2025-ieji mūsų organizacijai buvo itin intensyvūs metai. Mūsų teisininkė Aistė buvo viena iš specialistų, kurie tiesiogiai dirbo su daugybe gyvūnų nepriežiūros atvejų ir siekė, kad kiekviena istorija sulauktų teisingo sprendimo.
Dalyje šių situacijų pavyko pasiekti svarbių pergalių – gyvūnų laikymo sąlygos buvo realiai pagerintos. Visgi, ne visada užtenka tik teisinių raginimų ar perspėjimų. Kai kuriais atvejais, siekiant apsaugoti gyvūnų gyvybes, teko imtis kraštutinių priemonių – gelbėjimo operacijų ir konfiskavimo.
Darbas ties tuo nesibaigia. Vis dar susiduriame su sudėtingais procesais, kur būtina ne tik konfiskuoti kenčiančius augintinius, bet ir uždrausti juos skriaudusiems asmenims laikyti gyvūnus ateityje. Tai reikalauja didelio atkaklumo, specifinių žinių ir nuolatinio budrumo institucijose.
Tam, kad galėtume tęsti šią „teisinę sargybą“ ir siekti sisteminių pokyčių ateinančiais metais, mums labai reikalingas jūsų palaikymas. Jūsų parama leidžia mums užtikrinti profesionalią gynybą tiems, kurie patys už save kovoti negali.
Skirkite GGI savo 1,2% GPM ir padėkite mums kurti saugesnę Lietuvą gyvūnams:
Europos Sąjungoje ryškėjančios naujos gairės dėl šunų ir kačių gerovės dar kartą patvirtina tai, ką žinojome seniai – gyvūnų laikymas pririšus yra nesuderinamas su jų gerove. Naujausiame reglamento projekte numatomas draudimas rišti gyvūnus įtvirtina bendrą ES narių supratimą: tokia praktika yra žalinga ir kenksminga. Europos institucijos vieningai pripažįsta, kad ilgalaikis gyvenimas „ant grandinės“ sukelia rimtus sveikatos sutrikimus, neleidžia gyvūnui tinkamai ilsėtis bei realizuoti natūralaus elgesio, todėl visos narės kartu žengia link šios praktikos išgyvendinimo.
Numatomi pokyčiai
Bendradarbiaudami su Eurogroup for Animals, teikėme savo siūlymus šiam reglamentui ir siekėme, kad jame atsirastų vietos griežtesniems reikalavimams. Mūsų pozicija aiški – visiško rišimo draudimo turėtų būti paisoma visuose lygmenyse. Pagal šiuo metu derinamas nuostatas, numatomas draudimas rišti šunis ir kates ilgiau nei 1 valandą. Nors reglamentas aiškiai brėžia vertybinę poziciją prieš gyvūnų rišimą, kol kas nėra tiksliai aišku, ar šis reikalavimas būtų privalomas tik veislynams, pardavimo vietoms, prieglaudoms bei laikinoms globoms, ar ir privatiems šeimininkams.
Tai dar kartą patvirtina – kol ES taisyklės dar tik skinasi kelią, mūsų šalies nacionalinis apsisprendimas išlieka kritiškai svarbus. O mes – nelauksime dešimtmečio. Nors pokyčiams įgyvendinti numatytas ilgas 2–15 metų laikotarpis, mes neketiname laukti. Matydami sėkmingus kaimyninių šalių pavyzdžius, toliau kryptingai dirbame, kad Lietuva nelauktų išlygų ir kuo greičiau užbaigtų dešimtmečius trunkančią žalingą praktiką.
Taip manančių Lietuvoje – beveik 36 tūkst. Prisijunk prie jų, pasirašyk peticiją prieš šunų rišimą, ir pasidalink ja su kitais:
Daug kas klausia, kam nevyriausybinei organizacijai reikalingi teisininkai? Atsakymas paprastas: tik keisdami įstatymus galime užtikrinti, kad pagalba gyvūnams nebūtų kova su vėjo malūnais.
Mūsų teisininkė Raminta Ram yra viena tų, kurių dėka buvo pasiekti ir vis dar yra siekiami dideli pokyčiai.
