Atsakymas paprastas: pagarba gyvybei prasideda nuo laisvės. Šuns prigimtis yra neatsiejama nuo judėjimo ir bendrystės, o grandinė šį poreikį tiesiogiai naikina.
Atėjo laikas priimti sprendimus, kurie nepalieka vietos viduramžiškoms tradicijoms. Mes galime teisiškai užtikrinti humaniškesnę kasdienybę tiems, kurie patys apsiginti negali.
Andrius Tapinas ir Gabija Kobraežiukas bei 36 tūkst. kitų jau pasirašė už tai, kad šunų rišimas grandine prie būdos būtų uždraustas.
Prisijunk, pasirašyk peticiją ir pasidalink ja su kitais:
Kviečiame skirti paramą per aukok.lt , kuri mums leistų naudotis teisininkų ir gyvūnų gerovės ekspertų paslaugomis bei padėtų šviesti visuomenę apie tinkamų gyvūnų laikymą:
Ateinantį savaitgalį kai kuriose Lietuvos vietose nusimato virš 30 laipsnių šilumos. Paruošėme trumpą sąrašą, ką reikėtų žinoti, kad jūsų augintiniai nepatirtų didelio diskomforto.
AUTOMOBILIAI – net ir trumpam paliktas gyvūnas gali greitai perkaisti, nes salone temperatūra kyla itin sparčiai. Neapsigaukite – praviri langai neužtikrina pakankamo vėsinimo ir neapsaugo nuo šilumos smūgio.
HIDRATACIJA – visada užtikrinkite šviežio vandens prieigą ir reguliariai jį keiskite. Venkite girdyti per dideliu kiekiu vienu metu – staigus persigėrimas gali sukelti vėmimą ar diskomfortą.
SAULĖ – rinkitės pavėsį ir venkite tiesioginio buvimo po saule. Naudokite gyvūnams pritaikytas apsaugos priemones kaip veterinarinius, gyvūnams saugius SPF kremus be jiems kenksmingų cheminių medžiagų.
VANDENS TELKINIAI – neleiskite savo augintinio be priežiūros esant arti vandens telkinių. Stipresnė srovė, netikėtas gylis ar staigūs šuoliai į vandenį gali kelti riziką net patyrusiems plaukikams.
ĮKAITĘS ASFALTAS AR SMĖLIS – augintinio letenėlės gali nudegti ar sukelti nemalonų skausmą. Pasivaikščiojimų metu galite naudoti specialius batukus arba apsauginius vaškus, o grįžus visada patikrinkite letenėles dėl nudegimų ar įtrūkimų.
ERKĖS IR BLUSOS – naudokite purškalus ar apykakles nuo erkių, o po pasivaikščiojimų reguliariai apžiūrėkite kailį.
PERKAITIMO SIMPTOMAI – dusimas, seilėtekis, vangumas ar koordinacijos sutrikimai gali signalizuoti pavojų. Pastebėjus šiuos požymius, gyvūną reikia nedelsiant perkelti į vėsią vietą ir pradėti vėsinti.
KAILIS – skutimas gyvūnui nepadės, nes kailis padeda reguliuoti kūno temperatūrą ir saugo nuo saulės poveikio. Ilgo kailio augintinius galima tiesiog apkirpti – taip pat svarbu reguliariai šukuoti ir maudyti, nes švarus ir iššukuotas kailis geriau praleidžia orą.
PASIVAIKŠČIOJIMAI – rinkitės ankstyvą rytą arba vėlyvą vakarą, kai temperatūra žemesnė. Karščiausiu dienos metu venkite fizinio krūvio, nes tai smarkiai padidina perkaitimo riziką.
Kviečiame dalintis šiomis rekomendacijomis su kitais augintinių šeimininkais. Žinojimas, kaip elgtis, padės išvengti nelaimingų atsitikimų ir prisidės prie to, kad mes visi galėtume maloniau leisti vasaros dienas.
2025 m. birželio 27 d. socialiniuose tinkluose pasirodė informacija apie sodybą, iš kurios gyventojams išsikrausčius buvo palikti gyvūnai be priežiūros – vienas šuo ir devynios katės. Sekančią dieną GGI nepriežiūros atvejų specialistė Lina Vaitekūnaitė nuvykusi į vietą pasikalbėjo su kaimynais, kurie patvirtino, kad sodybos gyventojai išsikraustė maždaug prieš mėnesį, palikdami šunį pririštą grandine be maisto ir vandens, o kates – laisvai lakstančias teritorijoje.
Kalbantis paaiškėjo, kad šuns savininkai, grįžę į sodybą, atrišo šunį nuo grandinės ir pareiškė, kad gyvūnas jiems nebereikalingas. Kaimynai tuo metu šunį laikinai priglaudė savo kieme ir rūpinosi juo bei katėmis, jas maitindami iki tolimesnių veiksmų. GGI kartu su VšĮ „SOS gyvūnai“ ir policijos pareigūnais vėliau paėmė šunį ir tris kates, kurie vėliau buvo perduoti į VšĮ „SOS gyvūnai“ globą.
Veterinariniai dokumentai patvirtino aiškią nepriežiūrą: šuo turėjo odos pažeidimų, ausų infekciją, susivėlusį kailį, buvo nei ženklintas, nei sterilizuotas. Kačių situacija irgi parodė, kad jomis nebuvo rūpinamasi.
Nuo šio taško prasidėjo procesas, kuris turėjo atsakyti į paprastą klausimą – kas atsako už tai, kas įvyko. Tik, deja, procesas buvo sudėtingas: policija atsisakė pradėti tyrimą, vėliau byla buvo grąžinta papildomam vertinimui, tačiau galutiniai sprendimai vėl baigėsi atsisakymu pradėti administracinę teiseną. Prokuratūros įsikišimas realios krypties atsakomybei nesuteikė – procesas grįždavo į tą patį tašką, kuriame pažeidimas fiksuojamas, bet atsakomybė neatsiranda.
Galutinį sprendimą priėmė Vilniaus rajono savivaldybė – administracinė teisena nepradėta. Motyvai: asmuo, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, pripažintas nepakaltinamu, o kitas su gyvūnais susijęs asmuo nelaikomas atsakingu, nes pažeidimo metu dar nebuvo teisiškai paskirtas globėju. Kitaip tariant – teisiškai nelieka subjekto, kuriam būtų galima taikyti atsakomybę.
Situacija, kurioje gyvūnai buvo akivaizdžiai palikti be priežiūros, laikomi netinkamomis sąlygomis ir dėl to paimti iš laikymo vietos, baigiasi be jokios atsakomybės už padarytą žalą.
Nors šiandien galime pasidžiaugti, kad gyvūnai saugūs – nuotraukose galite pamatyti minėtą šunį besimėgaujantį nauju gyvenimu –, tačiau ši istorija dar kartą parodo, kaip lengvai sistema gali konstatuoti pažeidimą, bet tuo pačiu nepasiekti jokio realaus atsakomybės rezultato.
O mes norime jus pakviesti pasirašyti peticiją dėl draudimo laikyti šunis pririštus prie būdos. Ši istorija yra ne tik apie šeimininkų paliktą gyvūną. Ji yra ir apie grandine pririštą šunį, paliktą išgyventi tiek, kiek jis varžomas pančių sugebės:
Joninės daugeliui neatsiejamos nuo vakaro gamtoje, laužo, maudynių ir laiko su artimaisiais. O kur šeimininkai, ten neretai ir jų keturkojai draugai. Jei šiemet šventėje dalyvaus ir jūsų augintinis, kviečiame nepamiršti kelių paprastų dalykų, kurie padės pasirūpinti jo saugumu ir gera savijauta.
Erkės: Nepamirškite prevencinių apsaugos priemonių nuo erkių. Net ir tuo pasirūpinus, grįžę namo atidžiai apžiūrėkite augintinį – atsarga gėdos nedaro.
Laužai: Visuomet stebėkite, kur yra jūsų keturkojis draugas, ir neleiskite jam artintis prie laužo. Pasirūpinkite, kad nukritusios žarijos nepasipainiotų augintinio kelyje.
Vandens telkiniai: Net jei jūsų augintinis moka elgtis atsargiai vandenyje, nepalikite jo be priežiūros. Stipresnė srovė, netikėtas gylis ar staigūs šuoliai į vandenį gali kelti riziką net patyrusiems plaukikams.
Alkoholis: Alkoholis gali būti pavojingas net ir nedideliais kiekiais. Augintinio girdymas alkoholiu gali jums atnešti 1075 eur baudą. Neleiskite augintiniams gerti alkoholinių gėrimų ir pasirūpinkite, kad jie neturėtų prieigos prie paliktų taurių ar skardinių.
Masiniai susibūrimai: Ne visi gyvūnai jaučiasi gerai triukšmingoje aplinkoje ar tarp gausybės žmonių. Jei žinote, kad jūsų augintinis tokiose situacijose patiria stresą, geriausia jam leisti šventę praleisti ramioje ir pažįstamoje aplinkoje.
Švęskime Jonines taip, kad jos būtų smagios ir saugios visiems – tiek žmonėms, tiek gyvūnams.
Karštą vasaros dieną automobilis akimirksniu virsta spąstais. Net kelios minutės uždarytame salone gyvūnui gali kainuoti gyvybę – šilumos smūgis ištinka pastebimai greičiau, nei daugelis įsivaizduoja, o jo pasekmės dažnai būna negrįžtamos.
Ar žinote, kad temperatūra automobilio viduje žymiai aukštesnė nei lauke? Ar šiek tiek pravertas langas apsaugo nuo nelaimės? O svarbiausia – ar atpažintumėte pirmuosius šuns perkaitimo požymius ir žinotumėte, kaip jam padėti?
Peržiūrėkite karuselę ir pasitikrinkite savo žinias – ši informacija padės tiksliai žinoti, ką daryti kritiniu momentu.
Kviečiame dalintis šia atmintine. Kuo daugiau žmonių supras riziką, tuo mažiau gyvūnų kentės dėl lemtingo sprendimo „aš tik minutei“.
Skleiskime atsakingą požiūrį kartu – jūsų pasidalinimas saugo gyvybes.
Galbūt prisimenate seną vilkšunio mišrūną, kurį radome gyvenantį kiauroje būdoje tiesiai ant žemės? Aplink buvo prikrauta tiek įvairių rakandų ir šlamšto, kad šuo, užsikabinęs grandine, jau ne kartą buvo atsidūręs ties pasikorimo riba.
Dėl šio atvejo kreipėmės į atsakingas institucijas, siekdami, kad būtų įvertintos gyvūno laikymo sąlygos ir priimti būtini sprendimai dėl jo gerovės.
Vėliau paaiškėjo, kad galutinį adresatą – Trakų rajono savivaldybė – mūsų raštas pasiekė tik po keturių mėnesių. Visą šį laiką informacija tiesiog keliavo tarp skirtingų skyrių, todėl procesas nepateisinamai užsitęsė. Kol institucijos delsė, o dokumentai judėjo iš vienos įstaigos į kitą, mes patys aktyviai ieškojome informacijos ir dirbome prie visų įmanomų sprendimų
Galiausiai buvo atliktas gyvūno laikymo vietos patikrinimas. Jo metu, pabendravus su šeimininku, paaiškėjo, kad jis yra prastos sveikatos, dažnai gydomas ligoninėje, sunkiai juda bei verčiasi. Žmogus pripažino, kad jam jau per sudėtinga rūpintis augintiniu, todėl šuo buvo perduotas Trakų rajono savivaldybės administracijai žinomam kitam globėjui.
Džiaugiamės, kad šuo pagaliau yra saugus ir nebeliko tiesioginės grėsmės jo gyvybei. Tačiau, susipažinus su gauta medžiaga, liko klausimų dėl pačios pagalbos grandinės veikimo. Mūsų kreipimasis institucijas pasiekė dar metų pradžioje, o biurokratinis procesas užtruko gerokai ilgiau, nei priimtina tokiose situacijose. Tai ypač skaudu kalbant apie gyvūną, kuris tuo metu gyveno nesaugioje aplinkoje ir buvo visiškai priklausomas nuo institucinių sprendimų tempo.
Todėl natūraliai kyla klausimas: kodėl Vilniaus rajono savivaldybė tiek laiko delsė perduoti informaciją pagal kompetenciją atsakingai institucijai?
Nors ši istorija baigėsi laimingai, visgi gyvūnų gerovės srityje neturėtume remtis vien sėkmingomis pabaigomis – pagalbos sistema privalo veikti taip, kad pagalba gyvūną pasiektų laiku, o ne po kelių mėnesių.
Kviečiame ir toliau remti GGI veiklą – tik jūsų dėka galime ne tik reaguoti į pavienius atvejus, bet ir kelti sisteminius klausimus ten, kur to labiausiai reikia.
