Gavome informaciją apie tragišką istoriją – žirgas ilgą laiką kankinosi ir galiausiai žuvo, kojoms įstrigus ir tiesiogine to žodžio prasme trims iš jų nulūžus horizontaliuose barjeruose, įrengtuose ant kelio.
Mes ekspertai nesame, kas ir kaip keliuose turi būti įrengta, tačiau iš pasekmių akivaizdu, kad tai tikrai nėra saugu gyvūnams ir ne tik jiems, tad mūsų tikslas yra įspėti būti budriems.
Daugiau informacijos – iš originalaus įrašo.
Šie barjerai buvo įrengti magistraliniame kelyje Vilnius–Utena, atliekant remontą, kurį vykdė „Via Lietuva” ir „HISK”. Oficialiai jų paskirtis – sumažinti gyvūnų žūčių skaičių ir atbaidyti gyvūnus nuo pavojingų zonų.
Pagal rekomendacijas:
„nekanopiniams Lietuvos žinduoliams, elniams, stirnoms ir šernams užtenka > 3 cm, o briedžiams – > 9 cm. Virbai neturi būti storesni nei tarpai tarp jų, nes tai susilpnina „kiaurumo“ įspūdį.” Anksčiau įrengtų barjerų tarpai buvo apie 9 cm pločio – jie turėjo būti tušti ir aiškiai matomi, kad gyvūnai ant jų neliptų. Tačiau realybėje šiuo metu šie tarpai yra užpildyti žemėmis ir sniegu.
Kyla labai paprastas, bet svarbus klausimas – ar tokie barjerai vis dar atlieka savo paskirtį?
Dar daugiau nerimo kelia naujai įrenginėjami barjerai:
• Jų tarpai yra didesni nei 9 cm,
• Iš nuotraukų galima matyti, kad juose telpa ir žmogaus koja,
• žiemos metu jie yra užpustyti puriu sniegu, todėl tampa visiškai nematomi – nei žmonėms, nei gyvūnams.
Tokiu atveju šie barjerai nebeatbaido, o tampa spąstais, kuriuose gyvūnai gali įstrigti, patirti didžiules kančias ir žūti.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad tokie barjerai gali kelti pavojų ne tik gyvūnams. Esant prastam matomumui ar žiemos sąlygoms, jie gali tapti pavojingi ir žmonėms – ypač vaikams ar senjorams.
Labai tikimės, kad už klausimą atsakingos įmonės imsis sprendimų greičiau nei įvyks daugiau tragedijų.
Originalus įrašas čia: https://shorturl.at/FjvZ5
Susisiekimo ministerija Aplinkos ministerija Aplinkos apsaugos departamentas Via Lietuva HISK @vaidasopyte
Gyvenime praeina viskas – ir blogi, ir geri dalykai. Taip atėjo ir praėjo Raimonda Petrosiene ir Gustas Mykolas Petrosius misija įkopti į Kilimandžaro viršūnę ir taip padėti gyvūnams. Ačiū jiems už tai, kad nesėdi ir nesipiktina, o imasi veiksmų. Kviečiame sekti jų tolimesnius gyvenimo sumanymus Raimondos YouTube sporto paskyroje https://www.youtube.com/@Raimonda_sports bei Gustą jo Instagram paskyroje @wandergustas.
Misijos metu per aukok.lt buvo surinkta 2459,92 eur. Kas žino, su kokiais finansais veikia GGI, supranta, kad mums tai yra didelė suma. Ačiū tariame kiekvienam, kuris prisidėjo!
Mūsų tikslas yra padėti gyvūnams. O tai reiškia, kad kartais reikia kovoti pasiekti, jog jie būtų iš šeimininkų paimti, o pastarieji nubausti teisės aktų nustatyta tvarka, o kartais – tiesiog žmogiškai pakalbėti ir susitarti. Prieš dvi savaites tikrinome du šunelius, kurie gyveno tik su pavėsinėmis. Patys šunys (na apart to, kad joks gyvūnas neturėtų būti laikomas pririštas prie būdos) buvo prižiūrėti. Mūsų komandai – Karinai, Oksanai ir Mantui – žmogiškai pasikalbėjus su šeimininkais šie prižadėjo pastatyti tikras būdas.
Šiandien vėl nuvykome patikrinti – būdos jau stovi, institucijų neprireiks, o šuneliams žiemos šaltis mažiau baisus.
Vėl susidūrėme su tipine Lietuvai situacija: šuo, gyvena prie būdos, turi šeimininką – kaip paaiškėjo, garbų, aukštas pareigas užimantį žmogų, tačiau kuris dažnai pamiršta, kad gyvūnas egzistuoja.
Į VšĮ “Naminukai” kreipėsi pranešėjas, papasakojęs apie Trakų rajono viename kaime kenčiantį šunį. Prieglaudos atstovė Simona Sakalauskaitė kreipėsi į mus, ir kartu su mūsų atstove Lina Vaitekūnaitė išvyko patikrinti situacijos.
