Ką teismas su prokuratūra išaiškino dėl mušto ir pakarto šunelio?

Paskelbta: 22 gegužės, 2025 18:51

GGI š. m. vasario mėnesį rašė apie žiauriai nukankintą ir pakartą šunį. Du asmenys namuose mušė šunį vardu Neronas. Vėliau sumuštą gyvūną pakabino ant virtuvės durų ir jį pakorė. Gyvūnas mirė. https://bit.ly/Nerono_Istorija

Pradėtas Ikiteisminis tyrimas pagal BK 310 str. buvo baigtas prokurorui surašant pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nagrinėjamu atveju, prokuroras, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, nusprendė dėl A. S. ir D. Š. nusikalstamų veikų – žiauraus elgesio su gyvūnu ko pasekoje gyvūnas žuvo, skirti ne baudą, areštą, ar laisvės atėmimą, bet laisvės apribojimą t. y. įpareigojimą aštuonis mėnesius būti namuose nuo 22 val. vakaro.

2025-02-25 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. e1-570-674/2025.

Po tokio teismo sprendimo GGI kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrą ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus prašydami išaiškinti: 1. Kodėl paskirta bausmė, įvertinus itin žiaurų gyvūno nužudymą, buvo tik laisvės apribojimas būti namuose nuo 22 val.? 2. Ar Teismas, įvertinęs pranešimo dalį, kurioje nurodoma prokuroro pozicija dėl įtariamajam skirtingos bausmės ir jos dydžio, ėmėsi veiksmų, jog nepriimtų baudžiamojo įsakymo ar pakeistų bausmės dydį? 3. Ar gyvūnų prieglauda, pranešusi apie įvykį, buvo pripažinta nukentėjusiais? Ar buvo kitų nukentėjusiųjų? 4. Ar prokuratūra, įvertinusios visuomenės reakciją, planuoja skųsti priimtą baudžiamąjį įsakymą?

Pateiktame atsakyme, skirtame GGI, teismas nurodė, kad priėmė sprendimą paskirti laisvės apribojimo bausmes kaltinamiesiems, su įpareigojimu bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, „įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesukus nusikaltimas), nusikaltimo stadiją (baigtas nusikaltimas), kaltės formą (tiesioginė tyčia), kaltinamųjų asmenybes (asmenys neteisti, bausti administracine tvarka, vienas dirbantis, kitas – mokosi), nustatyta po vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei atsižvelgęs į prokurorės poziciją dėl konkrečių bausmių paskyrimo kaltinamiesiems.“

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai nenustatė įstatymo pagrindų, dėl kurių nebūtų galima priimti teismo baudžiamojo įsakymo, todėl priėmė sprendimą surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, priimdamas sprendimą baudžiamojoje byloje, įvertina visas prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytas aplinkybes kartu su visa baudžiamosios bylos medžiaga. Svarbu pažymėti, jog skirdamas bausmę, Teismas nėra apribotas prokuroro pateiktu siūlymu ir už nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatų, reglamentuojančių bausmių skyrimą, atsižvelgdamas į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Bausmės rūšį ir dydį teisėjas parinko įvertinęs baudžiamajame įstatyme numatytus bausmės skyrimo kriterijus ir aplinkybes, bei atsižvelgęs į prokuroro poziciją šiuo klausimu.

Kaip nurodyta institucijų atsakymuose, nukentėjusiųjų nebuvo, todėl ir nebuvo galimybės šio sprendimo apskųsti, o baudžiamasis įsakymas, kadangi jau buvo įsiteisėjęs, nebegalėjo būti skundžiamas. Todėl vienintelė institucija šiuo atžvilgiu, kuri turėjo užtikrinti, kad asmenims, žiauriai pasielgusiems su gyvūnu, būtų paskirta tinkama bausmė ir buvo prokuratūra, tačiau ji vietoj to, kad baudžiamuoju įsakymu pasiūlytų atitinkamą bausmę, pasiūlė visiškai neadekvačią bausmę.

Pasikartosime – jei tokiems veikėjams ir jų ligotam elgesiui neužkertamas elgesys iš karto griežtomis priemonėmis, apie juos dar išgirsime – bus daugiau gyvūnų arba vaikų, arba koks kaimynas konteineryje maiše atsidurs. Tikimės, kad ši situacija neatspindi visos Lietuvos ir jos institucijų požiūrio ir Lietuvoje į žiaurų elgesį su gyvūnais bus imtasi žiūrėti kaip į keliantį tiesioginę grėsmę visuomenei.

lrytas.lt straipsnio nuotrauka.

Daugiau naujienų: www.ggi.lt

Prisidėti galite: www.ggi.lt/parama