Ką apie gyvūnų priežiūrą sako įstatymai?

Paskelbta: rugpjūčio 19, 2019 21:34

Informacija paruošta Simonos Survilaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

multiple leashed dogs

Tikime, kad dauguma augintinių šeimininkų savo mylimus keturkojus prižiūri tinkamai: skiria jiems pakankamai laiko, energijos, meilės ir kitų išteklių. Tačiau praktikoje pasitaiko įvairių atvejų, kada pažeidžiamas  gyvūnų priežiūrą Lietuvoje reglamentuojantis  Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, o taip pat atskiras taisykles yra numačiusios visos mūsų šalies savivaldybės. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius didžiųjų savivaldybių – Vilniaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono bei Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių – taisyklių punktus, bei kas yra sakoma apie dažniausiai pasitaikančius šunų priežiūros aspektus.

Vedžiojimas pavadėliu

Bendrai tariant, taisyklėse nurodoma, kad gyvūnai privalo būti vedžiojami pavadėliu jeigu šalia yra kitų žmonių, o sutrumpintas jis turi būti tiek, kad nekeltų pavojaus kitiems žmonėms. Kauno miesto ir rajono savivaldybių taisyklėse taip pat atskiriama, kad bendro naudojimo patalpose pavadėlį reikia sutrumpinti iki 1 m ilgio. Nieko apie vedžiojimą pavadėliu nesakoma tik Vilniaus miesto savivaldybės taisyklėse, tačiau rekomenduojame laikytis panašių nurodymų, o svarbiausia – užtikrinti aplinkinių saugumą bei rimtį.

Vežimas liftu

Vilniaus miesto ir rajono bei Kauno miesto ir rajono savivaldybių taisyklės numato, kad liftu gyvūnus vežti galima tik jeigu tam neprieštarauja kiti liftu važiuojantys asmenys. Kauno miesto savivaldybė taip pat numato, kad „klausimą dėl gyvūnų vežimo liftu daugiabučiuose namuose, kuriuose įkurtos bendrijos, sprendžia bendrijų valdybos arba namo gyventojų visuotinis susirinkimas“. Nieko apie vežimą liftu nėra pasakyta Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių taisyklėse.

Vedimas laiptine

Šunis laiptinėse ir kitose bendrojo naudojimo patalpose privaloma vesti su pavadėliu, sutrumpintu tiek, kad nekeltu grėsmes aplinkiniams. Antsnukis būtinas pavojingiems ir koviniams šunims. Klaipėdos miesto ir rajono taisyklės draudžia šunis palikti ar išleisti vienus į laiptines. Niekada gyvūno palikti be priežiūros ne savo pačių valdose primygtinai rekomenduoja ir GGI.

Ekskrementų surinkimas

Šunų išmatų surinkimas iki šiol yra karštai aptarinėjamas klausimas, dalijantis visuomenę į atskiras stovyklas. Apie tai jau esame rašę https://ggi.lt/augintinio-ekskrementai-kuo-surinkti-kur-galima-mesti-ir-ko-tiketis-palikus-viesa-vieta-apkakota/ . Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas numato baudas savo augintinių ekskrementų nesurenkantiems šeimininkams, taip pat tai aptariama ir savivaldybių taisyklėse. Kauno miesto ir rajono savivaldybės taip pat nurodo, kad „asmenys, vedžiojantys gyvūnus viešose vietose, turi turėti priemones gyvūnų išmatoms surinkti“ – privaloma būti pasiruošus pasirūpinti augintinio paliekamais ekskrementais bei kitomis šiukšlėmis.

Keliavimas viešuoju transportu

Keliavimas viešuoju transportu neaptariamas Vilniaus miesto, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių skelbiamose taisyklėse, tačiau šiose savivaldybėse vis tiek galioja Keleivių ir bagažo vežimo keleiviniu automobilių transportu Lietuvos Respublikoje taisyklės. Daugeliu atvejų keturkojus būtina vežti arba jiems tinkamose „tarose“, arba su antsnukiu ir pavadėliu. Nemokamai juos vežti galima tik jeigu jie neužima papildomos keleivio vietos (sėdynės).  Vilniaus rajono savivaldybės taisyklėse skelbiama, kad pasodinus gyvūną ant sėdynės ją reikia tinkamai paruošti, „kad nesusiteptų, uždengti užtiesalu“, o „gyvūnų priterštas vietas gyvūno savininkas nedelsdamas privalo išvalyti“. Kauno miesto savivaldybės taisyklėse skelbiama, kad „jei vežamas gyvūnas trikdo keleivius ir jie yra nepatenkinti, asmuo su gyvūnu turi išlipti iš viešojo transporto priemonės artimiausioje stotelėje“. Kauno rajono savivaldybės taisyklės nurodo, kad šeimininkas privalo „užtikrinti, kad gyvūnas nebus žalojamas ir nepatirs streso, bus užtikrintas jo saugumas. Ilgesnio vežimo metu gyvūnas turi būti reguliariai maitinamas ir girdomas“. Tą patį visais atvejais rekomenduoja ir GGI.

