Naujienos

Vien žmogiško noro kartais neužtenka. Reikia veikiančios sistemos. O jos nėra. Trečiadienį vakare gavome medžiagą su pagalbos prašymu: šuo sukasi ratu negalėdamas pakilti, aimanuoja. Tokioje situacijoje klausimų net nekilo, nutarėm, kad mūsų vietoje neprireiks, nes viskas akivaizdžiau nei akivaizdu - vienintelis kelias tokioje situacijoje yra policija. Pasitarėm, būdama vietoje pranešėja iškvietė policiją, šie atvyko. Ir čia tuoj turėjusi išsispręsti istorija pasisuko visai ne taip, kaip tikėjomės. Policijos pareigūnai nusprendė, kad “šuo turi valgyti, o dėl viso kito galim kreiptis į prieglaudas ar dar kažkur, gal padės perkalbėti nesukalbamą šeimininką”.  Vėlus metas. Kitos institucijos nedirba. Policija nepadeda. Nekantriai laukiame ryto, tikėdamiesi, kad šunelis naktį pramiegos. Vakar 9 val. ryto GGI atstovė jau buvo vietoje. Teritorija privati ir aptverta, voljeras matosi tik nuo gatvės, tačiau matosi, kad šuo guli toje pačioje voljero vietoje ir gailiai inkščia. “Sunku nupasakoti tai, ką jauti, kai stovi šalia, bet negali padėti. Kai supranti, kad tie, kurie galėjo padėti jau vakar, to nepadarė.” - GGI specialistė gyvūnų nepriežiūros srityje Lina Vaitekūnaitė. Toliau prasideda pagalbos paieškos maratonas po kitas institucijas. Skambiname VMVT pranešimų apie pažeidimus numeriu, prašome skubios pagalbos, paaiškiname, kad gyvūnui reikalinga skubi veterinarinė pagalba, kurios nesulaukęs gyvūnas gali žūti. Mums pasakoma, kad privaloma atsiųsti pranešimą el. paštu. Kad tarnyba jį gavusi užregistruos ir perduos atsakingiems asmenims nagrinėti. Kito varianto nėra. Darbuotoja dar perspėja, kad jeigu bus siunčiamas tik paprastas el. laiškas, jie negalės identifikuoti jį pateikusio asmens, todėl atsakymo ir papildomos informacijos apie įvykį negausime. Biurokratija. Toks kelias netinka, todėl ieškome kitų. Ir čia turime paminėti, kad nors pati biurokratinė sistema užknisa, nes ji visai nėra palanki gyvūnams, VMVT dirba ir keli gyvūnams išties norintys padėti žmonės. Diana Šutovietė atsiliepia į skambutį ir bando padėti, kuo įmanoma. Prašytas laiškas iš mūsų pusės pasiekia VMVT (ačiū mūsų operatyviai teisininkei Ramintai), organizuojamas VMVT atvykimas. Visa biurokratinė istorija tęsiasi iki 13 val., nes vien vieno neabejingo darbuotojo visoje sistemoje, deja, neužtenka. Atvyksta VMVT. Privati teritorija. Visur užrakinta. Įėjimą stebi vaizdo kameros. Niekas negali patekti į vidų, išskyrus pareigūnus, tačiau jie nevažiuoja. Apie 14:45 pagaliau pavyksta patekti pas šunelį. Neilgai trukus atvyksta ir Vilniaus gyvūnų globos namai autobusiukas, kuris išneša šunį iš voljero ir išvyksta į veterinarijos kliniką. “Aš turiu daugiau nei 10 metų patirtį gyvūnų globoje ir nagrinėjant žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus. Aš turiu nuostabias koleges - GGI merginas. Tačiau ar taip turi būti? Kiek dar turime turėti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, tokių kaip Gausas, prikaltos katės prie tvoros, katės tašėje, prie automobilio pririštas ir tampomas šuo, kad pagaliau turėtumėme veikiantį algoritmą, kad kiekvienas asmuo, pastebėjęs žiaurų elgesį su gyvūnu čia ir dabar, gautų institucijų pagalbą realiuoju laiku? Kai pagalbos reikia čia ir dabar. Kai yra gyvybės ar mirties klausimas.” - sako Lina. Nuoširdžiai dėkojame neabejingai pranešėjai, kuri ne tik pranešė, bet ir nesėdėjo ant sofos ir nelaukė kol kiti padarys, kaip jau mes pratę savo veikloje, o aktyviai įsitraukė. Ji - pavyzdys visiems. Dėkojame Dianai Šutovienei, kad padeda tuo, kuo gali. Dėkojame Aušrinė Ionovienė, kuri skambino į tarnybas tam, kad padėtų padėti šuniui. O mūsų Lina išvis aukso verta - Lietuvos gyvūnams ji yra neįkainojama.Grįžtame prie to, nuo ko pradėjome: reikia veikiančios sistemos. Ir ji atsiranda tik tada, kai yra, kas dirba, kad ji atsirastų.Gyvūnų problemos – visų mūsų atsakomybė. Sisteminiams pokyčiams reikalingi resursai ir stabilumas: Prisijunk savanoriškai. Tapk GGI nariu (nuo 20 €/mėn.). Prisidėk vienkartine auka. Narystė: www.ggi.lt/narysteParama: www.ggi.lt/paramaSavanorystė: www.ggi.lt/savanorysteĮmonėms: www.ggi.lt/imonems 

