Lietuvoje vyksta visuotinis augintinių ženklinimas: kokie regionai pirmauja ir kokias (ne)ženklinimo priežastis įvardija gyventojai?

Paskelbta: 14 balandžio, 2022 0:25

Paženklinti gyvūnus augintinius laiku, t. y. iki įstatymu numatyto termino, lieka kelios savaitės. Remiantis naujausiomis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisomis, iki šių metų gegužės 1 dienos Lietuvoje mikroschema turi būti paženklinti ir į Gyvūnų augintinių registrą įtraukti visi pasiutligei imlūs gyvūnai augintiniai – šunys, katės ir šeškai. 

Turimais duomenimis, ženklinimas Lietuvoje – kaip reikiant įsibėgėjęs: paženklinta per trečdalį gyvūnų. Dar tiek pat gyvūnų savininkų planuoja tai padaryti artimiausiu metu. 

Tarp ženklinimo naudų – ir viešosios tvarkos užtikrinimas 

Privalomasis gyvūnų augintinių ženklinimas mikroschemomis ir registravimas Gyvūnų augintinių registre įvestas siekiant įvairių tikslų, tarp kurių svarbiausi – gyvūnų gerovės užtikrinimas, sudarant galimybę nustatyti augintinių laikymo vietą, identifikuoti jų savininkus ir, esant būtinybei, imtis priemonių, leidžiančių pagerinti gyvūnų laikymo sąlygas, taip pat beglobių gyvūnų mažinimas, – gyvūnų ženklinimas yra laikomas efektyvia prevencine priemone. 

Valstybei ne mažiau aktuali ir užkrečiamųjų gyvūnų ligų kontrolė. Galiausiai, gyvūnai augintiniai ženklinami ir dėl galimybės užtikrinti efektyvesnę viešosios tvarkos kontrolę, taip pat siekiant nustatyti, kiek gyvūnų augintinių apskritai yra Lietuvoje.  

„Jei mūsų uoliųjų miškininkų dėka pakankamai tiksliai žinome, kiek laukinių žvėrių turime, tai naminių gyvūnų skaičiaus – nėra, jis apskaičiuojamas remiantis hipotetinėmis skaičiuoklėmis. Nesame išskirtiniai, Europoje yra daug šalių, neturinčių tikrųjų gyvūnų augintinių skaičių. Visgi tikslas – orientuotis į šalis, kurios žino, kas vyksta jų kieme ir rodyti gerą pavyzdį kitiems. Juolab tai aktualu dabartinėje, Ukrainos, situacijoje, kuomet turime įsivertinti ir ekstremalias situacijas. Turime žinoti, kiek gyvūnų valstybėje esame išsiveisę ir kiek jų turime išmaitinti“, – sakė Kęstutis Navickas, Žemės ūkio ministras. 

Tarp ženklinimo lyderių – atskiri rajonai ir didmiesčiai 

Kadangi būtinoji ženklinimo sąlyga – įtraukti paženklintą gyvūną į Lietuvos Respublikos Gyvūnų augintinių registrą, iš nuolat Registre pasipildančių duomenų matyti, kaip procesas vyksta. Iki balandžio 7 d. aktyviausiai gyvūnus ženklinančiuose rajonuose registruota apie 30 proc. gyvūnų. Tarp lyderių – Utenos (34 proc.), Kauno (32 proc.), Tauragės (28 proc.), Klaipėdos (27 proc.) rajonai, Kalvarijos (29 proc.) savivaldybė.  

Jei žiūrima kačių ar šunų ženklinimo atskirai, skaičiai – kiek kitokie. Pavyzdžiui, yra rajonų, kuriuose paženklinta apie 50 proc. šunų. Tarp lyderių – Kauno (48 proc.), Tauragės (47 proc.) ir Klaipėdos (43 proc.) rajonai. 

Skaičiuojant ne procentais, o konkrečiais skaičiais, pirmauja šalies didmiesčiai – Vilniuje paženklinta per 50 tūkst. gyvūnų, Kaune – per 30 tūkst., Klaipėdoje – per 12 tūkst. 

„Gyvūnų ženklinimas yra procesas, kaip kad ir visuomenės švietimas. Tad jau dabar matomus rezultatus vertiname teigiamai. Procesai gyvūnų gerovės srityje, deja, bet apskritai vyksta gana lėtai, todėl šiuo metu pasiekti rezultatai yra išties džiuginantys, – sakė Brigita Kymantaitė, VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė. 

Remiantis preliminariais duomenimis, kurie surenkami pagal kitus su gyvūnais augintiniais susijusius duomenis, pvz., VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ pateikiamą užregistruotų augintinių statistiką, Europos augintinių maisto gamintojų asociacijos duomenis ir kt., numanoma, jog iš viso Lietuvoje gali būti apie 1 mln. ir 150 tūkst. šunų ir kačių, iš kurių apie 550 tūkst. yra šunys ir apie 600 tūkst. – katės. 

