Stebėtina, bet nutukimas yra labai paplitęs tarp augintinių, įskaitant šunis, kates, žiurkėnus, jūrų kiaulytes bei paukščius. Tyrimai parodė, kad maždaug trečdalis augintinių turi per daug riebalų. Tai sudėtinga tema: savininkai nesąmoningai piktnaudžiauja maitindami savo augintinį, tiesiog paveikti jų žavesio.
Potencialios problemos
Gyvūnams nutukimas taip pat kaip ir žmonėms sukelia daug problemų. Svorio augimas gali būti kaip užburtas ratas. Kuo gyvūnas storesnis, tuo jis mažiau nori judėti ir mažiau sunaudoja energijos. Vienu iš didžiausiu gyvenimo džiaugsmų tampa valgymas, todėl jie valgo dar daugiau, o juda vis mažiau.
Nutukę augintiniai yra linkę sirgti įvairiausiomis ligomis, kurių gali būti išvengiama ar bent jau sumažinta jų tikimybė, jeigu bus saugomasi nutukimo.
Gyvūnai, kurie yra nutukę, visą laiką su savim nešiojasi nereikalingą papildomą svorį, tai tarsi žmogus visada nešiotųsi didelę kuprinę ant nugaros. Dėl šios priežasties jie greitai pavargsta ir nesimankština tiek, kiek normalų svorį turintis gyvūnas. Tai, žinoma, veda į užburtą ratą – mažiau pratimų, mažiau sudeginamų kalorijų ir padidėjęs kūno svoris. Dažniausiai pasitaiko tokios sveikatos problemos:
- Sunkus kvėpavimas
Papildomas riebalinis audinys, kuris atsiranda kaklo ir krūtinės srityje, sukelia papildomą spaudimą gerklei, trachėjai ir plaučiams. Tai gyvūnams labai apsunkina kvėpavimą.
- Karščio netoleravimas
Kūno riebalai veikia kaip izoliacija, todėl nutukę gyvūnai labiau linkę perkaisti. Dar labiau viską apsunkina tai, kad jų kvėpavimas yra sutrikęs, ir tai stabdo normalų vėsinimąsi.
- Padidėjęs kraujo spaudimas (hipertenzija)
Didelis riebalų kiekis sukelia aukštą vidinį spaudimą, todėl pasikeičia kraujo dinamika bei padidėja kraujo spaudimas.
- Cukrinis diabetas
Nutukę gyvūnai dažnai suserga diabetu. Tai gyvenimą trumpinanti liga, kuriai gydyti reikalingos kasdienės injekcijos.
- Kepenų ligos
Didelis riebalų kiekis apsunkina kraujotaką, todėl nutukusiam gyvūnui padidėja kepenų ligų tikimybė.
- Degeneracinė sąnarių liga (artritas)
Gyvūnai, kurie turi antsvorio, kenčia nuo per didelio spaudimo sąnariuose. Tai sukelia didelį stresą ir kenkia sąnariams, dažnai sukelia skausmingą artritą. Tai labai svarbu, nes pasveikti nuo šios ligos galima tik numetus svorio.
- Komplikacijos anestezijos ir operacijos metu
Papildomas kūno svoris sukelia anatominius pakitimus, todėl operacijų baigtis gali būti nesėkminga.
- Silpna imuninė sistema
Yra įrodymų, kad nutukusio gyvūno imunitetas gali būti silpnesnis ir vangiau kovoti su ligomis.
- Padidinta rizika susirgti vėžiu
Yra specifinių vėžio rūšių, kurios būdingos nutukusiems gyvūnams.
Be šių ligų, kurias sukelia antsvoris, nutukę gyvūnai gyvena daug trumpiau ir ne tokį malonų gyvenimą. Blogiausia tai, kad tai ne jų kaltė, ir ne atsitiktinis atvejis. Nutukimas yra tiesiogiai sukeltas žmogaus, kuris netinkamai prižiūri savo gyvūną.
