Išgelbėti žmoniją pagal Moby

Paskelbta: 24 lapkričio, 2014 14:59

Neseniai internete pasklido dainininko, dainų kūrėjo ir autoriaus, DJ‘ėjaus straipsnis apie vegetarizmą, veganizmą ir tai, kokią įtaką gyvulininkystės ūkiai turi mūsų visuomenei ir pasauliui. Straipsnis sukrečiantis ir priverčia susimastyti. Tikimės, kad susimastysite ir jūs. GGI komanda

 Moby straipsnis

Porą metų atgal kalbėjausi su Al Gore (red. past.: Albertas Arnoldas Goras jaunesnysis – JAV gamtosaugininkas aktyvistas. 1993-2001 metais buvo Bilo Klintono viceprezidentas. Sukūrė filmą „Nepatogi tiesa“ („An Inconvenient Truth“)), paklausiau jo labai paprasto, tačiau aiškaus  klausimo: „gyvulininkystė sukuria apie 18 procentų visų klimato atšilimą sukeliančių dujų. Kodėl to nepaminėjai nei savo knygoje nei filme?“. Jo atsakymas buvo nemaloniai atviras. Perfrazuojant jis atsakė: „Daugumai žmonių gyvulininkystės įtaka klimatui yra pernelyg nepatogi tiesa“.

Mes mėgstame gyvulinės kilmės produktus. Na, tiksliau jūs mėgstate gyvulinės kilmės produktus. Aš esu veganas jau 28-erius metus. Tad, būsiu atviras, net neprisimenu jų skonio. Tačiau kaip rūšis, mes mėgstame jų produktus. Labai!

Įdomumo dėlei: kiekvienais metais Jungtinėse Amerikos Valstijose užauginama ir nužudoma apie 10 milijardų galvijų. Visame pasaulyje mes užauginame ir paskerdžiama apie 56 milijardus gyvūnų. Jei mokate skaičiuoti, tai reiškia, kad maistui mes nužudome 1,776 gyvūnų kiekvieną sekundę! Ir į šiuos skaičius neįtraukiame žuvies ir jūros gėrybių.

Bet nepaisant to, kad esu veganas dėl etinių priežasčių, aš nenoriu rašyti apie etiką su gyvūnais ūkiuose. Aš noriu rašyti apie tai, kaip gyvulininkystė žudo mus ir mūsų planetą. Ir taip, aš žinau kaip tai skamba hiperbolizuotai. „Tai žudo mūsų planetą!” Tačiau kartais hiperbolė nebūna hiperbolė. Kartais tai tiesiog akį rėžianti tiesa. Pradėsiu nuo klimato kaitos.

Jungtinių tautų organizacija išleido konservatyvią ataskaitą, kur jie pareiškė, kad gyvulininkystė yra kalta dėl 18% šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimo. Palyginant: gyvulių ūkiai yra atsakingi už didesnį kiekį šių dujų sukūrimo nei automobilius, laivus, autobusus, sunkvežimius, motociklus ir lėktuvus kartu sudėjus!

Bet mes mėgstame savo gyvūnus. Ar bent jau mėgstame juos auginti ir valgyti. Tad mes vykdome mainus: gyvūnų produktai į klimato kaitą. O klimatas yra komplikuotas. Ir klimato kaita yra komplikuota. Bet gyvulių ūkių rolė klimato pasikeitimuose yra paprasta ir aiški.

O kaip badas? Žemėje šiuo metu yra apie 7 milijardai žmonių ir nemaža dalis jų yra labai labai alkani. Straipsnis po straipsnio ir knyga po knygos vis užduoda tą patį klausimą: „Kaip mes išmaitinsime žmones pasaulyje, kai jų bus 8, 9 ar 10 milijardų?“. Diskusija pasisuka į tręšimą ir GMO produkcijos auginimą ariamoje žemėje. Tačiau štai jums skausmingai paprasta idėja: nustokite maitinti žmonių maistą gyvuliams! 1 paundui (~0.45kg) užauginti reikia apie 15 paundų (~7 kg) grūdų (1 kg mėsos reikia 14 kg grūdų). Kilogramas mėsos gali išmaitinti keturis žmones poros valandų laikotarpiui. Kaip pavyzdys su grūdais būtų toks, kad 7-ių kilogramų grūdų užtektų išmaitinti 13 žmonių visą dieną. Todėl žiūrint globaliai, mes neturime bado problemos, mes turime gyvulininkystės problemą. Maitindami savo maistą gyvūnams ir tuomet valgydami juos mes elgiamės panašiai, kaip žiemos metu šildytume namus ir degintume malkas lauke.

