksana Guliajeva.
Penktadienį Lenkijos Seime vyko balsavimas dėl Gyvūnų apsaugos įstatymo pakeitimų, draudžiančių laikyti šunis pririštus. Už jų priėmimą balsavo 280 Seimo narių, prieš – 105, o 30 susilaikė.
Nors pakeitimai dar keliaus pritarimui arba pakeitimų siūlymui į Senatą, o galiausiai pakeitimus turės pasirašyti prezidentas, tikime, kad pergalė Lenkijos šunims jau pasiekta.
Iki šiol galiojusios nuostatos draudė laikyti gyvūnus augintinius nuolat pririštus ilgiau nei 12 valandų per parą arba tokiu būdu, kuris pažeistų jų kūną, sukeltų kančią ir neužtikrintų jiems būtino judėjimo galimybės. Įstatymų leidėjai pažymi, kad šias nuostatas praktiškai sunku patikrinti, todėl jos buvo neveiksmingos.
Naujos pataisos išimtys apima šuns vedimą pavadėliu ar laikiną pririšimą pasivaikščiojimo, transportavimo, dalyvavimo parodoje, pasirodyme, konkurse, spektaklyje, treniruotėje ar dresūroje metu ir atliekant veterinarijos, profilaktinę ar priežiūros procedūrą. Išimtys taip pat taikomos atvejais, kai tai būtina siekiant užkirsti kelią šuns keliamam pavojui žmogaus ar kito gyvūno gyvybei ar sveikatai arba žalos padarymui, jei kitos priemonės tokiomis aplinkybėmis nėra įmanomos, arba pririšimas yra šiam šuniui geriausiai pakenčiama priemonė. Šunį bus galima trumpam pririšti tam tikromis savininko nurodytomis sąlygomis – taip, kad nebūtų pažeista gyvūno gerovė. Tai apima, pavyzdžiui, situaciją, kai šuo negali užeiti su savininku į parduotuvę. Pagal priimtą pataisą, išimtys iš draudimo galios tik už nuolatinės šuns buvimo vietos ribų.
Viliamės, kad kaimyninės šalies pamokos, išmoktos iš jau padarytų klaidų, bei ryžtas jas ištaisyti ir pagaliau priimti tinkamą gyvūnams pataisą, visiškai uždraudžiančią laikyti pririšus šunis, paskatins Lietuvą nebijoti jau seniai reikalingų pokyčių.
“Šuo – šeimos narys, o ne grandinės kalinys.”
2025 m. rugpjūčio 29 d. į GGI kreipėsi pranešėjas, informavęs apie galimai netinkamomis sąlygomis laikomą, sergantį šunį. Pasak pranešimo, gyvūnas auginamas lauke, mažame voljere, nematyti maisto ir vandens. Taip pat teigta, kad šuns kojos iškrypusios ir jis akivaizdžiai serga.
Išvydus pateiktą vaizdo medžiagą, kreipėmės į VMVT su prašymu pradėti tyrimą dėl būtinos veterinarinės pagalbos nesuteikimo, šuns negydymo ir netinkamų laikymo sąlygų.
2025 m. rugsėjo 2 d. gavome VMVT atsakymą, kad patikrinimo metu nustatyta: šuo yra ženklintas poodine mikroschema, vakcinuotas, gerai įmitęs, išorinių pažeidimų neturi, nėra požymių, kad gyvūnas jaustų stresą ar baimę. Augintinis laikomas reikalavimus atitinkančiame voljere (ne mažesniame nei 6 m²), turi būdą, dubenėlį su geriamu vandeniu, šeriamas visaverčiu sausu pašaru. Dėl deformuotų galūnių pateiktas veterinarijos gydytojo išrašas, kuriame pažymima, kad šuo yra senas, o kojų iškrypimas – genetinės kilmės.
Nuoširdžiai apsidžiaugėme, kad šį kartą klydome – nepaisant genetinės ligos ir to, jog šuo laikomas voljere, jam užtikrinamos įstatymą atitinkančios gyvenimo sąlygos.
Džiugu ir tai, kad žmonės vis dažniau pastebi voljeruose gyvenančius gyvūnus, žvelgia į juos atidžiau. Nors kartais, vedini užuojautos, jie preziumuoja, kad toks šuns gyvenimas reiškia nepriežiūrą, o pranešimai nepasitvirtina. Kviečiame ir toliau nebūti abejingiems: pastebėję žiaurų elgesį ar nepriežiūrą – informuokite atsakingas institucijas. Jei iškiltų sunkumų – praneškite mums. Mums svarbi kiekviena gyvybė.
Lietuvos Raudonasis Kryžius – Vilniaus Skyrius kartu su Gyvūnų globos organizacija “LESĖ” ir GGI – Gyvūnų gerovės iniciatyvos organizuoja nemokamus mokymus.
Renginio metu sužinosite:
kaip atpažinti pavojų tipus;kokių pirmųjų veiksmų imtis išgirdus pavojaus sirenas;kaip užtikrinti ne tik savo, bet ir augintinio saugumą ekstremalių situacijų metu;kokių priemonių imtis ir kokius daiktus kaupti rezerve sau, šeimos nariams ir augintiniams;koks turinys turėtų sudaryti išvykimo krepšį augintiniui ir žmonėms;kur rasti artimiausias priedangas savo mieste;kur rasti ir kaip elgtis evakavimo punktuose turint gyvūnų;kaip suteikti pirmąją pagalbą gyvūnui kritinėse situacijose.
Ateikite ir sužinokite, kaip pasirūpinti savimi, šeimos nariais ir savo keturkoju draugu tada, kai pagalbos reikia labiausiai.