Teisiniai procesai nėra tokie matomi kaip išgelbėtas šuniukas, tačiau jie yra vienintelis būdas, kad ateityje būtų mažiau pagalbos prireikiančių gyvūnų. Šie rezultatai – metai diskusijų, tūkstančiai puslapių dokumentų ir nuolatinis dalyvavimas ten, kur priimami sprendimai.
Skirkite savo 1,2% GPM GGI veiklai ir padėkite mums kurti saugesnę Lietuvą gyvūnams:
Šiandien džiaugiamės savo ištikimiausiais bičiuliais, jų besąlygiška meile ir kartu leidžiamu laiku. Tačiau kartu švęsdami šią dieną, prisiminkime ir tuos, kurie nežino, ką reiškia tikras žmogaus rūpestis.
Kviečiame šią dieną paminėti prasmingai ir išsirinkti sau artimiausią būdą ją paminėti:
Praleiskite laiką su savo augintiniu. Atraskite naujas, keturkojams draugiškas vietas mūsų žemėlapyje: www.draugiskigyvunams.lt
Nudžiuginkite tuos, kurie dar neturi namų. Nuvykite į prieglaudą pavedžioti šunų – jiems tai bus didžiausia šventė. Prieglaudų sąrašą rasite mūsų puslapyje: www.prieglaudos.lt.
Padovanokite viltį tiems, kurie jos patys išsikovoti negali. Pasirašykite peticiją už Lietuvą be grandinių. Jūsų parašas yra balsas už laisvę tiems, kurių pasaulis dabar apribotas vos keliais metrais: https://peticijos.lt/P-87662
Būkite pokyčių dalimi. Prie sisteminių pokyčių šunims prisidėkite čia: www.ggi.lt/parama
Dalinkitės žinia. Priminkite kitiems, kad šuo yra šeimos narys, o ne kiemo apsaugos instaliacija. Jie irgi yra nusipelnę pagalbos ir turi teisę į laisvą judėjimą.
Tegul ši diena tampa dar vienu žingsniu link tokio pasaulio, kuriame kiekvienas šuo būtų saugus, mylimas ir jaustųsi pilnaverčiu žmogaus draugu.
GGI specialistė gyvūnų nepriežūros atvejais Lina Vaitekūnaitė primena tris GGI pasiekimus, kuomet teisinės pastangos virto realiomis baudomis skriaudėjams.
Kodėl mums svarbus jūsų palaikymas? Už kiekvienos tokios baudos stovi ilgos savanorių darbo valandos: teisinių dokumentų rengimas, įrodymų rinkimas ir nuolatinė komunikacija su institucijomis. Šis darbas reikalauja ne tik užsispyrimo, bet ir finansinių resursų.
Mes siekiame, kad Lietuvoje neliktų vietos nebaudžiamumui. Kiekvienas jūsų prisidėjimas leidžia mums tęsti šią „teisinę sargybą“ ir užtikrinti, kad už kiekvieną nuskriaustą gyvūną būtų atsakyta.
Skirkite GGI savo 1,2% GPM, kad ir toliau galėtume dirbti gyvūnų labui:
Žemė – tai mūsų visų bendri namai, kuriuose vietos turėtų užtekti kiekvienam. Šiandien švenčiame gyvybę, todėl kviečiame tai daryti atsakingai, galvojant ne tik apie savo komfortą, bet ir apie tuos, kurie negali pastovėti už save.
Dėl klimato kaitos ir žmogaus veiklos daugybė gyvūnų rūšių atsiduria prie išnykimo ribos. Turime suprasti, kad kiekvienas mūsų kasdienis pasirinkimas daro tiesioginę įtaką biologinei įvairovei ir gyvūnų saugumui. Būkime budrūs vartotojai ir kurkime tvarią aplinką visoms gyvoms būtybėms.
Gražios ir prasmingos Žemės dienos linki GGI komanda! 
Prieš mėnesį viešojoje erdvėje pasirodė sukrėtusi informacija apie asmenį, kuris pro langą praeivių akivaizdoje užsiiminėjo onanizmu. Situaciją dar labiau paaštrino gauti skundai dėl iš buto sklindančių nerimą keliančių garsų – šuns cypimo bei staugimo.
Reaguodami į šią informaciją, GGI nedelsiant kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Siekdami užtikrinti gyvūno saugumą, savo rašte kėlėme šiuos reikalavimus:
Pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal LR ANK 346 str. 18 dalį (žiaurus elgesys su gyvūnu).
Taikyti poveikio priemonę – draudimą laikyti gyvūnus.
Pripažinti GGI nukentėjusiuoju, kad galėtume tiesiogiai dalyvauti procese ir gauti visą informaciją.
Policijos pareigūnai į pranešimą sureagavo operatyviai, apklausė kaimynus bei apžiūrėjo šunį. Kadangi pareigūnų kompetencija nėra vertinti gyvūną iš veterinarinės pusės, prašėme situaciją tirti nuodugniau. Policija sutiko ir pasitelkė Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą į pagalbą.
Svarbiausia tyrimo dalis – tiek policija, tiek VMVT, įvertinę surinktą medžiagą bei gyvūno būklę, konstatavo, kad zoofilinių veiksmų ar žiauraus elgesio požymių nėra. VMVT specialistų išvada – šuo fiziologiškai sveikas, baimės šeimininkui nerodo, vizualių sužalojimų ar kitų smurto pėdsakų nefiksavo. Nustatyti tik registracijos ir vakcinacijos pažeidimai.
Teisinio statuso situacija – gavome oficialų atsakymą, kad kovo 23 d. buvo priimtas sprendimas pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal LR ANK 346 str. 18 d. Nors GGI nebuvo pripažinta nukentėjusiuoju (mums suteiktas liudytojo statusas), tyrimas dėl asmens veiksmų yra tęsiamas.
Siekdami visapusiškai įvertinti situaciją, analizavome specialistų įžvalgas apie nederamą elgesį viešumoje. Remiantis praktika, toks elgesys dažniausiai klasifikuojamas kaip viešosios tvarkos pažeidimas ir nebūtinai tiesiogiai indikuoja fizinį smurtą prieš patį gyvūną. Tikimės, kad šis paaiškinimas bei institucijų išvados suteiks bendruomenei daugiau aiškumo dėl šuns saugumo.
Klausimą dėl asmens baudžiamosios ar administracinės atsakomybės už viešosios tvarkos trikdymą toliau sprendžia policija. Tikime, kad bus priimti teisingi sprendimai, o mes ir toliau stebėsime procesą tiek, kiek leidžia mūsų turimas statusas.
Nuoroda į šį atvejį TV3 žinių reportaže: https://www.facebook.com/reel/1609965086954618
Palaikykite mūsų kovą už gyvūnus skirdami GGI savo 1,2 % GPM
Dažnas vaizdas Lietuvos kaimuose: prie ūkio pastato pririštas šuo ir skylė sienoje arba duryse, o kitoje pusėje – nežinia kas. Ar ten yra sausas guolis? Ar ten saugu, o gal šuo priverstas tūnoti tarp senų rakandų, šiukšlių ar kenksmingų medžiagų? Mes nežinome. Ir, panašu, niekas nežino.
Kreipėmės į Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prašydami išaiškinti, ką tokiais „skylės pastate“ atvejais tarnyba laiko tinkamomis laikymo sąlygomis. Gavome atsakymą (jį matote vizuale), kuris dar kartą patvirtina biurokratinį aklumą: statinio tipas nevertinamas, o kiekviena situacija vertinama „individualiai“.
Mums sako, kad pastatas gali saugoti nuo vėjo geriau nei kiaura būda. Teoriškai – galbūt. Tačiau praktiškai tokios „skylės“ tampa nepermatoma zona, kurioje gyvūno gerovė tiesiog pranyksta. Jei iš lauko pusės neįmanoma pamatyti nei švaraus vandens dubenėlio, nei poilsio vietos, kaip galime konstatuoti, kad „pažeidimų nėra“?
Mes kreipiamės į tarnybas ne todėl, kad mums patinka pildyti popierius ar gaišinti valdininkų laiką. Mes kreipiamės, nes mums iš tiesų rūpi tas grandine prirakintas šuo, kurio „namai“ yra neaiškios paskirties sandėliukas. Lakoniški atsakymai, kurie visiškai nenuramina, neturėtų būti norma.
