Kartais gauname pranešimus iš anonimų. Norime pažymėti, kad prioritetą skiriame atvejams, apie kuriuos turime pilną informaciją, įskaitant pranešėjų duomenis. Gerbiame asmenų pasirinkimą parašyti, kad nori likti anonimais, tačiau pateikiančių savo informaciją mums – ji yra būtina tiek norint pasitikslinti aplinkybes, tiek informuoti apie rezultatus.
Taip pat norime priminti, kad esame organizacija, orientuota į gyvūnus augintinius, tad ūkiniai gyvūnai nėra mūsų veiklos sritis. Kartais, turint tam resursų ir nerimaujant dėl gyvūnų, kurie nėra augintiniai, vis tik sureaguojame.
Šį kartą gavę pranešimą apie “karves, paliktas šaltyje lauke be pastogės” iš anonimo sureagavome, bet atsakyti negalėjome, nes neturime, kam atsakyti, todėl atsakome čia.
Jūsų aprašytoje situacijoje, regis, nėra pagrindo nerimauti dėl nepriežiūros ar netinkamo elgesio. Suprantame, kad situacija galbūt neatrodo įprastai, tačiau stambių žolėdžių termogenezė – būdas, kuriuo organizmas apsirūpina šiluma ir ją palaiko skiriasi nuo žmogaus ar gyvūnų augintinių.
Jūsų pastaba dėl įprastinio laikymo tvarte teisinga, tačiau karvės patalpose dažniau laikomos ne dėl to, kad joms šalta, tačiau siekiant išgauti didesnę pieno produkciją ir dėl to, kad intensyviai melžiamos karvės tešmuo jautresnis šalčiui. Ne pieno produkcijai, o kitiems tikslams auginami galvijai gali žiemoti lauko sąlygomis, svarbu, kad turėtų pastogę, kur gali pasislėpti nuo darganos ir sausai atsigulti. Pastogė nėra tvartas, ji gali būti atviro tipo, kur gyvūnai gali laisvai užeiti ir išeiti pagal savo norą. Tiek karvės, tiek arkliniai gyvūnai nuolat laikomi lauke žiemai užsiauginą storą kailį, kuris ir matomas Jūsų atsiųstoje nuotraukoje, kas rodo, kad gyvūnai žiemai pasiruošę.
Taip pat matosi ir tai, kad užtikrinama nuolatinė prieiga prie pašarų, būtent šieno, kas yra labai svarbu arklinių gyvūnų ir karvių termogenezei. Sudėtingos virškinimo sistemos dėka virškinimo metu pašarą fermentuojanti mikrobiota arklių storojoje žarnoje, o karvių keturių dalių skrandyje veikia kaip šilumos generatorius, išskirdama didelius šilumos kiekius, šis procesas dar vadinamas „vidine krosnimi“ ir reiškia, kad organizmas yra šildomas iš vidaus. Būtent žieminio kailio, pakankamo įmitimo ir virškinimo sistemos ypatumų derinys leidžia šiems gyvūnams puikiai jaustis net esant dideliam – 20 laipsnių ar didesniam – šalčiui. Jūsų minimas šerkšnas ant gyvūno kailio yra tinkamos šilumos izoliacijos organizme požymis, tai yra, šerkšnas ant viršutinio kailio sluoksnio rodo, kad šiluma sulaikoma organizme ir į išorę nepatenka, tai yra, gyvūnui yra šilta, nors toks reiškinys atrodo gąsdinantis, tačiau, kaip minėjome, stambių žolėdžių termoreguliacija skiriasi nuo gyvūnų augintinių.
Reikia paminėti ir tai, kad esant kai kurioms sveikatos būklėms, pavyzdžiui arklių dusuliui, gyvūnus rekomenduojama laikyti lauko sąlygomis, siekiant išvengti dulkių, kurios provokuoja ligos priepuolius.
