Aplinkos ministerijai inicijavus susitikimus su gyvūnų gerovės ir globos organizacijomis, 13 iš jų susivienijo. Susitikimo metu šią savaitę GGI – Gyvūnų gerovės iniciatyvos, VšĮ „Dogspotas“, VšĮ „SOS gyvūnai“, VšĮ Penkta koja, VšĮ „Naminukai”, Linksmosios pėdutės, Gyvūnų globos organizacija „LESĖ”, Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija, Fėjų kaimas – VšĮ Šuniukų fėja, Gyvūnų gerovės tarnyba PIFAS, VšĮ Letenėlių namai, VšĮ Laimės pėdsakas ir VšĮ Airos Katinėliai pateikė jungtinį pranešimą apie tai, kokios gyvūnų gerovės problemos slegia Lietuvą ir kaip jos turėtų būti sprendžiamos. (Dalinamės pranešimo skaidrėmis su jumis).
Šiandien Lietuvoje yra 92 oficialiai veikiančios gyvūnų globos organizacijos ir dar iki 30 neoficialių. Jų skaičius ir toliau auga, kas indikuoja problemos didėjimą, o ne mažėjimą. Prieglaudos, o ne valstybė, neša didžiausią finansinę naštą (žr. 8 skaidrę).
Primename, kad 1.2% parama yra skiriama ne valstybės, o privačių asmenų, kurie laisva valia savo mokesčių dalį paskiria prieglaudoms.
Organizacijos siūlo valstybei kurti regionines valstybines prieglaudas ir / arba supaprastinti viešųjų pirkimų reikalavimus, kad galėtų paslaugas, susijusias su gyvūnų gerove, pirkti ne tik iš kelių didžiųjų formalius reikalavimus atitinkančių prieglaudų, bet visų pirma ir iš tų, kurios veiklą vykdo jų teritorijoje – jos jau gelbėja toje savivaldybėje gyvūnus, joms ir taip perduodami ir institucijų konfiskuojami gyvūnai, tai ar teisinga, kad jos juos gelbėja, bet joms už tai valstybė nemoka?
Panašu, kad randant vis daugiau sąlyčio taškų, bendrų problemų ir bendrų sprendimo būdų artėja gyvūnų organizacijų asociacijos įsikūrimas. Ar reikėtų?