Šio video iškarpa pasidalinti galime tik tokia trumpa, tačiau jo trukmė yra minutė. Per jį šuniui yra spiriama mažiausiai 6 kartus, jis yra be sustojimo tampomas ir gąsdinamas. Klausimų kyla daug, bet labiausiai: 1. Ką turi jausti gyvūnas, mušamas ir negalintis pabėgti? 2. Kas turi būti blogai su asmeniu, kad jis šitaip smurtautų prieš silpnesnę būtybę? Kas vyksta namuose, jei juose yra kitų asmenų, gyvenančių su juo? Mums akyse mojuojasi didelės raudonos vėliavos, sakančios, kad toks asmuo ne tik kad negali turėti jokio kontakto su gyvūnais, bet ir galimai nuo jo turi būti apsaugoti jo aplinkos asmenys.
Galima pasidžiaugti, kad, VMVT teigimu, šuo yra gyvas ir sveikas (o kiek mums pavyko sužinoti, nes institucijos tokia informacija dalintis atsisako, jis yra Tautmilės prieglaudoje, tad norintys jį priglausti ar prisidėti prie jo gerovės – galite kreiptis tiesiai į prieglaudą). Tačiau absoliučiai nedžiuginanti šios situacijos dalis yra kad vietoje to, jog šuo iš smurtautojo būtų oficialiai konfiskuotas ir būtų uždrausta laikyti gyvūnus, nes tai akivaizdžiai vienintelis tinkamas kelias, jis buvo perimtas geranoriškais pagrindais, cituojame: “Įvertinus visas aplinkybes bei pabendravus su šuns šeimininku, šis sutiko perduoti šunį gyvūnų globėjams tolimesnei globai. Pabrėžiama, kad už nustatytus pažeidimus gyvūnų augintinių savininkui bus taikytos administracinės poveikio priemonės”. Institucija teigė, kad konfiskacijai teisinio pagrindo nebuvo, tad, suprask, reikia džiaugtis, jog šuo buvo geranoriškai atiduotas. O mes apakę: ar akivaizdus smurtas, SPARDANT ŠUNĮ, yra nepakankamas pagrindas? Ar tikrai reikia kirviu kapoti galvą, kad tai jau būtų traktuojama kaip smurtas?