Internete pasklido vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip autostradoje važiuojantis vairuotojas signalizuoja į kelią išbėgusiems šerniukams ir, panašu, kurį laiką važiuoja greta jų. Žmonės, pamatę šį vaizdo įrašą – pasipiktino amoraliu vairuotojo elgesiu, sukėlusių didžiulį stresą gyvūnams. Tai neatsakinga ir kitų eismo dalyvių atžvilgiu – vairuotojas galėjo sukelti avariją, susižaloti pats ir sužaloti kitus.
Tačiau už šio incidento slypi ir platesnė problema – kaip šerniukai apskritai pateko į autostradą Kiekvienas toks atvejis, kaip šis, su į autostradą išbėgusiais su šerniukais, kelia pavojų tiek gyvūnams, tiek žmonėms.
Laukinių gyvūnų žūtys skaičiuojamos tūkstančiais
Magistraliniai keliai turėtų būti projektuojami ir prižiūrimi taip, kad laukiniai gyvūnai kuo rečiau atsidurtų važiuojamojoje dalyje. Visgi, situacijos kai laukiniai gyvūnai atsiduria kelyje, vis dar dažnos.
Lietuvos keliuose kasmet registruojama tūkstančiai avarijų, kai automobiliai partrenkia laukinius gyvūnus. Draudimo bendrovių duomenimis per metus avarijų, sukeltų susidūrus su laukiniais gyvūnais skaičius viršyja 6 000–7 000. Lietuvos policijos duomenimis, susidūrimų su gyvūnais sparčiai daugėja nuo 2017 metų. Jų skaičius per 7 metus išaugo apie 3,5 karto: nuo 2 422 atvejų 2017 metais iki 6 351 atvejo 2023 metais.
Oficiali statistika fiksuoja tik tuos įvykius, apie kuriuos pranešta policijai ar draudimui (kai sužalojami stambesni gyvūnai, tokie kaip briedžiai, stirnos ar šernai). Tuo tarpu realus žuvusių smulkių gyvūnų – ežių, kiškių, varliagyvių ir paukščių – skaičius keliuose siekia dešimtis ar net šimtus tūkstančių kiekvienais metais.
Daugiausia susidūrimų įvyksta rudenį ir pavasarį, kuomet gyvūnai migruoja arba yra aktyvesni, ypač tamsiuoju paros metu.
„Gyvename vienoje ekosistemoje, tačiau žmonių veikla ir infrastruktūros plėtra vis labiau riboja laukinių gyvūnų judėjimą. Kaip pastebi specialistai, tai nėra vien vairuotojų elgesio problema – tai platesnis žmogaus ir gamtos santykio klausimas. Juk ne žvėrys ateina į mūsų miestus ir kelius – tai mes plečiamės į jų teritorijas. Todėl atsakomybė už saugų sugyvenimą tenka ne tik vairuotojams, bet ir už kelių infrastruktūrą atsakingoms institucijoms“ – teigia organizacijos VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
Viena iš priemonių, galinčių padėti gyvūnams saugiai kirsti kelius yra gyvūnų migracijos koridoriai – tai priemonės, leidžiančios gyvūnams saugiai judėti tarp jų buveinių ir išvengti greito eismo kelių. Tokių koridorių turėtų būti įrengiama kuo daugiau, ypač keliuose, kuriuose yra didelis eismas, kad gyvūnai turėtų galimybę saugiai judėti nesukeldami pavojaus nei sau patiems, nei žmonėms.
Kaip išvengti susidūrimo su laukiniais gyvūnais keliuose?
Incidentas su šerniukais primena, kad susidūrus su laukiniais gyvūnais kelyje svarbu žinoti, kaip elgtis saugiai. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ paklausė Lietuvos policijos, kokių veiksmų tokiose situacijose turėtų imtis vairuotojai ir dalijasi rekomendacijomis.
Svarbu atsiminti, kad laukiniai gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo prietemoje ir naktį, maždaug nuo 17 iki 23 val. vakaro ir nuo 4 iki 5 val. ryto. Gyvūnus baugina garsiniai signalai ir akina šviesos, todėl išgąsdinti ir apakinti gyvūnai nesiorientuoja aplinkoje, elgiasi nenuspėjamai. Patariama pro gyvūną važiuoti labai lėtai ir atsargiai. Svarbu žinoti ir tai, kad kai kurie gyvūnai keliauja bandomis, todėl reikia stebėti, ar aplink matomą gyvūną nėra daugiau kitų gyvūnų.
Specialistai pataria stebėti kelkraščius – dažniausiai gyvūnai į važiuojamąją kelio dalį įbėga nuo gausiai krūmais ar medžiais apaugusio kelkraščio, o pamačius gyvūną iš karto labai sumažinti greitį. Važiuojant vėlai vakare, naktį, anksti ryte ar esant blogam matomumui, labai svarbu sumažinti greitį tiek, kad, atsiradus kliūčiai, bet kuriuo metu būtų galima tinkamai reaguoti, suvaldyti automobilį, o prireikus – sustoti. Taip pat reiktų pasirūpinti, kad automobilio langai ir žibintai būtų švarūs.
Jei visgi susidūrimo su laukiniu gyvūnu išvengti nepavyko, kaip elgtis? Visų pirma, įjungti avarinę signalizaciją ir apsivilkti ryškiaspalvę liemenę ir tik tuomet išlipti iš automobilio. Ne gyvenvietėje avarinio sustojimo ženklas turėtų būti statomas 50 metrų nuo automobilio atstumu (gyvenvietėje – 25 metrų atstumu). Sekantis žingsnis – pranešti apie susidūrimą su laukiniu žvėrimi bendruoju pagalbos telefonu 112 ir vykdyti pareigūnų nurodymus. Rekomenduojama pagalbos laukti automobilyje, neiti prie gyvūno ir jokiu būdu nebandyti jo patraukti iš kelio.
„Tai – policijos rekomendacijos. Tačiau gyvenant greta laukinės gamtos svarbus ne tik taisyklių laikymasis, bet ir žmogiškumas. Tokiose situacijose svarbu nesukelti gyvūnui dar didesnio streso, pavyzdžiui, nenaudoti garsinio signalo, nes jis tik dar labiau išgąsdina gyvūnus ir gali paskatinti juos elgtis nenuspėjamai. Pamačius gyvūnus kelyje reikėtų mažinti greitį, įjungti avarinę signalizaciją, perspėti kitus eismo dalyvius apie pavojų ir sudaryti sąlygas gyvūnams saugiai pasišalinti iš važiuojamosios dalies. Kartais geriausia pagalba laukiniam gyvūnui yra ne jį vytis ar baidyti, o kantriai leisti jam rasti kelią į saugią aplinką“ – teigia organizacijos VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
Iš visų aplankytų sodybų užfiksuoti 15 laikomų šunų. Džiugina tai, kad net 10 šunelių rasti laisvai lakstantys savo teritorijose, o 4 įkurdinti voljeruose. Taip pat pastebėtas vienas tuščias voljeras – tikimės, kad tai pamažu augančio supratimo ir laisvesnio gyvūnų laikymo ženklas.
Visgi, reido metu aptiktas tik vienas prie būdos laikomas šuo. Būtent dėl šio keturkojo gerovės mums kilo rimtų klausimų. Šiuo metu jau imtasi reikiamų veiksmų ir aktyviai siekiame jam geresnių gyvenimo sąlygų. Apie šią situaciją ir pasiektus rezultatus informuosime atskirai.
Prie GGI veiklos ir pagalbos gyvūnams prisidėti galite Jums patogiu būdu:
Ši istorija prasidėjo nuo žinutės, kurios galėjo ir nebūti, jei žmogus būtų pasirinkęs patogesnį kelią – apsimesti, kad nemato. Į GGI kreipėsi Greitosios medicinos pagalbos tarnyba darbuotoja Auksė Niedzviegaitė, kuri į vietą vyko visai kitu tikslu, tačiau pamačiusi tragiškomis sąlygomis laikomą šunį neliko abejinga.
Gyvūnas buvo laikomas be geriamo vandens, be maisto, aplink – vien išmatos. Toks vaizdas, pro kurį, atrodytų, turėtų būti neįmanoma praeiti. Vis dėlto žinome, kad labai dažnai praeinama – nes „ne mano reikalas“, „ne dėl to atvykau“, „gal kas nors kitas pasirūpins“.