Aplinkos ministerijai inicijavus susitikimus su gyvūnų gerovės ir globos organizacijomis, 13 iš jų susivienijo. Susitikimo metu šią savaitę GGI – Gyvūnų gerovės iniciatyvos, VšĮ „Dogspotas“, VšĮ „SOS gyvūnai“, VšĮ Penkta koja, VšĮ “Naminukai”, Linksmosios pėdutės, Gyvūnų globos organizacija “LESĖ”, Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija, Fėjų kaimas – VšĮ Šuniukų fėja, Gyvūnų gerovės tarnyba PIFAS, VšĮ Letenėlių namai, VšĮ Laimės pėdsakas ir VšĮ Airos Katinėliai pateikė jungtinį pranešimą apie tai, kokios gyvūnų gerovės problemos slegia Lietuvą ir kaip jos turėtų būti sprendžiamos. (Dalinamės pranešimo skaidrėmis su jumis).
Šiandien Lietuvoje yra 92 oficialiai veikiančios gyvūnų globos organizacijos ir dar iki 30 neoficialių. Jų skaičius ir toliau auga, kas indikuoja problemos didėjimą, o ne mažėjimą. Prieglaudos, o ne valstybė, neša didžiausią finansinę naštą (žr. 8 skaidrę).
Primename, kad 1.2% parama yra skiriama ne valstybės, o privačių asmenų, kurie laisva valia savo mokesčių dalį paskiria prieglaudoms.
Organizacijos siūlo valstybei kurti regionines valstybines prieglaudas ir / arba supaprastinti viešųjų pirkimų reikalavimus, kad galėtų paslaugas, susijusias su gyvūnų gerove, pirkti ne tik iš kelių didžiųjų formalius reikalavimus atitinkančių prieglaudų, bet visų pirma ir iš tų, kurios veiklą vykdo jų teritorijoje – jos jau gelbėja toje savivaldybėje gyvūnus, joms ir taip perduodami ir institucijų konfiskuojami gyvūnai, tai ar teisinga, kad jos juos gelbėja, bet joms už tai valstybė nemoka?
Panašu, kad randant vis daugiau sąlyčio taškų, bendrų problemų ir bendrų sprendimo būdų artėja gyvūnų organizacijų asociacijos įsikūrimas. Ar reikėtų?
Tikriausiai visi gavome pranešimus apie artėjantį smarkų sniegą artimiausiomis paromis.
Labai prašome pasirūpinti ne tik savimi, bet ir lauke, prie grandinės ar voljeruose gyvenančiais augintiniais. Ypač prašome kaimynų, gyvenančių šalia tokių gyvūnų, pagalbos – užmeskite akį, ar šalia jūsų nešąla koks katinėlis ar šunelis.
Jei matote, kad gyvūnas laikomas netinkamai, pabandykite paraginti šeimininką juo pasirūpinti. Jeigu tai nepadės, kreipkitės pagalbos į seniūną, savivaldybės viešosios tvarkos skyrių arba, jeigu matote, kad gyvūnui gręsia žūtis, skambinkite 112.
P. S. Šios kelios nuotraukos (o jų mūsų kataloguose – daugybė) gautos iš pranešėjų. Pabandykite įsivaizduoti, ką tektų kęsti šiems šunims staiga užklupus sniegui, šalčiui ir žvarbai.
Tikriausiai pamenate Vėtrą, kurios gelbėti važiavo mūsų savanorė Lina kartu su VšĮ „Naminukai“ atstove Simona. Tą kartą jos negalėjo ramiai praeiti ir pro kaimynystėje lenciūginį gyvenimą gyvenantį šunelį.
Gyvūnas buvo laikomas pririštas didelėje, tačiau kiauroje malkinėje, kurioje nebuvo jokios apsaugos nuo šalčio, lietaus ar vėjo. Šalia – mažas, tuščias indelis vandeniui. Šuo neturėjo būdos, nebuvo paskiepytas ir suženklintas, todėl kreipėmės į Jonavos rajono savivaldybės administraciją, prašydami patikrinti gyvūno laikymo sąlygas, sveikatos būklę, dokumentaciją ir įpareigoti šeimininkę ištaisyti pažeidimus.