VMVT surengė konferenciją, skirtą gyvūnų gerovei. Graži iniciatyva – kol nepradedi klausti, kaip ir kuo remiantis VMVT renka tuos, kuriuos nusprendžia apdovanoti. Jau ne pirmus metus VMVT pasirinkimai kelia klausimų. Kur galima rasti apdovanojimų vertinimo kriterijus? Ir ar šie kriterijai iš tiesų susiję su realiu indėliu į gyvūnų gerovę? Anksčiau VMVT įteikinėjo padėkas prieglaudoms, kurių požiūris į gyvūnų sterilizaciją kelia rimtų klausimų. Šiemet „Metų gyvūnų gerovės savanoriu“ tapo savivaldybės darbuotojas, kurio tiesioginės tarnybinės funkcijos yra susijusios su beglobių ir bepriežiūrių gyvūnų klausimų sprendimu bei gyvūnų gerovės pažeidimų nagrinėjimu. Deja, iš mūsų praktinės patirties iki „Metų darbuotojo“, o juolab iki „Metų savanorio“ ten gana toli. O organizacijų, Lietuvoje darančių reikšmingą pokytį gyvūnų gerovei, renginyje nebuvo. Kai kalbame apie valstybinės institucijos organizuojamą gyvūnų gerovės renginį ir jos skiriamus apdovanojimus, norėtųsi vieno paprasto dalyko – skaidrių kriterijų, aiškių atsakymų ir apdovanojimų, kurie iš tiesų atspindėtų realų indėlį į gyvūnų gerovę. Konferencijos įrašą galite peržiūrėti YouTube kanale: https://www.youtube.com/watch?v=C1y1iuNXgc0&t=17937s

Už kiekvieno išgelbėto gyvūno, išnagrinėto nepriežiūros atvejo ar pasiekto teisės aktų pokyčio yra žmonės, kurie neleidžia likti abejingiems. Kiekvieną dieną GGI komanda dirba tam, kad gyvūnų gerovė Lietuvoje taptų ne siekiamybe, o savaime suprantama vertybe. Reaguojame į žiauraus elgesio ir nepriežiūros atvejus, imamės teisinių veiksmų, inicijuojame pokyčius ir kovojame ne tik su pasekmėmis, bet ir su problemų priežastimis. Tačiau šį darbą galime tęsti tik padedami žmonių, kuriems rūpi. Tavo reguliari parama leidžia mums planuoti darbus, laiku reaguoti į gyvūnų gerovės pažeidimus ir nuosekliai siekti pokyčių, kurie šiandien gali atrodyti maži, bet rytoj gali pakeisti daugybės gyvūnų gyvenimus. Tapk GGI nariu. Tavo parama – tai indėlis į Lietuvą, kurioje gyvūnų gerovė yra savaime suprantama vertybė. Prisidėk ir padėk keisti gyvūnų likimus kasdien: https://ggi.lt/naryste/

Nebūtina būti gyvūnų aktyvistu, kad kažką pakeistume vardan gyvūnų gerovės. Vien rodydami pagarbą ir meilę gyvūnams, kalbėdami apie empatiją jiems, Jūs galite keisti visuomenės sąmoningumą – o tai labai daug.  Štai kelios idėjos, kaip švęsti Gyvūnų dieną su visa šeima: 🐾 Pasivaikščiokite. Kaip žinote, šunims labai patinka uostinėti naujas vietas. Išeikite į ilgesnį pasivaikščiojimą su augintiniu, o gal net pasirinkite įdomų žygį su juo (https://bit.ly/Trenkturas-Su_augintiniu) ar įdomų pažintinį taką (https://bit.ly/Pazintiniai-Takai-Su-Augintiniu).  🐾 Pavakarieniaukite kartu. Ar žinote, kad Lietuvoje turime daugybę draugiškų gyvūnams kavinių? Apsilankykite ten kartu su augintiniu. Pasirinkti vietą galite čia – https://draugiskigyvunams.lt/. 🐾 Pasportuokite. Pasiimkite į pabėgiojimą savo augintinį. 🐾 Pažiūrėkite filmą. Ar pastebėjote, kad augintiniai mėgsta žiūrėti televizorių? Pažiūrėkite filmą bekasydami savo augintiniui pakaušį – https://bit.ly/Filmai-Su-Augintiniu.   🐾 Sužinokite. Susiraskite online seminarų apie gyvūnų priežiūrą, dresavimą, ugdymą. Rekomenduojame pažiūrėti mūsų draugų PetCity seminarą – kaip suteikti pirmąją pagalbą augintiniui – https://bit.ly/Pirmoji-Pagalba-Augintiniui.  🐾 Paremkite. Ar žinote, kad gyvūnų gerove besirūpinančios nevyriausybinės organizacijos gyvena iš žmonių bei įmonių aukų? Pasirinkite globoti sau aktualią prieglaudą ar organizaciją ir padėkite jai finansiškai, maistu bei daiktais. O gal pavyktų įtraukti ir kolegas – organizuokite paramos akciją gyvūnams savo darbe, mokykloje, universitete. Mes taip pat dėkingi už kiekvieną finansinę paramą: https://ggi.lt/parama/. 🐾 Praneškite. Neleiskite skriausti gyvūnų – praneškite atsakingoms institucijoms, jei pamatėte nusikaltimą prieš gyvūną ir reikalaukite iš jų teisingumo. Čia rasite atsakingas už gyvūnų gerovę ir apsaugą institucijas – https://ggi.lt/pranesk/. 🐾 Priglauskite. Aplankykite prieglaudą (Prieglaudos.lt), nuvežkite jos globotiniams reikiamų daiktų, maisto. Pavedžiokite prieglaudėlės augintinius, o gal kažkurį įsimylėsite ir priimsite į savo namus. Beje, į tokius apsilankymus būtinai įtraukite ir savo vaikus bei jų klasiokus – tai puiki vaikų edukacijos bei empatiškumo ugdymo priemonė.  🐾 Pasiūlykite vaikų auklėtojai ar mokytojai paminėti Pasaulinę gyvūnų dieną – organizuoti piešinių konkursą, paskaitą apie gyvūnų gerovę (daug informacijos galite rasti čia- https://ggi.lt/duk/) ar pažiūrėti linksmus filmukus apie tai, kaip reikia rūpintis savo augintiniais – https://ggi.lt/edukaciniai-video/. 🐾 Nebūkite abejingas problemoms susijusiomis su gyvūnų gerove – kalbėkite, rašykite, spauskite atsakingas institucijas, kad imtusi veikti, – mes visi kartu galime kelti visuomenės ir valdininkų sąmoningumą susijusį su gyvūnų gerove. 🐾 Apkabinkite savo augintinį, įsiamžinkite fotosesijoje ir švęskite gyvūnų dieną visus metus!

