Ar Jūsų augintiniui pasireiškia stresas ar baimė, susijusi su tam tikrais garsais? Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė šunų neigiamai reaguoja į fejerverkus. Susipažinkite su triukšmo baime ir sužinokite, kaip galite padėti savo augintiniui. Ji gali pasireikšti nuo statiško elgesio, pvz., sustingimo, slėpimosi ir drebėjimo, iki aktyvesnių reakcijų, tokių kaip agresija, neramus vaikštinėjimas, lojimas ir net savęs žalojimas. Daugelis šunų kenčia nuo fejerverkų baimės, tačiau tik nedidelė dalis šeimininkų kreipiasi pagalbos į specialistus.
Gyvūnai, galintys turėti predispoziciją nerimui ar baimei fejerverkų metu:
-
Mažiau socializuoti gyvūnai;
-
Sergantys gyvūnai;
-
Vyresnio amžiaus gyvūnai;
-
Augintiniai, turintys atsiskyrimo nerimą.
Net ir nedidelis nerimas gali neigiamai paveikti Jūsų gyvūno gyvenimo kokybę. Šiandien galima rasti efektyvių ir prieinamų metodų, kurie pagerina augintinio savijautą stresinėse situacijose.
Fejerverkų pasekmės gyvūnams:
-
Padidėjęs stresas ir nerimas
-
Baimė ir sutrikusi orientacija aplinkoje
-
Padidėjusi rizika sužeisti save ar šeimininką
Fejerverkų baimės klausimynas
Neoficialus įrankis, skirtas edukaciniams tikslams, norint nustatyti šuns jautrumą fejerverkams ir padėti šeimininkui suprasti savo gyvūno elgesį. Primename, kad net gyvūnas, niekada nerodęs neigiamo atsako į fejerverkus ar kitą triukšmą, gali išsigąsti ir elgtis neprognozuojamai, todėl labai svarbu juo pasirūpinti iki Naujųjų metų. Jei šuo patiria stiprų nerimą, agresiją ar fiziologinius simptomus, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją ar gyvūnų elgesio specialistą. Visada pasirūpinkite gyvūno saugumu fejerverkų metu.
Į pateiktus teiginius atsakykite „Taip“ arba „Ne“
- Šuo bando pasislėpti arba pabėgti triukšmo metu
- Šuo pradeda neramiai vaikštinėti
- Šuo dreba arba lekuoja
- Šuo loja, inkščia ar staugia
- Šuo glaudžiasi prie šeimininko arba nesitraukia nuo jo
- Šuo praranda susidomėjimą maistu, žaislais ar veikla triukšmo metu
- Šuo po triukšmo kelias valandas ar ilgiau lieka neramus
- Šuo pradeda seilėtis daugiau nei įprastai
- Šuo dėl didelio triukšmo pradeda vemti, šlapintis ar tuštintis
- Šuo pradeda žaloti save arba tampa agresyvus
Atsakymai
Lengvas nerimas
Jeigu atsakėte „Taip“ 0-3 kartus į 1-8 teiginius, šuo patiria lengvą nerimą. Intervencija yra ypač svarbi, kad nerimas ar baimė neprogresuotų.
Saugi Aplinka
Gyvūno saugi vieta turėtų būti paruošta likus bent savaitei iki fejerverkų. Šeimininkai turėtų duoti skanėstų ar pagirti augintinį, kai jis naudojasi sudaryta saugia vieta. Ji turi būti prieinama bet kuriuo metu, net jei šeimininko nėra namuose. Jeigu gyvūnas jau turi savo slėptuvę (pvz., vonioje, po sofa), joje galima palikti pledą ar mėgstamiausių žaislų. Vanduo ir pašaras turėtų būti netoliese.
-
Buvimas kartu. Gyvūnas gali pradėti elgtis neįprastai: eiti ratais, inkšti, kasti. Svarbiausia augintinį palaikyti, nebausti ir nesuteikti perteklinio dėmesio.