Po kiek laiko sulaukėme skambučio iš Viešosios tvarkos su prašymu perimti šunelį. Po patikrinimo ir jai skirtos baudos šeimininkė suprato, kad tinkamų sąlygų neužtikrins ir, vis dar stebėdamasi „kaip galima taip dėl eilinio šuns stengtis“, nusprendė šuns atsisakyti.
Šunelis, o kartu ir mes, esame dėkingi Jonavos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams. Jie, išgirdę, kad savininkė mielai atiduotų šunį tam, kas gali juo pasirūpinti, perdavė šią informaciją mums. Jie galėjo apsiriboti formalia bauda už neženklinimą ir neskiepijimą, tačiau pasirinko sprendimą, kuris užtikrino gyvūno gerovę. Džiaugiamės, kad Jonavos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai pasielgė taip, kaip visuomenė ir tikisi – žmogiškai ir atsakingai. Jų dėka vos vienerių metų Popsas (taip jį pavadino merginos) dabar gyvena savo geriausias dienas: trykšta laime, bėgioja, bendrauja, eina į ilgus pasivaikščiojimus ir smalsiai tyrinėja pasaulį.
Mes irgi stebimės: kam jums, ponia R. B., šuo, jei neturite pinigų jam išlaikyti? Ir labai prašome – daugiau neimkite gyvūnų.
Ši istorija yra apie abejingumą ir dvasinį aklumą.
Tai, kad Popsas, Vėtra ir daugybė kitų lenciūginių šunų gyvena tokiomis sąlygomis, kalti ne tik šeimininkai. Kalti ir kaimynai, artimieji, seniūnai, kurie užmerkia akis prieš vargstančius gyvūnus.
Kasdien susidurdamos su tokia neteisybe, kartais pajuntame neviltį ir baimę, kad Brisiaus galo istorijų laikai vėl gali sugrįžti. Mūsų visų, mylinčių gyvūnus, pareiga – neleisti tam įvykti.
Tad kviečiame pasirašyti peticiją dėl draudimo rišti šunis prie būdos Lietuvoje:
GGI atvejis Nr. A30-1/30-10-2025
Vakar GGI – Gyvūnų gerovės iniciatyvos, Pagalba egzotiniams ir dekoratyviniams gyvūnams, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir Lietuvos policija įvykdė jungtinį pakartotinį reidą, kurio tikslas buvo – paimti gyvūnus iš jais nelegaliai prekiaujančio asmens (toliau prekeivio).
Nelegaliai todėl, kad kovos eigoje licencija jau buvo atimta ir atimta ji buvo tikrai ne iš gero gyvenimo gyvūnams. Tačiau nors leidimas veisti bei prekiauti buvo atimtas, asmuo prekiavo naminiais gyvūnais kiekvieną dieną. Reido metu užfiksavus nelegalų pardavimą pažymėtomis kupiūromis prekeiviui buvo pristatytas tolimesnis planas – surenkame turguje esančius prekybai paruoštus 54 naminius gyvūnus ir vykstame surinkti likusių gyvūnų iš jo namų.
Prekeivis atsisakė talkinti, bet VMVT inspektoriams pristačius teismo išduotus dokumentus jam neliko kito pasirinkimo: su dviejų policijos ekipažų pagalba nuvykus į namus buvo paimtas dar 291 gyvūnas, t.y. viso 345 nelegaliai veisiami, laikomi ir parduodami gyvūnai.