Požymiai, kad jūsų augintinis turi antsvorio
- Ar galite jausti savo augintinio stuburą?
Kai glostote augintinio nugarą, turėtumėte jausti augintinio stuburą. Jeigu gyvūnas per storas, per riebalų sluoksnį ant nugaros sunku pajausti normalius aštrius stuburo slankstelių kampus.
- Ar galite jausti augintinio šonkaulius?
Liesdami augintinio šonus turėtumėte jausti jo šonkaulius. Šonkauliai neturėtų būti ryškiai matomi, tačiau glostant šonus jie turi jaustis.
- Ar jūsų augintinis smėlio laikrodžio formos?
Pažiūrėkite į savo augintinį iš viršaus. Liesi augintiniai yra smėlio laikrodžio formos: krūtinė plačiausia, aplink juosmenį siaura ir tada plačiau ties dubeniu. Nutukę gyvūnai atrodo lyg beformės pagalvėlės: platūs ties krūtine, juosmeniu, bei dubeniu.
- Ar jūsų augintinio forma iš šono atrodo kaip trikampio?
Jūs taip pat galite savo augintinį įvertinti iš šono. Augintiniai turėtų būti trikampio formos, t. y. turėti pleištišką liniją: gilesni ties krūtine ir siaurėjantys iki galūnių. Apkūnios katės ypač linkusios prarasti šią formą, iš šono matosi apvali linija, dažnai pilvai siekia žemę.
Nesupratimas apie gyvūno poreikius ir sveikatą
Dažnai žmonės nesupranta gyvūno mitybos poreikių, įpročių, žinoma, prisideda ir tai, kad žmogus negali gyvūnui pasakyti ”ne” ir duoda taip mėgstamų skanėstų, kurie nėra tinkami gyvūnams.
Taigi ką mes galime padaryti, kad gyvūnas būtų sveikas ir liesas? Pirmas žingsnis – suprasti mitybos įpročius, biologiją, prisiminti tai, kad, netgi jeigu mes juos ir laikome savo šeimos nariais, jie nėra maži žmogučiai.
Nors modernioje visuomenėje gyvūnams nereikia elgtis taip, kaip jie užprogramuoti – viską valgyti iš karto – jie vis tiek tai daro, dėl to yra linkę tukti. Jie nežino, kada sustoti, tai visiškai priklauso nuo žmonių.
Jūs tiesiogiai galite reguliuoti maistą ir energijos sąnaudas, kad palaikytumėte gerą gyvūno sveikatos būklę.
Svorio metimas
Šis procesas tikrai nėra lengvas, nebent prie gerų įpročių pradedama pratinti jau nuo mažens. Kai gyvūnas jau nutukęs, tai daug sunkiau. Lengviausias būdas – dirbti kartu su veterinaru. Pradžioje labai svarbios griežtos maisto kiekio ir kalorijų normos. Mityba bei makšta turi būti suplanuota, tačiau tikslui pasiekti gali prireikti kelių mėnesių.
Jūs turite išmokti tam tikrus būdus, kaip susitvarkyti su savo augintiniu ir kaip išugdyti tinkamus įpročius. Dažnai gyvūnai išmoksta maldauti, naudodami snukio išraiškas ir kūno kalbą, todėl jiems sunku atsispirti. Kad išugdytumėte gerus įpročius, būtinas nuolatinis svėrimas pas veterinarus bei veterinarijos slaugytojų pagalba.
Kai tik pamatysite, kad svoris krenta, pastebėsite ir augantį gyvūno judrumą. Nauji, sveikesni įpročiai įsitvirtins ir jūs vėliau galvosite, kodėl viskas atrodė taip sunku.
Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ remiantis “Allianz.ie” informacija, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Šaltinis:
https://www.allianz.ie/blog/pet-insurance/obesity-in-pets.html