Žinote, kas iš tiesų išspręstų šią pilkąją zoną? Draudimas laikyti šunis prie grandinių. Taškas. Tada nebereikėtų matuoti grandinės ilgio, spėlioti, kas slepiasi malkinėje, ar ginčytis dėl „individualių aplinkybių“. Tai būtų aiškus žingsnis į priekį, paliekant biurokratines interpretacijas praeityje.
Beveik 36 tūkst. žmonių pasirašė už tai, kad atėjo laikas įvesti šį draudimą – pasirašykite ir jūs, pakvieskite pasirašyti ir kitus:
Palaikykite mūsų kovą už gyvūnus skirdami savo 1,2 % GPM:
Įsivaizduokite, kokį pokytį sukurtume, jei kiekvienas iš mūsų prisiimtų atsakomybę už bent vieną beglobę katę. Jei kasmet kiekvienas gyvūnams neabejingas žmogus pasirūpintų bent viena sterilizacija, beglobių gyvūnų kančios ir perpildytų prieglaudų problema taptų bent kiek suvaldyta.
Šis kelias prasideda nuo informacijos, todėl šiandien dalijamės aktualiomis galimybėmis Vilniaus gyventojams:
Vilniaus mieste: Savivaldybės PSP programą vykdo Vilniaus gyvūnų globos namai (VGGN). Miesto gyventojai dėl nemokamos sterilizacijos gali kreiptis čia esančiais kontaktais: https://www.grinda.lt/gyventojams/gyvunu-prieziura/
Vilniaus rajone: Savivaldybė taip pat pradėjo vykdyti PSP programą. Gyventojai, norintys sterilizuoti beglobes kates, turi kreiptis tiesiogiai į savo seniūniją.
Tačiau mūsų misija ties tuo nesustoja. Žinome, kad ne visa pagalba yra matoma, o informacijos trūkumas dažnai tampa kliūtimi geriems darbams, todėl kviečiame kartu sukurti vieningą ir prieinamą duomenų bazę.
Pasidalinkite informacija, kokios organizacijos ar savivaldybės Jūsų mieste šiuo metu aktyviai vykdo PSP programą.
Surinkę šią informaciją, užtikrinsime, kad kiekvienas, pasiryžęs šiam mažam, bet gyvybiškai svarbiam žingsniui, žinotų, kur kreiptis pagalbos. Dėkojame, kad esate tie, kurie kuria atjautos ir atsakomybės kupiną visuomenę.
Pavasaris daugeliui asocijuojasi su atgimimu, tačiau gamtai tai dažnai tampa negailestingu išbandymu. Nors žolės deginimas vis dar klaidingai vadinamas „apsivalymu“, tiesa yra viena – tai beprasmė mirtis viskam, kas gyva.
Ugnis nesirenka. Jos kelyje atsidūrę ežiai, kiškių jaunikliai, perinčios paukščių poros ar naudingi vabzdžiai neturi jokių šansų pabėgti. Jie tiesiog sudega gyvi savo namuose.
„Tai iš esmės yra ėjimas prieš gamtą. Keliamas pavojus žmonių sveikatai, teršiamas oras, o žala gamtai – milžiniška, o naudos – jokios“, – sako GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
Šioje karuselėje dalinamės:
Kodėl žolės deginimas yra nusikaltimas, o ne pagalba ūkiui?
Kaip saugiai ir naudingai sutvarkyti pernykštę žolę?
Kokios baudos gresia pažeidėjams?
Skaičiai kalba patys už save: vien per 2026 m. pradžią Lietuvoje jau išdegė virš 39 hektarų plotų. Tai plotai, kuriems atsistatyti prireiks ne vienerių metų.
Pastebėję deginamą žolę – nedelsdami skambinkite 112.
Gyvūnų gerovė ir saugi aplinka priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Skirkite GGI savo 1,2 % GPM, kad ir toliau galėtume šviesti visuomenę bei dirbti dėl geresnio gyvūnų rytojaus:
