Nors ir pirmas instinktas šaukti, kad institucijos turėtų atlikti gyvūnų gerovės darbus, vis tik visame pasaulyje, net ir puikiausiai išsivysčiusiose šalyse, egzistuoja nevyriausybinės organizacijos, sprendžiančios įvairias problemas. Taip yra dėl daug priežasčių, dažniausiai lėšų ir etatų trūkumo valstybinėse institucijose, bet taip pat ir kompetencijos bei, svarbiausia, atjautos trūkumo
Nes NVO irgi trūksta ir pinigų, ir žmonių, ir laiko, bet vis tiek jos eina ir daro.
Tam, kad NVO veiktų efektyviai, reikalinga ne tik finansinė parama, bet ir galimybė specializuotis savo srityje. Tačiau kas šiuo metu vyksta Lietuvoje? Dauguma žmonių įsivaizduoja, kad viena nevyriausybinė organizacija, veikianti savanoriškais pagrindais, privalo sureaguoti į visus nepriežiūros atvejus, visoje Lietuvoje, su visų rūšių gyvūnais.
Taip, į šį konkretų atvejį nuotraukoje mes sureagavome, nes negalime nereaguoti, nors ūkiniai gyvūnai yra visiškai ne mūsų veiklos sritis (visa laimė, šįkart ir pranešėjas tai supranta, tačiau nežino, kur kitur kreiptis, nes realiai nelabai ir yra kur).
Tai kaip čia yra, kad aiškinančių, kam kaip dirbti, yra galybė, o realiai dirbančių trūksta?
