Surėmem pečius – nupirkom Bayraktarą. Suremkime pečius, ir raskime Džavelinui namus!
Džavelinas, haskį primenantis mišrūnas, į benamiais gyvūnais besirūpinančios moters globą Charkivo mieste pateko iš gatvės, kai vos nepapuolė po mašinos ratais. Jis klaidžiojo vienas. Aklas. Vienišas. Okupantų apsuptame mieste.
Oro pavojaus sirenų gausmai. Aidintys sprogimai. Šūviai. Tačiau jis viso to negirdėjo – jo klausa labai prasta.
Panašu, kad Džavelino trūkumai, tuo metu buvo jo privalumai – jam neteko išgyventi to siaubo, kurį patiria ten likę jo likimo broliai. Jis begalo mielas meškinas, tikras gerietis. Spėjama, kad jam mažiausiai aštuoni metai.
Džavelinas ypatingas, tad jam reikia ypatingų namų. Tos paskutinės stotelės, kurioje oriai galėtų nugyveti tiek, kiek jam likę.
Geriausiai jis jaustųsi voljere su būda. Su kasdieniais pasivaikščiojimais bei ramiais pasikalbėjimais.
Gyventi namuose jam būtų iššūkis – kliūčių gausa aklam šuniui – didelis diskomfortas.
Jei manote, kad Jūsų namai gali tapti ir Džavelinui namais – skambinkite mūsų savanorei Linai +370 606 88989.
Nuotraukos: Elena Mituzė.
