Kudlius – tai susivėlęs, gauruotas, pasišiaušęs, pro ūsą galbūt šypsantis prieglaudos gyventojas, kaip ir visi laukiantis atvykstant savųjų šeimininkų. Tačiau kudliaus niekas nemato ar nenori matyti, ypač, kai šalia strikinėja dar kelios dešimtys mažų, gražių, švarių šunyčių, o rytoj atkeliaus galbūt dar ne vienas išmestas veislinis, susišukavęs gražuolis. Kudlių galime rasti kone kiekvienoje gyvūnų prieglaudoje, kur jis kantriai sėdi ir laukia – gal kas pastebės?
2014 m. liepos mėnesį, bežiūrint į tokias gauruotas, laukiančias akeles, gimė dar vienas nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) projektas, skirtas pagerinti ne tokių patrauklių šunelių galimybes susirasti naujus namus. „Kudliaus“ projekto dalyvių GGI savanoriai ieško įvairiose gyvūnų globos organizacijose ir, atradę labiausiai susivėlusius ir daugiausiai grožio procedūrų reikalaujančius prieglaudų gyventojus, visi kartu keliauja į kirpyklą. Iš jos keturkojis grįžta kaip iš pieno plaukęs, švarutėlis, kvepiantis ir sušukuotas – ir pačiam gyventi maloniau, ir naujuosius šeimininkus sužavėti lengviau.
Šiandien jau turime šešis projekto dalyvius, kuriems niūrus gyvenimas tapo šviesesnis, o sunkūs veltiniai virto vešliu ir blizgančių kailiuku. Projekto atidarymo garbė teko VšĮ „Lesė“ gyventojui Babaužiui, su kuriuo darbavosi šunų kirpykla „Baltos uodegos“. Pateisinti savo vardą panoro ir Tautmilės prieglaudos globotinė Pienė – prieš grožio procedūras ji toli gražu neatrodė kaip iš pieno plaukusi. Tačiau dabar – tik pažiūrėkite – kokia ji didžiulė, minkšta, lyg pliušinė, bet vis vien dama. Dar trys damos pasigražinti į „Baltų uodegų“ kirpyklą buvo pristatytos iš „SOS gyvūnų“ prieglaudos. Tai Alanija – juoda kaip smala, bei Bielka – sniego baltumo princesė. Bielka – jau subrendusi, vaikučius užauginusi, rami kalaitė, o Alanija – jauna, nepaprastai gero ir mielo charakterio, be galo smalsi ir besidominti kiekviena smulkmena. Abi, grįžusios iš SPA procedūrų, negali atsigrožėti savo atvaizdu veidrodyje ir be galo trokšta savo grožiu ir meilumu pradžiuginti jūsų širdis ir namus. Paskutinioji Pikabu, kurios vardas iš tiesų kitoks, bet mes ją praminėme savaip, iš „SOS gyvūnų“ keliavo į šuniukų grožio saloną „Dog Pearl“. Pikabu – mažutė juoda mergytė, kuri labai nori glaustis prie žmogaus, visai nebijo važiuoti automobiliu ir labai paklusniais reaguoja į viską, kas jai sakoma. O draugužis Atas namus jau turi – beliko sulaukti visų dokumentų sutvarkymo ir jis keliaus su savo naujaisiais šeimininkais gyventi toli toli už Lietuvos ribų. Atas, ko gero, kol kas didžiausias pamaiva iš visų dalyvių. Žinoma, kaip čia nepasipuikuosi tokiu puriu ir minkštu kailiuku bei tokia sėkme!
Jei susižavėjote kuriuo nors šuneliu ir norite jį priimti į savo namus, nesidrovėkite – drąsiai kreipkitės į juos globojančias organizacijas, gausite platesnės informacijos ir galėsite su jais artimiau susipažinti.
O GGI savanoriai ir toliau dairosi įvairaus plauko kudlių, kuriems neprošal būtų apsilankyti grožio salone ir su nauja kibirkštėle akyse laukti atvykstant savo naujų šeimos narių. www.ggi.lt
Milda Bukantytė