Seimo narė Ieva Pakarklytė inicijavo diskusiją su nevyriausybinių organizacijų, Aplinkos ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir savivaldybių atstovais, kurios metu ieškojo beglobių gyvūnų problemos šaknų ir efektyvių sprendimo būdų.
Dalinamės Seimo narės mintimis „KAM RŪPI BEGLOBIAI GYVŪNAI LIETUVOJE?”:
Akivaizdus atsakymas į šį klausimą – labiausiai rūpi gyvūnų prieglaudoms, kurios ir kenčia nuo beglobių gyvūnų sisteminės politikos nebuvimo.
Kiek šiuo metu Lietuvoje yra bešeimininkių gyvūnų? Kiek kiekvienoje savivaldybėje yra tokių gyvūnų? Kokio amžiaus tie gyvūnai? Kaip jie patenka į prieglaudas? Kaip savivaldybės sprendžia beglobių gyvūnų problemą? Kokius sprendimus mato atsakingos institucijos?
Matome perpildytas gyvūnų prieglaudas, tačiau tikslus beglobių gyvūnų skaičius, kilmė ir aplinkybės, dėl kurių jie patenka į prieglaudas, lieka neaiški. Priežastis galima nustatyti apgraibomis arba “iš akies”.
Gyvūnų gerovės srityje veikiančios NVO ir prieglaudų atstovai pastebi, kad beglobiai gyvūnai pirmiausia yra neatsakingų daugintojų pasekmė.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba teigia, kad bešeimininkiai atsiranda dėl aplaidžių globėjų ir neatsakingo žmonių elgesio.
BE ABEJO, kad priežastys čia yra kompleksinės, tačiau norint efektyviai spręsti problemą, pradžiai turime susirinkti duomenis ir sužinoti bent apytikslį status quo.
Todėl Aplinkos ministerijai, pasitelkus partnerius, reikia atlikti išsamų tyrimą, surenkant duomenis apie beglobius gyvūnus – kiek jų turime, dėl kokių priežasčių jie tampai beglobiais, su kokiomis sisteminėmis problemomis susiduria prieglaudos ir t.t.
Atlikus analizę, pamatysime tikrąjį problemos mastą, galėsime nustatyti pirmines gyvūnų beglobystės priežastis ir išnagrinėti įvairius problemą sprendžiančius ar kaip tik gilinančius veiksnius.
Tokiu būdu atsakingos institucijos ir NVO galėtų efektyviau bendradarbiauti, išsikeliant realius ir pamatuojamus tikslus, kartu įgyvendinti tikslines priemones.
