Vėl susidūrėme su tipine Lietuvai situacija: šuo, gyvena prie būdos, turi šeimininką – kaip paaiškėjo, garbų, aukštas pareigas užimantį žmogų, tačiau kuris dažnai pamiršta, kad gyvūnas egzistuoja.
Į VšĮ „Naminukai” kreipėsi pranešėjas, papasakojęs apie Trakų rajono viename kaime kenčiantį šunį. Prieglaudos atstovė Simona Sakalauskaitė kreipėsi į mus, ir kartu su mūsų atstove Lina Vaitekūnaitė išvyko patikrinti situacijos.
Nuvykusios į vietą pamatė, kad šuo buvo pririštas prie apsnigtos būdos vidury laukų, be tinkamos priežiūros, prasto įmitimo – matėsi šonkauliai, nagai buvo peraugę, sunkiai vaikščiojo, o maisto ir vandens sąlygos buvo netinkamos.
Įvertinusios, kad gyvūnui grėsė žūtis, patikrinimo metu merginos išsikvietė policiją, su kuria paėmė vilkšunio mišrūnę vardu Lumina į VšĮ „Naminukai“ laikiną globą.
Šuns savininkas teigė, kad šuo „priklydęs“ ir kad jis rūpinasi juo, nors į pareigūnų klausimą, ar šuo buvo maitinamas, atsakė: „Na, gal ir nepakankamai, nes tai priklydęs šuo.“
Patikrinus Luminos būklę veterinarijos klinikoje paaiškėjo nemalonūs faktai:
Šuo sveria vos 17 kg, visiškai neturi raumeninės masės ir riebalinio sluoksnio.
Dantys stipriai nudilę – galėjo atsirasti nuo grandinės ar kitų daiktų graužimo, streso, nerimo ir skausmo.
Apčiuopiami keli nedideli guzeliai kaklo srityje ir prie pieno liaukos.
Nagai peraugę.
Sunkiai vaikšto, svirduliuoja, juntamas sąnarių girgždesys.
Kabantis antkaklis paliko žymę – liudijimą, kiek stipriai sunyko jos kūnas.
Luminai paskirtas gydymas. Ji šiuo metu mylinčiose VšĮ „Naminukai” rankose bando stotis tvirtai ant savo letenų. O kadangi šunės vardas panašus į lotynišką žodį lumen, reiškiantį „šviesą“, simboliškai jis tarsi atspindi viltį gyvūnui, kuris buvo apleistas, bet dabar yra saugus ir gydomas.
GGI kreipėsi į Lietuvos policiją su prašymu pradėti tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, kai dėl nepriežiūros gyvūnui grėsė žūtis.
Policija medžiagą persiuntė VMVT nagrinėjimui.
VMVT informavo, kad administracinio tyrimo neatliks, o pranešimas grąžintas policijai atlikti tyrimą pagal kompetenciją.
Šiuo metu policija aiškinasi visas aplinkybes ir priims sprendimą pagal kompetenciją.
Būtent tokias situacijas matome nuolat, atlikdami reidus visoje Lietuvoje. Praktika rodo, kad prie būdų pririšti šunys dažniausiai lieka nematomi, neprižiūrimi ir palikti likimo valiai. Todėl GGI kovoja už šunų rišimo prie būdų draudimą – tai sisteminė problema, ne pavieniai atvejai.