Norime papasakoti istoriją, t.y. dvi, kurių viena baigėsi laimingai, o kitos gerai pabaigai paprašysime Jūsų pagalbos 
.
Į mus dar gruodžio pradžioje kreipėsi Marija Ilma Va, prašydama padėti Vilniuje prie eglutės pamatytam šuniukui. Moteriai įtarimą sukėlė tai, kad šeimininkė tampė jį dėl gražesnės nuotraukos, o bėdulis atrodė suvargęs, gulinėjo, o tampomas raišavo. Užkalbinusi šuniuko šeimininkę, Ilma sužinojo, kad šuniukui jau 13 metų ir kad jam reikėtų gydytojų pagalbos, o šeimininkei finansinės pagalbos šuniuko gydymui. Sutarė, kad šeimininkė nuveš šuniuką pas gydytoją, o mergina padės jai. Vakare Ilmai susiekus su šuniuko šeimininke, ji sužinojo, kad šuniukas pristatytas į kliniką ir jį ten pristatė dar vienas šio šuniuko angelas sargas, kuris, pamatęs šlubuojantį, tampomą gyvūną Vilniaus centre, pasišovė jam padėti ir būtent jis ir nuvežė pastarąjį į kliniką. Moteris nepatingėjo bei susisiekė ir su klinika, o šunelį apžiūrėjęs gydytojas informavo ją, kad atvežtas gyvūnas senas, blusuotas, jam blogai suaugusi kažkada lūžusi koja, o kitoje kojoje įstrigęs šaratas ir, kaip tuo metu sakė gydytojas, jo būklė yra gyvūno nepriežiūros bei netinkamo elgesio pasekmė.
Abu gelbėtojai supratę, kad šunelio negalima grąžinti į tas pačias sąlygas, kreipėsi į Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliaus – VMVT) bei į mus. Kitą dieną moteris sulaukė skambučio iš VMVT, kurio metu pareigūnai pasakė, kad su šuniu viskas yra gerai, viskas dėl senyvo amžiaus, tik neženklintas bei nevakcinuotas, tad kai šeimininkė pašalins trūkumus, šunelis bus vėl jai grąžintas. Moteris ėmėsi prieštarauti VMVT ir sakyti tai, ką jai pasakė veterinarijos gydytojas Deja vėliau gydytojas atsisakė pateikti išrašą apie gyvūno sveikatos būklę.
Iš klinikos šuniukas iškeliavo į Vilniaus gyvūnų globos namai, kadangi jo šeimininkė buvo paguldyta į ligoninę. Ilma buvo pasiryžusi pasiimti šuniuką globon, tačiau įstatymo raidė to neleido padaryti iškart ir jai teko laukti numatytą terminą, po kurio, jei gyvūno niekas nepasigenda, jis būna dovanojamas. Kadangi išėjusi iš ligoninės šeimininkė savo senjoro šuniuko nepasigedo, tai Ilma galėjo jį įsišuninti.
Ši istorija baigėsi laimingai – Ilma su naujuoju šeimos nariu gyvena šiltai ir laimingai, kartu pasitiko žiemos šventes ir nors šunelis reikalauja išties daug veterinarinės ir asmeninės priežiūros, Ilma nesiskundžia. Visos šios istorijos eigos metu mes konsultavome ir padėjome Ilmai, nuo sprendimo priėmimo, ką galima daryti teisiškai, iki įsišuninimo iš prieglaudos.
Taip jau nutinka, kad yra žmonės, kuriems lemta gelbėti gyvūnus. Mūsų pirmos istorijos herojė būtent ir yra tokia. Dabar Ilma turi dar vieną misiją – padėti kitam gyvūnui surasti mylinčius šeimininkus ir prašo žmonių pagalbos jai padėti. Belą ji prieš šventes rado bėgančią naktį keliu, o su liūdna jos istorija galite susipažinti čia: https://bit.ly/Bela-Iesko-Namu ir galbūt mūsų bendruomenės narių tarpe atsiras galinčių ir norinčių įsišuninti šią mielą šunytę arba bent pasidalinti Ilmos skelbimu.
Dėl Belos paprašysime kreiptis tiesiai į Marija Ilma Va. Mes tikime, kad ir ši istorija su visų mūsų pagalba gali turėti laimingą pabaigą 
.
Dėkojame Ilmai už neabejingumą ir didelę širdį gyvūnams – kad daugiau tokių kaip Jūs! 
O patys norime pamokslauti – žmonės, neapsiimkite auginti gyvūno, jei jis Jums tik trumpalaikė užgaida, jei jis Jums tereikalingas jaunas, gražioms nuotraukoms ar nesate suplanavę savo gyvenimo ir jame vieną dieną gali nebelikti vietos Jūsų keturkojui šeimos nariui .