Nuvykusios į vietą pamatė, kad šuo buvo pririštas prie apsnigtos būdos vidury laukų, be tinkamos priežiūros, prasto įmitimo – matėsi šonkauliai, nagai buvo peraugę, sunkiai vaikščiojo, o maisto ir vandens sąlygos buvo netinkamos.
Įvertinusios, kad gyvūnui grėsė žūtis, patikrinimo metu merginos išsikvietė policiją, su kuria paėmė vilkšunio mišrūnę vardu Lumina į VšĮ „Naminukai“ laikiną globą.
Šuns savininkas teigė, kad šuo „priklydęs“ ir kad jis rūpinasi juo, nors į pareigūnų klausimą, ar šuo buvo maitinamas, atsakė: „Na, gal ir nepakankamai, nes tai priklydęs šuo.“
Patikrinus Luminos būklę veterinarijos klinikoje paaiškėjo nemalonūs faktai:
Šuo sveria vos 17 kg, visiškai neturi raumeninės masės ir riebalinio sluoksnio.
Dantys stipriai nudilę – galėjo atsirasti nuo grandinės ar kitų daiktų graužimo, streso, nerimo ir skausmo.
Apčiuopiami keli nedideli guzeliai kaklo srityje ir prie pieno liaukos.
Nagai peraugę.
Sunkiai vaikšto, svirduliuoja, juntamas sąnarių girgždesys.
Kabantis antkaklis paliko žymę – liudijimą, kiek stipriai sunyko jos kūnas.
Luminai paskirtas gydymas. Ji šiuo metu mylinčiose VšĮ „Naminukai” rankose bando stotis tvirtai ant savo letenų. O kadangi šunės vardas panašus į lotynišką žodį lumen, reiškiantį „šviesą“, simboliškai jis tarsi atspindi viltį gyvūnui, kuris buvo apleistas, bet dabar yra saugus ir gydomas.
GGI kreipėsi į Lietuvos policiją su prašymu pradėti tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, kai dėl nepriežiūros gyvūnui grėsė žūtis.
Policija medžiagą persiuntė VMVT nagrinėjimui.
VMVT informavo, kad administracinio tyrimo neatliks, o pranešimas grąžintas policijai atlikti tyrimą pagal kompetenciją.
Šiuo metu policija aiškinasi visas aplinkybes ir priims sprendimą pagal kompetenciją.
Būtent tokias situacijas matome nuolat, atlikdami reidus visoje Lietuvoje. Praktika rodo, kad prie būdų pririšti šunys dažniausiai lieka nematomi, neprižiūrimi ir palikti likimo valiai. Todėl GGI kovoja už šunų rišimo prie būdų draudimą – tai sisteminė problema, ne pavieniai atvejai.
Dar neprisiruošėm apie šį atvejį parašyti po to, kai į jį nuvykom, bet jau iškart geromis naujienomis dalinamės: šis ir dar vienas šunelis iš tų pačių sąlygų nebegyvens prie būdos nei nuskustais, nei kudlotais šonais. Karina Guliaeva ir Oksana Guliaeva ir vėl padedamos Mantas Meškerys keliavo į gelbėjimo misiją. Kuri ne iškart, bet galiausiai buvo sėkminga. Žvarbiais vakarais mus šildo tokios naujienos 
Na o istorija dar turės tęsinį ir galimai jis bus netgi labai įdomus, todėl laukite.
Ne apie Raffaello čia mes, o apie skarbonkes, išmatas ir pavojingas skyles voljeruose.
Dar vienas reidas, į kurį vyko GGI reidų komandos specialistė Oksana Guliaeva ir gyvūnams neabejingas Mantas Meškerys.
Vienas iš šunelių – gautas dovanų. Kiek pavyko sužinoti, šeimininkas čia negyvena, tačiau atvyksta kasdien pamaitinti. Akivaizdu, kad vargas ir šuneliui, ir žmogui. Primename, gyvūnas nėra dovana! Joks, niekada ir jokiais atvejais. Taškas. Situaciją bandome spręsti.
Kitas šunelis nors ir pririštas prie būdos, vis tik neblogai prižiūrėtas, tačiau vis tiek yra ”bet” – būda jam yra per maža, kadangi joje negali nei atsistoti, nei išsitiesti. Irgi sprendžiame.
Na o trečiasis bėdulis toks senas, kad šeimininkai galvoja į veterinarą kreiptis dėl guzo ant kojos net neverta. Bet taip negalima. Suteikti gyvūnui veterinarinę pagalbą yra privaloma įstatymo numatyta tvarka. Išmatas išvalyti taip pat. Ir primename, kad kuo gyvūnas senesnis, tuo daugiau rūpesčio ir priežiūros jam reikia. Nebent norit, kad ir jus paliktų likimo valiai, kai tapsit seni ir nepatogūs. O karma, tikim, vis tik yra. Vėlgi, situaciją sprendžiame.
Sąlygų pagerinimų šiems reido šuneliams tikimės kartu su atsakingomis institucijomis pasiekti, tačiau, deja, niekas negali įpareigoti mylėti. Kam tuomet gyvūnus išvis laikyti, pasmerkti vienatvei, liūdesiui, šalčiui, alkiui, skausmui? Kam?
Pamenate vakarykštį šuniuką, gyvenusį po skardos lakštu Šakių rajone, kurio gelbėti važiavo mūsų atstovės Lina ir Oksana?
Turime gerų žinių – policininkams perkrovus fantaziją, jie vis tik šiandien nutarė, kad reikia paimti šunelį iš jo nemylinčio žmogaus, kuris save laikė jo šeimininku.
Šuniukas dabar apsipratinėja VšĮ “Letenėlių namai” prieglaudoje. Sakė ten daug geriau nei po skarda ar malkinėje.
Dėkojame Lietuvos policija, kad rytas už vakarą šviesesnis.
Kodėl Lietuvoje draudimas laikyti gyvūnus, pririštus prie būdos, reikalingas? LRT laidoje “Laba diena, Lietuva” kalba GGI reidų koordinatorė Karina Guliaeva, kuri savomis akimis reidų metu mato begalę tokių kenčiančių šunų, bei veterinaras Paulius Morkūnas, kuriam tenka gydyti fizinius sužalojimus, atsiradusius dėl šunų laikymo juos pririšus prie būdos.
Prisidėkite prie gyvūnų gerovės finansiškai:
Pasižadėjome rašyti – rašome, net jei ir po savaitės (aha, vėl nespėjam nieko) 
Praeitą savaitgalį GGI reidų komanda suplanavo lankytis įvairiose Lietuvos vietose, remdamasi gautais pranešimais dėl šaltyje paliktų šunų. Ale Karina Guliaeva žiūri, tiek prisnigta, kad su nei vieno iš mūsų automobiliu nepravažiuosime, nes reikia važiuoti kaimų keliukais. Ką daryt? Gyvūnų palikti bėdoje nevalia. Matėm, kad pažįstamas gyvūnų mylėtojas turi sniegams tinkamą automobilį. Padėsi? Aišku padėsiu, sako Mantas Meškerys. Taip jis prisidėjo prie reidų komandos ir tądien su jo visureigiu numynėm 350 km bei padeda toliau! Ačiū, Mantai, Tau!
Džiaugiamės, kad du pranešimai nepasitvirtino: atvykę radome šunelius ne pririštus prie būdų šaltyje, o besišildančius namuose arba žaismingai lakstančius lauke. Gaila, bet tokie atvejai yra gana reti. Kiti atvejai buvo mažiau džiaugsmingi – šunų šeimininkai gavo instrukcijas, kaip pagerinti šunų laikymo sąlygas, ir buvo informuoti, kad atvyksime patikrinti, ar pokyčiai atlikti. Taip pat pranešimai buvo perduoti VMVT.
Svarbu paminėti, kad taip pat gauname nemažai pranešimų dėl šunų laikomų voljeruose ar rišamų prie būdų per šalčius, be jokių nukrypimų nuo esamuose įstatymuose apibrėžtų taisyklių. Iš to darome išvadą, kad tai, kas yra teisėta, žmonėms vis labiau kliūna ir neatrodo normalu. Tačiau primename, kad, deja, Lietuvoje įstatymai vis dar leidžia šunis laikyti tokiomis sąlygomis. Tad net kai sutinkame, kad jos nėra tinkamos, dažnu atveju mūsų rankos yra surištos. Kviečiame Jus pasirašyti peticiją dėl šunų rišimo prie būdų, kad ši praktika pagaliau baigtųsi:
O jei turite visureigį, laisvo laiko ir motyvacijos ar kitų priemonių, galinčių mums padėti reidų metu, parašykite: karina@ggi.lt. Šiuo metu reidai, kaip niekad, yra svarbūs norint padėti gyvūnams šaltyje.
Policija šiuo metu atlieka tyrimą. Šuniuko skriaudėja nustatyta, kaimynai apklausti. Šiuo metu šuniukas negyvena su asmeniu, kuris jį skriaudė, tačiau koks bus priimtas spendimas dar sunku pasakyti.
Kol vyksta tyrimas, galime pasidžiaugti, kad byoje GGI yra pripažinti nukentėjusiuoju. Tai reiškia, kad galėsime pilnavertiškai dalyvauti, susipažinti su visa informacija, gauti sprendimus, o ne tik dalinę informaciją, kurią turi teisę gauti pranešėjas.