Tyrimo duomenimis, paženklintų gyvūnų skaičius gali kopti per 60 proc.

Numanomus gyvūnų skaičius Lietuvoje bei Gyvūnų augintinių registre fiksuojamus ženklinimo mastus patvirtina ir vasario pabaigoje rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Joje dalyvavo 1015 respondentų iš visos Lietuvos. Tyrimo metu buvo aiškinamasi šalies gyventojų nuomonė dėl gyvūnų ženklinimo ir registravimo. 

Apie 34 proc. respondentų teigė, jog turi šunį, o 29 proc. apklaustųjų įvardijo, kad turi katę. Kad namuose augina šešką, nurodė 1 proc. tyrimo dalyvių. 47 proc. respondentų nurodė, jog augintinių neturi. 

34 proc. tyrimo dalyvių teigė, jog jie jau paženklino savo augintinius, o 30 proc. respondentų sakė, jog ketina tai padaryti artimiausiu metu. 

„Tad jei gyventojai vykdys savo planus ir prie jau paženklintų 30 proc. gyvūnų, ką rodo ir statistika, ir tyrimo duomenys, prisidės dar 30 proc. gyventojų, kurie ketina tai padaryti, įvesto visuotinio privalomojo ženklinimo rezultatas būtų per 60 proc., t. y. du trečdaliai gyvūnų. Manau, tokie skaičiai ženklinimui, kuris pradėtas vos prieš metus, yra didžiulė sėkmė“, – sakė B. Kymantaitė. 

Gyventojai supranta ženklinimo naudas 

Daugiau nei pusė respondentų (54 proc.), kurie paženklino ir užregistravo savo augintinius, supranta ženklinimo vertę – jie teigė, jog tai yra naudinga tiek augintiniui, tiek šeimininkui. 42 proc. nurodė, jog paženklino savo gyvūnus laikydamiesi nustatytos tvarkos, 22 proc. apklaustųjų rinkosi atsakymą „taip daroma visose civilizuotose šalyse“. Kadangi gyvūnų ženklinimas – privalomas, 16 proc. tyrimo dalyvių nurodė įvykdę prievolę, nes tiesiog nenorintys mokėti baudų.

Dažniausiai nurodytos priežastys, dėl ko tyrimo dalyviai nepaženklino savo augintinių, yra didelė kaina arba tai, jog augintinis neišeina į lauką.  

Tarp apklausoje dalyvavusių asmenų tik 12 proc. nieko nežinojo apie šiuo metu vykstantį privalomąjį gyvūnų ženklinimą. Pusė jų sakė, jog gyvūnus susiženklins. 

Reaguodama į tai, jog daliai gyventojų privalomasis gyvūnų augintinių ženklinimas gali tapti finansine našta, Vyriausybė patvirtino ženklinimo išlaidų kompensavimo mechanizmą socialinę pašalpą gaunantiems asmenims ir gyvūnų globėjams. Pagal valstybės numatytą tvarką, visiems socialinės pašalpos gavėjams ženklinimo ir registravimo išlaidos bus kompensuojamos daugiausia už trijų augintinių (šunų, kačių ar šeškų) paženklinimą ir užregistravimą, kompensacijos dydis – iki 15 eurų už kiekvieną gyvūną.

Prieglaudose – 15 tūkst. beglobių per metus 

„O kai žmonės sako, kad savo gyvūnų neženklina, nes jie neišeina į lauką – tai kaip tada gyvūnų prieglaudos yra nuolat perpildytos? Juk didžiuma į jas patenkančių gyvūnų – suaugę. Per metus į Lietuvos prieglaudas patenka 15 tūkstančių gyvūnų. Klausimas, kiek jų galėtų būti sugrąžinti tikriesiems savininkams, jei tik gyvūnai turėtų poodines mikroschemas, lieka atviras“, – sakė prie ženklinimo ir viešinimo kampanijos „Paženklink mane“ prisidedančios VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.  

Siekiant, kad kuo daugiau žmonių paženklintų gyvūnus augintinius ir būtų užtikrintas efektyvus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų įgyvendinamas, šiuo metu vyksta viešinimo kampanija „Paženklink mane“, kurios metu gyventojai supažindinami su ženklinimo procesu bei jo teikiamomis naudomis. Specialiai šiai kampanijai sukurta el. svetainė www.pazenklinkmane.lt, kurioje pateikiama reikiama informacija ir interaktyvus žemėlapis, kuriame matyti arčiausiai namų esantys gyvūnų ženklintojai bei kontaktiniai jų duomenys, nurodoma ženklino paslaugos kaina. 

Ženklinimo ir viešinimo kampaniją „Paženklink mane“ organizuoja Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerija ir nevyriausybinės organizacijos – GATO bei VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI).