Kada lietuviai nustos rišti lenciūgais šunis prie būdos?

Paskelbta: 28 spalio, 2022 23:10

LNK TV transliavo reportažą, kaip gyvūnų gerovės aktyvistai ir gyventojai žiūri į vieną ir tą pačią gyvūnų gerovės problemą – šunų rišimą prie būdos.

Mes absoliučiai kategoriškai pasisakome, kad šunys jokiu būdu negali būti rišami prie grandinių:
❌ Grandinė žaloja psichologiškai, riboja socialinį kontaktą su žmonėmis ir kitais gyvūnais, riboją pasaulio pažinimą, verčia jaustis kalėjime. Šunys yra socialūs gyvūnai, kontakto jie ne tik nori, jiems jis yra būtinas. ❌ Grandinė žaloja fiziškai, pasitaiko atvejų, kad jos įauga šunims į kaklą.
❌ Grandinė apriboja gyvūno fizinį judėjimą, kuris jam yra būtinas.
❌ Pririštas gyvūnas negali nieko apsaugoti, o jei reikia signalizacijos, kuri praneštų apie praeinančius, tam šiais laikais yra specialūs įrenginiai.
❌ Pririštas gyvūnas negali apsisaugoti pats, negali net pabėgti. Nėra retas atvejis, kai kiti klajojantys palaidi šunys užpuola pririštus prie būdų šunis. Atsitikus nelaimei pvz. gaisrui, pririštas šuo gali sudegti. Labai baisu yra ir nuolatinis nesterilizuotų kalyčių prievartavimas. Kai kalytė rujoja, visi kaimo šunys nori su ja santykių.

Jau ne kartą esame akcentavę, kad visuomenės brandą atspindi jos sąmoningumas. Kaip jo pasiekti? Mes manome:
– Reikalingas įstatyminės bazės koregavimas, griežtinant gyvūnų laikymo taisykles ir uždraudžiant rišti šunis, pančioti arklius ar rišti už ragų karves.
– Reikalinga pastovi visuomenės edukacija, kai galu gale transliuojama informacija tampa savaime suprantamu dalyku. Tikriausiai pamenate laikus, kai buvo visiškai normalu nesegėti saugos diržų vairuojant? Tik reklaminių ir informacinių kampanijų dėka buvo paveiktas žmonių sąmoningumas ir tuo pačių nelaimių ir nusižengimų statistika.

Inciatyvos turėtų imtis valstybinės institucijos atsakingos už gyvūnų gerovę. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, gal metas žengti dar vieną žingsnį gyvūnų gerovei užtikrinti?