Apie gyvūnų gerovę Lietuvoje kalbama vis daugiau ir mes tuo džiaugiamės. Kad institucijos ieško dialogo ir bendradarbiauja su nevyriausybininkais, irgi džiaugiamės. Norime pakomentuoti porą klausimų iš šios spaudos konferencijos, vykusios Lietuvos Respublikos Seime. Pirmiausia, vieningų gyvūnų augintinių laikymo taisyklių klausimą keliame jau seniai, ne vieną kartą ir ne vienai institucijai. Gerai, kad pagaliau buvo išgirsta. Dabartinė situacija, kai skirtingose savivaldybėse galioja skirtingi reikalavimai gyvūnų augintinių laikymui, yra sunkiai logiškai paaiškinama – negali būti taip, kad vienoje šalies dalyje šuniui pakanka metro grandinės, o kitoje jau reikia trijų. Be to, tai yra ir perteklinė biurokratinė našta savivaldybėms, nes Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba parengia tik rekomendacinį taisyklių aprašą, o kiekviena iš 60 Lietuvos savivaldybių turi atskirai parengti, derinti ir tvirtinti savo taisykles. Tuo pačiu reikia pripažinti akivaizdų dalyką – daugelyje savivaldybių net nėra gyvūnų gerovės specialistų, tad kyla pagrįstas klausimas, kaip tokios taisyklės apskritai rengiamos. Todėl vieningų taisyklių atsiradimą vertiname kaip reikšmingą žingsnį į priekį – net jei tam prireikė ne vieno bandymo būti išgirstiems. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad spaudos konferencijoje išgirsti teiginiai apie neegzistuojančias baudas už išmestus gyvūnus neatitinka realybės. Baudos, gal ne taip efektyviai ir ne tokios kaip norėtųsi, tačiau buvo ir yra skiriamos, kai yra ties tuo dirbama. Vienas iš gerųjų pavyzdžių – GGI atvejis, kai už šuns ir katės išmetimą buvo skirta 2000 eurų bauda. Tačiau tai, kad sistemingai su nusikaltusių prieš gyvūnus teisiniu nubaudimu dirba tik viena organizacija Lietuvoje, ir lemia ribotus rezultatus.  Tad jeigu norime matyti daugiau teigiamų rezultatų, svarbu, kad atsakomybės siekimas nebūtų vienos organizacijos našta. Kuo daugiau resursų turės siekiantys teisybės, tuo daugiau atvejų bus išnagrinėti bei išspręsti, o nusikaltusieji prieš gyvūnus sulauks realių pasekmių. Todėl kviečiame visus, kuriems rūpi gyvūnų gerovė, prisidėti prie GGI veiklos finansiškai: GGI.LT/parama

2026 m. birželio 29 d. GGI iš Gyvūnų globos organizacija "LESĖ" viešai socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbtos informacijos sužinojo apie žiauraus elgesio su gyvūnais įvykį. 2026 m. birželio 29 d., kuomet Lietuvoje lauko temperatūra siekė apie +30 °C, į prieglaudą moteris sportiniame krepšyje atnešė 5 gyvūnus – katę motiną ir keturis kačiukus. Atidarius krepšį, jame rasti gyvūnai buvo tragiškos būklės: katės buvo šlapios, labai intensyviai kvėpavo ir lekuodavo, kai kurios klykė, draskėsi, buvo kraujuotos, iš jų burnų tekėjo seilės su kraujo priemaišomis. Prieglaudos „Lesė“ atstovų teigimu, gyvūnai patyrė didžiulį šoką, buvo kritinės būklės, nesiorientavo aplinkoje, buvo perkaitę nuo karščio. Katės buvo šlapios, kai kurios traukuliavo, buvo apsišlapinusios viena kitą, kai kurios vėmė ir viduriavo, o kai kurių kūno temperatūra siekė net 42 °C. Nuvežus kates į veterinarijos kliniką „Lesė“, mama katė ir vienas jos kačiukas dėl itin sunkios būklės – agonijos, stiprių smegenų pažeidimų ir nepakeliamo skausmo, taip pat mamai katei išsiliejusio kraujo iš išangės – veterinarijos gydytojų sprendimu buvo eutanazuoti. Likusių trijų kačiukų būklė buvo stabilizuota. Dėl šio atvejo GGI 2026 m. birželio 30 d. kreipėsi į Lietuvos policiją su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Atlikus ikiteisminį tyrimą ir išnaudojus visas galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau jo nenustačius, prokuroro 2026 m. rugsėjo 7 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo SUSTABDYTAS. Kad ir kaip liūdna ir apmaudu, norime pažymėti, kad mūsų teisininkai, susipažinę su prokuroro nutarimu sustabdyti ikiteisminį tyrimą, pastebėjo, jog dar nėra matę taip kruopščiai ir atsakingai atlikto bei išsamiai detalizuoto tyrimo. Ačiū pareigūnams už jų sunkų ir kantrų darbą. Viliamės ir tikimės, kad su tokiu pat gyvūnų gerovei artimu užmoju dirbsime visi ir toliau. Paremti mūsų darbus gali čia: ggi.lt/parama

Apie šunų rišimą jau kalbėjome ne kartą. Šįkart norime pasidalinti tuo, kas slypi už šios temos, tad atlikome išsamią šunų laikymo pririšus Lietuvoje analizę bei norime pasidalinti su Jumis. Analizėje nagrinėjame šunų laikymo pririšus paplitimą ir problematiką, tokio laikymo poveikį gyvūnų gerovei, galiojantį teisinį reglamentavimą bei galimus teisinio reguliavimo pokyčius. Taip pat analizuojame, kokių priemonių reikėtų imantis pokyčių, kad jie būtų ne tik veiksmingi, bet ir realiai įgyvendinami. Šiuo metu teisės aktuose nėra aiškiai nustatyta, kad nuolatinis šuns laikymas pririšus prie būdos yra draudžiamas. Todėl savo analizėje keliame klausimą, kaip ši teisinė spraga galėtų būti sprendžiama ir kada šuns pririšimas apskritai turėtų būti leidžiamas. Kartu pabrėžiame, kad pokytis neturėtų apsiriboti vien draudimu. Reikalingas pereinamasis laikotarpis, aiškūs reikalavimai ir kt. Mūsų tikslas – ne bausti, o ieškoti sprendimų, kurie padėtų užtikrinti šunų gerovę: pakankamą judėjimą, socializaciją, saugią aplinką ir galimybę išreikšti natūralų elgesį. Kviečiame susipažinti su mūsų atlikta analize ir išsamiau pažvelgti į šią problemą bei galimus jos sprendimo būdus. Skaityti analizę (PDF

O ką apie savo augintinius mano patys šeimininkai? Ar šuo turėtų būti rišamas prie būdos? Ar jam būtina turėti savo vietą? O gal svarbiausia – meilė, laisvė ir laikas kartu? Šįkart gatvėje kalbinome šunų šeimininkes ir gavome tikrai skirtingų atsakymų!

Prieš du mėnesius GGI ir „Dogspotas“ kartu su policija iš vieno buto paėmė jauną, dar nė metų neturinčią špiciukę Anabelę. Tąkart atrodė – pagaliau. Sureaguota laiku, įvertinta situacija, priimtas gyvūnui saugus sprendimas. Nes tai nebuvo „tiesiog netvarka“. Tai buvo aplinka, kurioje šuo neegzistavo kaip gyva būtybė su poreikiais. Be vedžiojimo. Be švaros. Be elementarios priežiūros. Ankstesnį įrašą apie Anabelę galite pamatyti čia: https://www.facebook.com/share/r/1EbVuWgCsS/ Du mėnesius šunyte rūpinosi ir tokį gyvenimą, kokio nusipelno kiekvienas šuo, suteikė VšĮ Dogspotas. Ir tada – sprendimas. Gyvūnas turi būti grąžintas savininkui. Atsakomybė pritaikyta ne savininkui, o kitam asmeniui. Bauda – 70 eurų. O pats savininkas… įvertintas teigiamai. Sistema sako: žmogui reikia suteikti šansą. Bet kas tuo metu suteikia šansą šuniui? Kas garantuos, kad ji bus vedžiojama? Kad turės maisto, vandens, švarią aplinką? Kad po kelių mėnesių nereikės vėl visko pradėti iš naujo? Kad neišgirsime dar baisesnių žinių? Tokios kontrolės – nėra. Kad špiciukė negrįžtų atgal – reikalinga jūsų pagalba 🐾 Prisidėkite prie teisinės kovos arba Špiciukės (Anabelės) priežiūros ir gydymo. GGI Teisinė gynyba Teisinei kovai už Špiciukę 500 € Mokėjimo paskirtis: ŠPICIUKEI Paremti -> Gyvūno priežiūra Anabelės priežiūrai ir gydymui VšĮ „Dogspotas“ globa Gavėjas: VšĮ „Dogspotas“ Sąskaitos Nr. (IBAN): LT68 7300 0101 3720 8824 Mokėjimo paskirtis: ŠPICIUKEI Pavedimu į „Dogspotas“ sąskaitą Kovojam dabar. Nes vėliau gali būti per vėlu!

Praėjusią savaitę Seime, Seimo narės Jūratės Zailskienės iniciatyva, įvyko pasitarimas dėl beglobių gyvūnų priežiūros algoritmo veikimo Lietuvoje. Norime priminti, kad tai nėra nauja tema ar nepasiruošimas – dar lapkričio mėnesį susivienijusios gyvūnų globos organizacijos pateikė aiškias įžvalgas bei konkrečius pasiūlymus, kaip iš esmės spręsti įsisenėjusias problemas. Ankstesnį įrašą ir išsamias įžvalgas rasite čia: https://www.facebook.com/share/1dhQ8gpijB/ Metas atvirai įvardyti esminį dalyką: prieglaudos NĖRA problema. Prieglaudos ir nevyriausybinės organizacijos šiandien daro tai, ko neatlieka valstybė – sprendžia sistemines skyles savo lėšomis, jėgomis ir sąskaita. Jei prieglaudos vieną dieną tiesiog pasakytų „viskas, pakanka“ ir sustotų, valstybinė sistema žlugtų akimirksniu, į savo rankas gavusi tūkstančius beglobių gyvūnų. „Gyvūnų gerovės sektoriuje veikiančios organizacijos jau ilgus metus atlieka darbą, kuris iš tiesų priklauso valstybės institucijoms. Renginyje Seime dar kartą pabrėžėme: mums reikia ne popierinių algoritmų ar begalinių diskusijų, o veikiančio, atsakomybę paskirstančio ir realiai finansuojamo mechanizmo. Nevyriausybinis sektorius jau pateikė sprendimus – dabar eilė valstybei parodyti politinę valią.“ - Lina Vaitekūnaitė, GGI specialistė gyvūnų nepriežiūros srityje. Tikimės, kad šis susitikimas Seime taps ne dar vienu ištuštintu protokolu, o postūmiu realiai reformai. Mes ir toliau stebėsime procesą bei reikalausime atsakomybės. Prie sisteminių pokyčių visada laukiame prisidedant: www.ggi.lt/parama

Jau turbūt visi mintinai išmokot penkiolika kartų pasakotą istoriją apie Aleksoto turguje siautėjantį Vidmantą. Jau ne tik mes pasakojom, bet ir žinios rodė, portalai rašė, žmonės kalbėjo. Istorija apie tai, kaip vienam žmogystai absoliučiai nusispjauti ant gyvų būtybių, nes jam jie ne gyvi padarai, o tiesiog daiktai, iš kurių galima pasipelnyti ir visai nesvarbu, kad jie ten tarp šūdų, lavonų, blusų ir dar velniai žino ko šimtais vienam sandėly tupi. Apie žmones, kurie nu nepykit, bet nėra labai gudrūs eiti į turgų prekintis ne salotų, bet papūgėlių su jūrų kiaulytėm. Apie Aleksoto turgų, kuriam turbūt ant tiek giliai dzin moralė ir teisėtumas, kad net jei pradėtų pas juos stumdyti narkotikus arba vaikus darbui rūsyje, jie pasitiktų plodami katučiu. Apie teisinę sistemą, kuri yra visiška impotentė, nes metai eina, o ji nieko padaryti negali kažkokiam eiliniam kaimiečiui su skrybėle. Policija į iškvietimus lekia, VMVT slaptus užpirkimus daro, nevyriausybininkai išsijuosę dirba, visi algas gauna (ai, palaukit, visi, išskyrus tuos nevyriausybininkus), gyvūnai šimtais traukiami tiek iš to prakeikto turgaus, tiek iš jo namų, bet štai - beveik metai laiko 345 gyvūnai vis dar sėdi užstrigę pas “Egzotic sos”, užima vietą, kur galėtų būti išgelbėti kiti, suvalgo visus finansus, nes valstybė gi net neketina tų gyvūnų išlaikyti, čia gi kažkieno kito problema. Kodėl? Va gavom tarpinį pranešimą, sakantį, kad “tyrimas pagal šį pranešimą dėl galimai neteisėtai vykdomos gyvūnais augintiniais prekybos veiklos šiuo metu yra tęsiamas”. O jūs suprantat, kad žmonės per tiek laiko sugeba pasimylėt, pastot, pagimdyt ir jau namuose lopšelyje naują žmogų supt? Kol atsakinga valstybinė institucija svarsto, tai ar čia reikia iš to žmogystos vis tik konfiskuoti tuos gyvūnus po to, kai jam jau buvo atimtas leidimas juos veisti ir pardavinėti, bet jis vis tiek tai darė? Ar vis tik gal nereikia? Tai mes turim sprendimą - palaukim dar metelius to sprendimo galutinai konfiskuoti iš jo gyvūnus, kad jie bent jau galėtų rasti naujus namus, ir jau nebereikės jų konfiskuoti, nes spėkit ką, dauguma jau bus jau sava mirtim numirę. Kažkoks absoliutus absurdo teatras! Teisinė sistema dėl gyvūnų (ir ne tik) Lietuvoje yra ŠŪDINA. Absoliučiai tragiška. Ir mes per 14 metų jau padarėm labai daug pokyčių į gerą, bet dar wow kiek reikia įdėti darbo, žinių ir kantrybės, kurios kartais jau labai trūksta. Šitą darbą būtų sunku daryti nei jei finansais lytų iš dangaus be problemų, bet finansai mums yra problema ir didelė. Nes turim vieną pusės etato žmogų VISOMS ORGANIZACIJOS VEIKLOMS. Visa kita remiasi į gerą savanorių valią. Pavargom. Laikas pokyčiams tiek organizacijoje, tiek šitoj valstybėj, kuriai biškį nusišikt ant gyvūnų yra. Atidarome skiltį “GGI nariai” ir kviečiame bent po 20 eurų per mėnesį paskirti kovai už saugią gyvūnams Lietuvą. 500 žmonių po 20 eurų gali padaryti esminį skirtumą. 500 ant visos Lietuvos yra labai nedaug. Atsidarykite www.ggi.lt/parama ir pasirinkite “pasikartojantys mokėjimai”. Jie mums svarbūs ir reikalingi visi, ar tai būtų vienas, ar šimtas eurų, tačiau GGI nario statusą gaus asmenys, pasiryžę bent 20 eur ir daugiau per mėnesį prisidėti prie mūsų veiklos. Nes tai nėra tik GGI atsakomybė. Skriaudžiami gyvūnai yra mūsų visų atsakomybė. Išlaikomus gyvūnus galite paremti susisiekę su Pagalba egzotiniams ir dekoratyviniams gyvūnams

Šįkart kartu su Laukine Komanda kalbiname praeivius apie tai, kodėl šuns gyvenimas pririštam prie būdos nėra tik „vietos klausimas“. Šuniui reikia ne tik maisto ir pastogės. Jam reikia judėjimo, erdvės, bendravimo, veiklos ir galimybės elgtis taip, kaip būdinga šuniui. Ar keli metrai grandinės gali atstoti laisvę? Ar šuo, gyvenantis prie būdos, iš tiesų gauna viską, ko jam reikia? Šioje serijoje – daugiau argumentų, kodėl šuns rišimas prie būdos neturėtų būti norma 21 amžiuje. O ką manote jūs? Ar šuo turėtų būti rišamas prie būdos?

Tai įrankis, skirtas padėti greičiau ir paprasčiau įvertinti lengvesnius gyvūnų nepriežiūros atvejus, kai teisininko įsitraukimas nėra būtinas. Vedlys padeda struktūruoti informaciją ir suprasti, kokie veiksmai reikalingi tokiose situacijose. Kadangi į visus pranešimus iš visos Lietuvos sureaguoti negalime, o daugeliu atveju mūsų patirties ir nereikia, GGI tikslas koncentruotis į sudėtingus atvejus, o kitais atvejais jus įgalinti padėti gyvūnams savarankiškai. Juk 1000 žmonių gali padaryti daug daugiau nei mes keliese! Primename: pranešimus apie pažeidimus priimame tik per pranešimo formą mūsų svetainėje: www.ggi.lt/pranesk. Jei forma nesuveikia – išimtiniais atvejais galite kreiptis el. paštu pranesimai@ggi.lt, atsiųsdami tą pačią informaciją, kurios yra prašoma formoje. Žymėjimų komentaruose nesekame, atsiųstų nuorodų nevertiname.

Po mūsų kvietimo pasisakyti prieš šunų laikymą ant grandinės sulaukėme daugybės jūsų minčių, istorijų ir palaikymo. Kiekvienas jūsų komentaras – tai dar vienas balsas už gyvūnų gerovę. Už supratimą, kad šuo nėra daiktas, kurį galima pririšti ir palikti. Už tai, kad šuo turi teisę judėti, būti šalia žmogaus, jaustis saugus ir gyventi gyvenimą, kuriame grandinė nėra jo kasdienybė. Šiandien dalinamės jūsų išsakytomis pozicijomis. Ačiū kiekvienam, kuris neabejingas. Kiekvienam, kuris pasirašė. Kiekvienam, kuris kalba. Ir kiekvienam, kuris nebijo pasakyti, kad šunų laikymas ant grandinės turi likti praeityje. Jūsų balsai rodo, kad pokyčio norinčių žmonių yra labai daug. Dabar svarbu, kad šis balsas būtų išgirstas. Ačiū, kad esate kartu.

Kartu su kačių priežiūros ir elgesio specialiste Aliona Krištopaitiene aptariame, kaip kačių augintojams pasiruošti ekstremalioms situacijoms. https://youtube.com/shorts/QwCzEoWmeeA?feature=share Daugiau naudingos informacijos – mūsų ekstremalių situacijų atmintinėje

Vasaros pabaigoje ir rudenį kaimo vietovėse dažniau kalbama apie vilkų priartėjimą prie sodybų ir puolamus naminius gyvūnus – neaptvertose ganyklose laikomas avis, ožkas, veršelius. Didelė grėsmė kyla ir prie būdų pririštiems šunims, kurie, užpuolus vilkams, neturi galimybės apsiginti, todėl tampa lengvu plėšrūnų grobiu. Siekiant išvengti nelaimės, specialistai pataria nakčiai augintinius įleisti į namus, laikyti uždarame voljere ar kitoje apsaugotoje vietoje. Vilkai gali pulti naminius ir ūkio gyvūnus dėl teritorinės elgsenos, konkurencijos ar ieškodami maisto, tokia yra jų elgsena. Todėl kai prie būdos pririštas šuo yra sudraskomas, yra kaltas šuns šeimininkas, kuris nesirūpina savo augintinio saugumu.  „Vilkų išpuoliai prieš naminius gyvūnus nėra kažkokia stichinė nelaimė, o viena iš grėsmių, nuo kurios apsaugoti savo gyvūnus yra kiekvieno šeimininko pareiga. Dažnai vengiant atsakomybės yra dengiamasi tuo, kad vilkų atsirado per daug ir reikėtų didinti medžioklės kvotas. Tai visiška manipuliacija vengiant atsakomybės ir siekiant išvengti kaštų aptvarams ūkio gyvūnams ar voljerams šunims įrengti“ – teigia nevyriausybinės organizacijos VšĮ  „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. Pririšti šunys apsiginti negali Lietuvoje per pastaruosius keletą metų žiniasklaidoje nuskambėjo ne vienas atvejis, kai vilkai užpuolė ir sudrąskė prie būdos pririštus šunis. Pririšti šunys negali apsiginti, nes grandinė arba lynas neleidžia šuniui pabėgti ar manevruoti. Taip pat pririštas gyvūnas praranda galimybę naudoti natūralius savigynos refleksus ir akimirksniu tampa vilkų išpuolio auka.   Pavyzdžiui, 2025 m. Dzūkijoje gyventojai dalinosi informacija apie 10 atvejų, kai vilkai užpuolė šunis. Žinute apie liūdnai pasibaigusius vilkų išpuolius prieš šunis žmonės dalijosi socialiniuose tinkluose: „Per savaitę – apie 10 žiaurių užpuolimų! Tai nėra tik statistika – tai 10 baisių mirčių, 10 tuščių būdų, 10 sudaužytų širdžių, kurias patiria šeimininkai, ryte radę tik kraujo pėdsakus.“ (šaltinis: alytusplius.lt).  2024 m. buvo pranešta apie Žagarėje siautėjantį vilką, kuris sudraskė prie būdos pririštą šunį ir taip pat trumpam iš namų naktį pasišlapinti išleistą taksą. „Ta sodyba buvo prie pat kaimo, įdomumo vedamas aišku nuvažiavau pasižiūrėti. Jis man parodė nugraužtą šuns galvą. Prie grandinės nieko nebuvo (...). Už kokių 20 metrų kraujo klanas. Buvo tas šunelis suėstas, liko tik galva“, – sakė Žagarės girininkas Gediminas Vitkauskas (šaltinis: delfi.lt).  Šios istorijos liudija, kad šunys žuvo žiauria mirtimi, yra visiškai sudraskomi, todėl jiems padėti ar suteikti veterinarinę pagalbą yra neįmanoma – per labai trumpą laiką iš gyvūno kūno beveik nieko nelieka.  Kaip apsaugoti savo augintinius nuo vilkų išpuolių  Siekiant apsaugoti šunis nuo vilkų išpuolių, svarbiausia nepalikti jų situacijoje, kurioje jie negalėtų nuo plėšrūno pasitraukti. Tamsiuoju paros metu šuo neturėtų būti laikomas pririštas prie būdos atviroje teritorijoje kur nesunkiai gali įsibrauti laukiniai gyvūnai. Naktį šunis rekomenduojama laikyti patalpose arba saugiame, uždarame voljere.  Svarbu žinoti ir tai, kad lojantis šuo nebūtinai atbaidys vilką. Priešingai, lojimas gali atkreipti plėšrūno dėmesį ir padėti jam nustatyti šuns buvimo vietą. Pririštas šuo tokiu atveju neturi galimybės pasitraukti į saugesnę vietą. Taip pat reikėtų nepalikti lauke maisto atliekų ar pašaro likučių, kurie galėtų privilioti laukinius gyvūnus prie sodybos. Papildomai galima naudoti judesio davikliais valdomą apšvietimą, garsines ar šviesos baidymo priemones.  Jeigu vilkas jau buvo priartėjęs prie sodybos ar užpuolė joje laikomus gyvūnus, apsaugos priemones reikėtų sustiprinti nedelsiant. Plėšrūnas gali sugrįžti į vietą, kurioje anksčiau rado lengvai pasiekiamo grobio, todėl po pirmojo apsilankymo gyvūnų saugumui reikėtų skirti dar daugiau dėmesio. Siekiama uždrausti laikyti prie būdos pririštus šunis Laukinių gyvūnų užpuolimas yra viena iš daugelio priežasčių, kodėl kuo greičiau turėtų būti priimtas draudimas laikyti šunis prie būdų. Lietuvoje vis dar įprastas šuns rišimas prie būdos augintiniui kelia ne tik fizinę žalą, bet ir ilgalaikes psichologines kančias. Taip laikomas augintinis negali patenkinti savo bazinių poreikių, neretai lieka be elementarios priežiūros, pagalbos, o kartais yra paliekamas tiesiog nugaišti. „Nelaimėms, kai gyvi vilkų sudraskomi pririšti šunys būtų galima užkirsti kelią įvedus draudimą laikyti pririštus šunis. Patys esame sulaukę pranešimų apie nakčiai paliktus prie būdos šunis teritorijose, kuriose pastebėti siautėjantys vilkai. Deja, laikyti šunis pririštus prie būdos nėra draudžiama, todėl tiek mes, tiek atsakingos institucijos šiuo atveju esame bejėgiai. Situacija iš esmės pasikeis, kai bus įvestas draudimas rišti prie būdos šunis. Siekiame, kad šis draudimas būtų priimtas kuo greičiau“– teigia nevyriausybinės organizacijos VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. 2024 m. jau buvo pasiūlyta į Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą įtraukti pataisą numatančią, kad šunis pririštus laikyti būtų galima vedant juos pasivaikščioti, įrangos ar patalpų valymo metu ir kitais atvejais, bet ne ilgiau kaip dvi valandas. Kitu atveju tai būtų laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais. Įstatymo pataisa nebuvo priimta ir grąžinta atgal iniciatoriams tobulinti.  „Nors prieš kelis metus svarstytas įstatymas ir nebuvo priimtas, GGI kaip organizacija siekianti geresnių gyvūnų laikymo sąlygų, sustoti neketina. Ir toliau dirbame, kad būtų įgyvendintas įstatyminės bazės koregavimas, griežtinant gyvūnų laikymo taisykles ir uždraudžiant rišti šunis“ – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. Siekdami uždrausti laikyti šunis pririštus prie būdos, GGI parengė ir peticiją, kurią jau pasirašė daugiau nei 36 000 žmonių, o šią Seimo rudens sesiją planuojama pakartotinai teikti pataisą, šįkart su Aplinkos ministerijos užnugariu.