Šį kartą buvo kitaip. Auksė pamatė gyvūną kančioje, užfiksavo situaciją ir perdavė informaciją mums. Mes savo ruožtu kreipėmės į Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kurios specialistai nuvykę į vietą patvirtino, kad šuo buvo laikomas nehigieniškomis sąlygomis. Taip pat nustatyta, kad gyvūnas neženklintas ir nevakcinuotas nuo pasiutligės. Gyvūno laikytojas įpareigotas pašalinti pažeidimus ir apie atliktus pokyčius informuoti VMVT Kauno departamentą, o VMVT Kauno apygarda pradėjo administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 343 str. 1 d. ir 346 str. 1 d.
Šia istorija norime parodyti, kiek daug gali paprastas neabejingumas. Kartais užtenka pastebėti tai, ką kiti praleidžia pro akis, kad pagalbos sulauktų tie, kurie patys negali pasiprašyti geresnio gyvenimo.
Auksė su mumis pasidalino ir kita istorija. Vasario mėnesį kelyje ji aptiko du mažus kačiukus, besilaikančius iš paskutiniųjų. Greitosios pagalbos automobilyje esančia, žmonėms gelbėti skirta įranga buvo bandoma palaikyti gležnas gyvybes. Vienos katytės širdelė, deja, neatlaikė ir ji iškeliavo į vaivorykštės šalį, tačiau mažas berniukas buvo stabilizuotas, sustiprėjo ir jam buvo rasti namai.
Tokios istorijos primena, kad padaryti galime daugiau, nei kartais patys manome. Auksė nebuvo iškviesta gelbėti gyvūno, bet tą dieną ji tapo žmogumi, kuris pastebėjo jo kančią ir neleido jai likti nematomai.
Ačiū, Auksei, kad sutiko pasidalinti šia istorija, o mes tikimės, kad ji įkvėps nė vieną pasirinkti neabejingumą pamačius pagalbos reikalaujančią silpnesnę gyvybę. Kiekvienas iš mūsų gali tapti jų herojumi – sustoti, užfiksuoti, pranešti ir tapti pirmu žingsniu į pagalbą.
Kiekvieną pavasarį, stirnoms atsivedant jauniklius, aukštose pievose šimtai jų žūsta po šienapjovių ratais. Kol sustiprėja, stirniukai keletą savaičių slepiasi vienoje vietoje, o motina juos aplanko tik pamaitinti. Dėl įgimto instinkto stirnų jaunikliai, susidūrę su pavojumi, ne bėga, o dar stipriau prisispaudžia prie žemės.
Ūkininkai raginami atsargiau šienauti pievas ir prieš pradedant darbus imtis tam tikrų veiksmų, galinčių padėti išvengti beprasmės šių ir kitų gyvūnų žūties.
Specialistai pastebi, kad dideliuose šienaujamų pievų plotuose be specialios technikos ūkininkams pastebėti stirnų jauniklius yra labai sudėtinga. Todėl jau ketvirtus metus iš eilės organizacija „Ekosistemų apsaugos centras“ įgyvendina akciją „Neleisk sušienauti stirniuko“, kurios metu šienaujamos pievos apžvelgiamos dronais su termovizoriais.
Jeigu pastebėjote jauniklius savo pievose, praneškite organizacijai „Ekosistemų apsaugos centras“ apie planuojamas šienauti pievas. Organizacija atvyks į vietą ir specialiais dronais apžiūrės planuojamą šienauti teritoriją. Žolėje aptikus stirniukus ar kitus jauniklius, juos perkels į saugią vietą.
Jeigu pastebėjote jauniklį prieš šienavimą, perkelkite į netoliese esančią nešienaujamą vietą. Darykite tai atsargiai, naudojant pirštines, audinį ar žolę, kad ant jauniklio neliktų žmogaus kvapo, ir vengiant bereikalingo gyvūno trikdymo. Perkelti jauniklį reikėtų prieš pat šienavimą, nes jis gali bandyti grįžti į buvusią vietą.
Kviečiame peržvelgti karuselę ir susipažinti su būdais kaip savarankiškai galite padėti stirniukams ir kitiems pievose besislepiantiems gyvūnams.
Nors pirmasis šienavimas yra ypač pražūtingas stirniukams, nes stirnų jauniklių vedimosi laikotarpis sutampa su pirmąja šienapjūte, šienaujamose pievose žūsta ir kiti gyvūnai – kiškiai, kurapkos, griežlės, tilvikai, putpelės bei daugybė žvirblinių paukščių. Todėl ūkininkų prašoma vengti ankstyvo šienavimo ir prieš pradedant darbus patikrinti pievas.