Antsnukio naudojimas

Savivaldybių taisyklėse (išskyrus Vilniaus, kur nieko neminima) nurodoma, jog pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami su antsnukiu. Kiti šunys – atsižvelgiant į charakterį bei veislę. Primename, 

kad yra veislių, kurioms antsnukio naudoti negalima, tai akcentuojama ir savivaldybių taisyklėse. 

Vilniaus miesto savivaldybė numato, kad šunis draudžiama vesti su jiems nepritaikytais antsnukiais, antkakliais ar pavadėliais – tam paantrina ir GGI.

Voljero įrengimas ir nuotolis nuo kaimynų

Dažniausiai taisyklėse minima voljerų savybė – tai, kad jie turi būti įrengti taip, jog šunys negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti. Vilniaus rajono ir Kauno miesto savivaldybės nurodo konkrečius aukščius tiems atvejams, kai šuo laikomas atviroje savininko valdoje ar vienkiemyje – 1,8 ir 2 m. Nors voljerų dydis neaptariamas savivaldybių skelbiamose taisyklėse, jį reguliuoja Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas. Kiekvienam šuniui, priklausomai nuo svorio ir to, kiek kartų per dieną yra paleidžiamas pabėgioti, reikia nuo 4 iki 30 kvadratinių metrų ploto. Plačiau: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.B7EE5FD42575 Kai kuriose savivaldybėse taip pat nurodoma, kokiu atstumu voljeras gali būti pastatytas nuo kaimyninių valdų. Vilniaus rajone – ne arčiau 2 m, Kauno mieste ir rajone – ne arčiau 3 m.

Būdos įrengimas

Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės nurodo, kaip reikia įrengti  šuns būdą. Ji privalo būti tokia, kad šuo į ją galėtų lengvai įlįsti, joje apsisukti ir atsigulti. Taip pat turėtų būti pakelta nuo žemės paviršiaus ar kito pagrindo, kad vieta būtų apsaugota nuo vandens. Būdos angą rekomenduojama uždengti, kad per ją nepatektų krituliai. Savivaldybėse, kuriose nurodomas būdos nuotolis nuo kaimynų, jis toks pat, kaip ir voljero.

Grandinės ilgis

Penkiose iš šešių (išskyrus Vilniaus miesto) savivaldybėse nurodoma, kad, jeigu šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų iš žemės valdos, kurioje yra laikomas, ribos. Vis dėlto, GGI primygtinai prašo gyvūnų grandinėmis nerišti ir laikyti juos palaidus aptvertose ribose arba jiems tinkamai įrengtuose voljeruose.

Laikymas savo žemės valdose

Penkiose iš šešių (išskyrus Vilniaus miesto) savivaldybėse nurodoma, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos, o pastaroji būtų aptverta tvora. Tokiu atveju, matomoje vietose turi būti pakabintas ne mažesnis nei 8 cm skersmens pločio ženklas su įspėjamuoju užrašu. Rekomenduojama prie žemės valdos vartų įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.

Papildomos laikymo lauke sąlygos

Kai kuriose savivaldybėse numatomos papildomos laikymo lauke sąlygos. Bendrai tariant, lauke laikomi gyvūnai privalo būti apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų, draudžiama lauke palikti ekstremaliomis karščio ir šalčio sąlygomis.

Specialios sąlygos

Kai kurios savivaldybės nurodo tam tikras specialias sąlygas, susijusias su gyvūnų laikymu. Kauno mieste už šunų ir kačių laikymą daugiabučiuose namuose gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo mokėti Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinę rinkliavą. Kauno rajono savivaldybės taisyklėse skelbiama, kad „pradėti laikyti šunį ar katę daugiabučiuose namuose galima tik gavus kaimynų, kurių butai ribojasi sienomis, lubomis ir grindimis, raštišką sutikimą“, be to, katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. 

Taisykles rasite paspaudę ČIA arba ant paveikslėlio žemiau:

gyvynu laikymo taisykles savivaldybese

Naudingos nuorodos:

Vilniaus miesto savivaldybės informacija: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/SAV.506602

Vilniaus rajono savivaldybės informacija: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/9039d4007c5911e4abe983995522ea30

Kauno miesto savivaldybės informacija: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/20a5a130249911e5b336e9064144f02a

Kauno rajono savivaldybės informacija: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f6e618a0265111e6acf89da936cb7409

Klaipėdos miesto savivaldybės informacija: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f01366b091cc11e9ae2e9d61b1f977b3

Klaipėdos rajono savivaldybės informacija: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/SAV.485030

LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8DDDD8D87491

Dėl Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.B7EE5FD42575

Keleivių ir bagažo vežimo keleiviniu automobilių transportu Lietuvos Respublikoje taisyklės: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.60AB55353BB3

Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo.