Didžiausia bausmė šuniui – grandinė ir nuolatinis gyvenimas prie būdos. Toks priršto šuns gyvenimas nėra pilnavertis, žaloja jį fiziškai ir psichologiškai, tačiau, kad ir kaip bebūtų liūdna, žiemą situacija tik neaprėpiamai pablogėja, nes laisvės poreikis išauga. Savo dienas prie būdos leidžiantis keturkojis turi lygiai tiek laisvės, kokio ilgio yra jo grandinė – būtent tiek jo judėjimas yra nevaržomas.
Kai žemę sukausto šaltis, o šuo lieka gyventi lauke, judėjimas jam tampa gyvybiškai svarbus procesas. Turėdamas judėjimo laisvę, gyvūnas gali apšilti ir palaikyti reikiamą kūno tempreratūrą, jog nesušaltų. Deja, trumpa grandinė dažnai neleidžia to padaryti, nes laisvės ir erdvės judėti tiesiog nėra. Todėl žiema yra kritinis laikas, kai gyvūnų šeimininkai turi pasirūpinti, kad prie būdos pririštas šuo galėtų laisvai judėti, pabėgioti bei taip apšilti. Be to, reikėtų pagalvoti ir apie pačią grandinę ir anktkaklį – šie neturėtų būti per sunkūs, nepatogūs ir varžantys ar apsunkinantys gyvūno judesius, o antkaklis negali žaloti šuns kaklo. Reikėtų užtikrinti ir tai, kad nei grandinė, nei antkaklis neapledėtų ir neapliptų sniegu, kas dar labiau apsunkintų šaltį kenčiančių augintinių būtį.
Taip pat labai svarbu tai, jog kuo dažniau šunį reikėtų išvesti pasivaikščioti ir leisti jam bent trumpam pasimėgauti gyvenimu be grandinės ir aktyvia fizine veikla. Nors šuns vedžiojimas svarbus visais metų laikais, žiemą šios problemos svarba suintensyvėja, nes šuo nuolat būdamas pririštas prie būdos kenčia šaltį ir neturi pakankamos laisvės judėti tam, jog apšiltų.
Prie GGI veiklos prisidėti gali: www.ggi.lt/parama