Nes pasiruošę – reiškia saugesni
Liepos 13 d. į GGI kreipėsi žmogus, pastebėjęs kaimyninio namo balkone laikomą katiną. Balkonas stiklintas, pusę dienos jį kaitina saulė, langai uždaryti. Pranešėjas nerimavo, kad gyvūnas gali patirti šilumos smūgį. Patarėme kreiptis į VMVT, iš kur jis gavo atsakymą – pažeidimų nenustatyta.
Tačiau pranešėjo atsiųstas vaizdo įrašas neramino: katinas palange vaikščiojo pirmyn atgal, blaškėsi, lyg ieškodamas kelio į vidų. Todėl nusprendėme kreiptis į VMVT pakartotinai, juolab, kad tą dieną, liepos 23 d. Vilniuje oro temperatūra siekė 27 °C, o uždarame balkone tvankuma gali tapti pavojinga.
Mūsų kreipimesi pabrėžėme: gyvūno laikymas balkone, nesuteikiant galimybės pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, gali būti laikomas žiauriu elgesiu.
VMVT į mūsų kreipimąsi atsakė taip pat – pažeidimų nėra. Nustatyta, kad katė turi maisto, vandens, kraiko dėžę, namelį su draskykle. Ji aktyvi, sveika, vakcinuota ir, pasak savininkės, turi galimybę patekti į butą.
O kaip manote jūs – ar užtenka maisto, vandens ir kraiko dėžės, kad katinas jaustųsi gerai balkone?
Savaitgalio vakarėlis viename Lietuvos kaime baigėsi skaudžia istorija. Į namus grįžusi moteris rado savo katę su pjautine žaizda kakle. Vietoj to, kad suteiktų būtiną veterinarinę pagalbą, ji leido gyvūnui kelias dienas klajoti su atvira žaizda. Tik kaimyno dėka, kuris pastebėjo sužalotą katę ir nuvežė pas veterinarus, gyvūnas gavo šansą išgyventi. Katę priglaudė prieglauda VšĮ „Šilutės beglobiai”.
Iš pastarosios sužinoję apie šį atvejį, kreipėmės į policiją. Ir šiandien galime pasidalinti gera žinia – teisingumas įvyko.
Rugsėjo 8 d. Tauragės apskrities VPK tyrėjas priėmė sprendimą – katės šeimininkei skirta 900 eurų bauda.
Katė buvo konfiskuota.
Šeimininkei nustatytas 4 metų draudimas laikyti kates.
Dėkojame Tauragės apskrities VPK, kad šį atvejį įvertino ne formaliai, o su tikru rūpesčiu gyvūnų gerovei.
Alkoholis kenkia ne tik sveikatai, bet ir visuomenei. Dažnai jis tampa smurto prieš silpniausius – vaikus ir gyvūnus – priežastimi.
Į mus kreipėsi asmuo, pranešęs apie netinkamomis sąlygomis laikomą šunį. Pasak jo, gyvūnas jau ketverius metus laikomas pririštas grandine prie kiauros būdos. Aplink ją vyrauja netvarka – gausu išmatų ir įvairių daiktų. Į būdą šuo nelenda, nes joje įsikuria kiti gyvūnai. Taip pat jis nėra vedžiojamas. Pranešėjo užfiksuotą vaizdą matote nuotraukoje.
Atsižvelgdami į šią informaciją, 2025 m. liepos 8 d. kreipėmės į VMVT, prašydami patikrinti gyvūno laikymo sąlygas, sveikatos būklę, ženklinimą, skiepijimą bei kitą privalomą dokumentaciją, o prireikus – pradėti tyrimą dėl netinkamų laikymo sąlygų bei įpareigoti savininką pagerinti jas.
2025 m. liepos 17 d. gavome atsakymą iš VMVT, kad patikrinimo metu valdoje rastas vienas šuo – mišrūnė, juodos spalvos, apie 10 metų amžiaus. Gyvūnas buvo pririštas grandine prie sandarios, tinkamo dydžio būdos, o inspektoriaus teigimu, aplinka buvo tvarkinga, indai švarūs, šuo – sveikas, judrus, socializuotas ir prižiūrėtas. Pasikliovus šeimininkės paaiškinimais taip pat užfiksuota, jog šuo kasdien vedžiojamas. Šuns ženklinimo ir vakcinacijos nuo pasiutligės dokumentai nebuvo pateikti, todėl gyvūno laikytojai nurodyta per nustatytą terminą atlikti ženklinimą, paskiepyti gyvūną ir dokumentus pateikti VMVT. Taip pat rekomenduota prailginti grandinę. Dėl nustatytų pažeidimų pradėta administracinio nusižengimo teisena. Įvertinti, kaip pasikeitė šunelio sąlygos, nuvykome ir patys.
Apmaudu, kad paisoma tik įstatymo raidės, bet ne gyvūno gerovės esmės. Todėl dešimties metų šuo vienuoliktą žiemą pasitiks taip pat – pririštas ir nykiai leis laiką teisės aktus atitinkančiose, bet tikrai ne oriose sąlygose.
Šis atvejis puikiai iliustruoja, kodėl Lietuvoje būtinas draudimas laikyti šunis pririštus. Nors toks draudimas neišspręs visų problemų, pats požiūrio pokytis – įstatymų lygmeniu pripažįstant, kad gyvūnas nėra daiktas ant grandinės – būtų svarbi žinia. Tai paskatintų šeimininkus bent minimaliai investuoti į orias laikymo sąlygas arba apsvarstyti, ar apskritai verta turėti augintinį, jei negali jam suteikti draugo, o ne „turto“ statuso.