Gyvūnai laikyti antisanitarinėmis sąlygomis, pelėsiu pasidengusiuose narvuose, maitinami pašaru su parazitais. Dalis paukščių be uodegų, praskeltomis ar nuplikusiomis galvomis, graužikai narvuose su gaišenomis, daug ligotų gyvūnų. Rasta ir 40 metų amžiaus (kaip teigė prekeivis) Žako papūga, kuri laikoma viena protingiausių Afrikos papūgų, maitinta šakočiu, laikyta antisanitarinėmis sąlygomis, beveik be uodegos.
Be gyvų gyvūnų rastos ir jų gaišenos maisto šaldymo kameroje, kartu su maisto produktais bei elektros šoko antkakliai.
Šis reidas truko 8 valandas, o jo eigoje prekeivis GGI atstovei Karina Guliaeva drąsiai teigė, kad jau kitą savaitę jis vėl bus Aleksoto turguje, nes savo veikloje nemato nieko blogo, o gyvūnus laiko “tinkamomis sąlygomis”.
Abi nevyriausybinės organizacijos yra dėkingos VMVT ir Lietuvos policijai už pilną įsitraukimą ir talkinimą operacijos metu. Egzotic SOS su savanorių komanda globai paėmė visus 345 gyvūnus (graužikus, paukščius).
Džiaugiamės reido rezultatu, bet kova pasibaigusi nėra, tad apie tolimesnę eigą dar parašysime.
Paremti teisinę kovą už šiuos gyvūnus bei padėti suorganizuoti daugiau reidų galite paaukodami: www.ggi.lt/parama
Paremti šių 345 gyvūnų išlaikymą galite paaukodami VšĮ “Egzotic SOS”: www.egzoticsos.lt
Ar manote, kad prie būdos gyvena tik paprasti (bet jokiu būdu ne prasti) kaimo šunys? Deja, kartais ten atsiduria ir iš pažiūros veisliniai gyvūnai. Taip nutiko ir mūsų nuotraukoje matomai Vėtrai – jaunai kalytei, primenančiai greihaundę.
Iš gyvūno paso sužinojome, kad ji kilusi iš gerai žinomo daugintojo – galbūt buvo pirkta pigiau ar tiesiog atiduota kaip nereikalinga. Matyt, todėl jos šeimininkė ir nepagailėjo – pririšo prie būdos, kai tapo „nepatogi“. O nepatogi ji tapo todėl, kad elgėsi taip, kaip elgiasi visi maži šuniukai – žaidė, kramtė, prašė maisto, mylėjo ir tikėjosi iš savo šeimininkų to paties.
Šaltą rudens popietę mūsų savanorė Lina kartu su VšĮ “Naminukai” atstove Simona išvyko į Jonavos rajoną, reaguodamos į pranešimą apie šunį, laikomą netinkamomis sąlygomis prie daugiabučio.
Ten jos rado Vėtrą – vos 5,5 mėnesio kalytę, liesą, trumpo plauko, pririštą prie virvės, drebančią iš šalčio. Jos vienintelė „pastogė“ buvo senas vištidės karkasas, o šalia – tuščias, purvinas bliudas.
Kaimynai parodė, kur gyvena šeimininkė, tačiau jos neradus buvo iškviesta policija, kuri užfiksavo galimą žiauraus elgesio atvejį. Policijos leidimu Vėtra buvo perimta į VšĮ „Naminukai“ globą.
GGI prašymu, Lietuvos policija pradėjo šuns šeimininkės atžvilgiu administracinę teiseną dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnu, o VšĮ „Naminukai“ bei GGI pripažinti nukentėjusiais – tai reiškia, kad galėsime atstovauti Vėtrą iki galutinio sprendimo gyvūno naudai.
Džiaugiamės, kad Vėtra jau turi naujus, mylinčius namus. Tačiau ne visos istorijos baigiasi taip gražiai, tad šios istorijos moralas būtų:
Dėkojame, kad remiate mūsų veiklą – taip mes galime atstovauti skriaudžiamus gyvūnus ir apmokėti teisines paslaugas: https://ggi.lt/parama/