Kalbant apie žiemą: porą metų atgal, pavargęs nuo šaltų Niujorko žiemų, aš išsikėliau į Kaliforniją. Paskutinius metus Los Andžele turėjome maždaug 362 gražias ir saulėtas dienas. Per Kalėdas džiaugėmės 25 laipsnių temperatūra ir nebuvo nei vieno debesėlio danguje. Kas yra puiku, nepaisant fakto, kad Kalifornija ir visi vakarai kenčia nuo baisiausios sausros istorijoje.

Kaip kaliforniečiai, mes buvome paprašyti po dušu praleisti mažiau laiko ir išnaudoti mažiau vandens vejos ir gėlių laistymui. Abi idėjos yra geros, bet vėlgi grįžkime prie palyginimų: ilgas dušas sunaudoja apie 150l vandens, kuomet 150g sveriančiam mėsainio paplotėliui pagaminti prireikia nuo 15,000 iki  68,000 litrų vandens. Daugiau nei 90% Kalifornijos vandens nukeliauja į žemdirbystės ir gyvulininkystės ūkius. Kai kurie ūkiai elgiasi ypač atsakingai ir 1 kilogramui sojos pupelių sunaudoja apie 1600 litrų vandens. Tiesa, yra ir labai vandeniui reiklių rūšių: ryžiai ir medvilnė, bet daugiausia iš ūkių sunaudoja gyvulininkystės ūkiai. Kiekvienam kilogramui vištos reikia beveik 4000 litrų vandens, kiaulienos – 4400 litrų. Asmeniškai, aš su mielu noru sudaryčiau susitarimą su Kaliforniją, kad po dušu praleisčiau mažiau laiko, jei jie nebetiektų vandens gyvulininkystės ūkiams. Jei aš po dušu praleisčiau minimaliai laiko, galėčiau išnaudoti vos 20 litrų vandens ir po 132 nusiprausimų būčiau sunaudojęs tiek pat vandens, kiek reikia pagaminti 0,5 kilogramo jautienos.

Taigi, mes jau paskaičiavom, kad turint maždaug 56 milijardus mėsai ir gyvuliniams subproduktams auginamų gyvūnų, sunaudojame labai daug vandens ir grūdų ir sukuriame labai daug anglies dioksido ir metano dujų. Tačiau šie milijardai gyvūnų taip pat sukuria labai daug atliekų – matomų ir labai šlykščių atliekų. Na ir vėl paskaičiuokime: gerieji Filadelfijos žmonės per metus vidutiniškai pagamina apie 1,000,000 tonų šlapimo ir fekalijų. O viena (taip, tik viena) kiaulų ferma per metus pagamins apie 1,600,000 tokių pat atliekų. Dėl tokių atliekų yra užteršiami mūsų ežerai ir upės, todėl žydi vanduo, o visos fekalijos dar papildomai užteršia gruntinius vandenis. Ir pagrindinis kaltininkas – gyvuliai. Jie sukuria 3 kartus daugiau tokių atliekų nei žmonės. Beje, dėl tos pačios priežasties, Arizonos universiteto mokslininkai nustatė, kad mūsų virtuvėse yra 3 kartus daugiau fekalijose esančių parazitų, nei mūsų tualetuose! Ir viskas dėl atvežtos mėsos. Kodėl? Gyvūnai gyvena jų pačių išmatose, tuomet yra paskerdžiami, supakuojami ir galiausiai atsiranda ant mūsų stalų. Su visais ne taip laukiamais papildais. Beje, be šių dovanėlių, jie taip pat atsiveža ir pesticidus, antibiotikus, hormonus, cholesterolį ir riebalus. Todėl nustojami valgyti mėsą, mes stipriai sumažintume širdies ligų, diabeto ir kai kurių vėžio rūšių skverbimąsi į mūsų gyvenimą.

Ir pabaigsiu su Alberto Einšteino mintimi, kad „Niekas taip nepridės žmogaus sveikatai ir nepadidins šansų išgyventi šioje žemėje taip, kaip vegetarinės mitybos evoliucija“.

Šaltinis: http://www.huffingtonpost.com/moby/moby-meat