-
Garso izoliacija. Jeigu įmanoma, būkite erdvėje, kur mažiausiai girdimas triukšmas. Uždarykite langus, duris. Galite įjungti televizorių ar muziką, tačiau ne per garsiai. Nebandykite visiškai užgožti fejerverkų garsų, nes tai gali dar labiau kelti nerimą.
-
Vedžiojimas. Neleiskite gyvūno į lauką fejerverkų metu. Vedžiokite jį likus bent kelioms valandoms iki fejerverkų pradžios.
-
Identifikacija. Gyvūnas turi būti paženklintas mikroschema, registruotas augintinių registre. Taip pat rekomenduojama naudoti antkaklius su savininko kontaktine informacija.
Feromonų terapija
Sintetiniai feromonų analogai („Feliway“, „Adaptil“ ir kt.) gyvūnui padeda jaustis saugiau. Jie naudojami toje patalpoje, kur gyvūnas slepiasi. Preparatus rekomenduojama pradėti naudoti bent savaitę iki Naujųjų metų. Manoma, kad kalių ir kačių feromonai jaunikliams skatina gerą savijautą, todėl jų sintetiniai analogai yra veiksmingi ir suaugusiems gyvūnams. Feromonai yra tik pagalbinė priemonė ir efektyviausi, kai taikomi kartu su elgesio keitimo priemonėmis.
Vidutinis nerimas
Jeigu atsakėte „Taip“ 4-8 kartus į 1-8 teiginius, šuo patiria vidutinį nerimą.
Rekomendacijos išlieka tokios pačios kaip esant lengvam nerimui, tačiau papildomai taikomos elgesio keitimo priemonės.
Elgesio modifikacija
Remiantis moksliniais tyrimais, šunys ir katės mažiau reaguoja į triukšmą, jeigu nuo jauno amžiaus yra tinkamai socializuojami ir desensitizuojami. Dėl elgesio modifikacijų rekomenduojama pasikonsultuoti su gyvūnų elgesio specialistu.
Desensitizacija
Laipsniška ir kontroliuojama ekspozicija į dirgiklį, norint sumažinti baimės atsaką. Tam naudojami fejerverkų garso įrašai. Geriausia veikia kai kombinuojami kartu su Atvirkštiniu sąlygojimu.
Atvirkštinis sąlygojimas
Dirgiklis siejamas su teigiamais stimulais: skanėstais, žaidimais, komandų lavinimu.
Ekspozicija atliekama streso nesukeliančioje aplinkoje, kurioje gyvūnas gali išlikti ramus. Naudojamo garso įrašo garsas turėtų būti vos girdimas. Jei gyvūnas pakelia galvą arba žiūri į garso šaltinį, garsas yra per didelis. Kiekvienos sesijos metu, jei gyvūnas išlieka ramus, garsas palaipsniui didinamas. Pirmieji rezultatai gali būti pastebimi jau po kelių savaičių. Ekspozicijos metu su gyvūnu rekomenduojama žaisti, duoti skanėstų ar lavinti komandas.
Trumpalaikiai receptiniai preparatai
Skirti mažinti ūmų atsaką tam tikrose stresinėse situacijose. Trumpalaikius receptinius preparatus galima įsigyti pasikonsultavus su veterinarijos gydytoju. Vizitą būtina suplanuoti bent 1-2 savaitėmis prieš fejerverkus, nes medikamentus dažnai reikia išbandyti iš anksto.
Stiprus nerimas
Jei atsakėte „Taip“ į bet kurį iš dviejų paskutinių (9 arba 10) teiginių, šuo patiria stiprų nerimą, galintį prilygti fobijoms. Nedelsdami pasirūpinkite gyvūno gerove ir saugumu.
Rekomendacijos išlieka tokios pačios kaip esant vidutiniam nerimui, tačiau papildomai taikomi ilgalaikiai receptiniai medikamentai.
Ilgalaikiai receptiniai preparatai
Skirti kontroliuoti gyvūno emocinį atsaką. Turėtų būti naudojami kartu su elgesio keitimo priemonėmis, dresūra. Receptinius preparatus skiria veterinarijos gydytojas.