Ar žmonės mano, kad normalu laikyti šunį pririštą prie būdos? Šįkart išėjome į gatves kartu su Laukine Komanda ir paklausėme žmonių, ką jie mano apie šunų rišimą prie būdos. Ir atsakymai buvo gana aiškūs – pašnekovai sakė, kad savo šuns prie būdos nerištų. O ką mano kiti? Ar šuo turėtų būti pririštas prie būdos? Ar vis dėlto gyvūnui reikia daugiau laisvės, judėjimo ir bendravimo? O jūs ar rištumėte savo šunį prie būdos?

345 gyvūnai. Tiek jų buvo paimta per reidą iš Aleksoto turgaus prekeivio Vidmanto Šimaičio – sergantys, laikomi pelėsyje, tarp gaišenų, nelegaliomis sąlygomis. Praėjo 9 mėnesiai. Ir kas pasikeitė? Beveik niekas. Gyvūnai vis dar įstrigę prieglaudoje, nes institucijos nebaigia konfiskavimo proceso. Prieglauda savo lėšomis išlaiko šimtus gyvūnų. Įranga, kuria buvo vykdoma nelegali veikla, nebuvo konfiskuota. O pats prekeivis Vidmantas tiesiog įsigijo naujų gyvūnų ir toliau prekiauja Aleksoto turguje, nors leidimas prekiauti bei veisti gyvūnus yra atimtas. Svarbu nepamiršti – šių gyvūnų paėmimas ir leidimų atėmimas neįvyko savaime. Tai buvo ir mūsų visų – žmonių, kurie neliko abejingi, kėlė klausimus, pranešė institucijoms ir reikalavo pokyčių – pastangų rezultatas. Tačiau panašu, kad vien to neužtenka. Šiandien klausimų kyla ne tik institucijoms, bet ir pačiam Aleksoto turgui. Jei turgus leidžia tokiam žmogui toliau prekiauti savo teritorijoje, nors leidimai veisti ir prekiauti gyvūnais yra atimti, tuomet kyla labai paprastas klausimas – kodėl tai vis dar toleruojama? Kviečiame visus skirti 2 minutes ir parašyti laišką Aleksoto turgaus administracijai: aleksototurgaviete@gmail.com Mandagiai, bet aiškiai paklauskite: * Kodėl šis prekeivis, neturėdamas leidimo veisti ir prekiauti gyvūnais, vis dar prekiauja turguje? Kuo daugiau žmonių kreipsis – tuo sunkiau bus apsimesti, kad problemos nėra. Ir dar vienas svarbus prašymas: Nepirkite gyvūnų iš šio prekeivio ar kitų nelegalių veisėjų. Kiekvienas pirkimas palaiko šį kančios ratą. O jeigu norite priglausti dekoratyvinį ar egzotinį gyvūną – priglauskite jį iš @Egzotic SOS. Gyvūnai nusipelno daugiau nei būti prekėmis. Dalinkitės. Rašykite. Nepraeikite pro šalį. Gyvūnams Jūsų reikia!

Gavę pranešimą dėl kritinės situacijos, kartu su VšĮ „Naminukai“ išvykome gelbėti gyvūnų. Iš situacijos viso paimtos 2 katės ir 2 šunys. Sąlygas, kuriose jie buvo laikomi, galite pamatyti vaizdo įraše. Šiuo metu gyvūnai yra tik laikinoje globoje – 2 šunys perduoti VšĮ „Naminukai“, o 2 katės šiuo metu yra Vilniaus gyvūnų globos namuose - „Grinda“. Mūsų kova dar tik prasideda. Laukia ilgas ir sudėtingas kelias – sieksime teisinėmis priemonėmis užtikrinti, kad šie gyvūnai nebūtų grąžinti į ankstesnes sąlygas. Norime, kad jie pagaliau turėtų galimybę gyventi saugiai ir be nepriežiūros. Šioje kovoje patirsime teisinių išlaidų, todėl kviečiame prisidėti prie jų padengimo. Mūsų tikslas – surinkti 400 Eur, reikalingų teisinei kovai už šių gyvūnų ateitį. Padėkite mums užtikrinti, kad jie nebegrįžtų ten, iš kur buvo išgelbėti. Prisidėkite prie GGI teisinės kovos: Prie šunų išlaikymo taip pat galite prisidėti aukodami VšĮ „Naminukai“. Kiekviena parama – dar vienas žingsnis link saugesnio šių 4 gyvūnų gyvenimo.

Kelias iki draudimo laikyti šunis pririštus Lenkijoje nebuvo lengvas. Tačiau šiandien galime pasveikinti kaimynus – jie pasiekė svarbią pergalę gyvūnų gerovės srityje! Praėjusiais metais siūlymą drausti šunų laikymą pririštus vetavo Lenkijos prezidentas. Tačiau šią vasarą susitarimas pagaliau buvo pasiektas – draudimas laikyti šunis pririštus Lenkijoje priimtas. Ir nors dar laukia svarbūs įgyvendinimo žingsniai, tai yra didelis pokytis tūkstančiams gyvūnų. Štai kelios svarbios detalės: 12 mėnesių pereinamasis laikotarpis. Jis skaičiuojamas nuo įstatymo paskelbimo 2026 m. liepos mėnesį, todėl draudimas pradės galioti nuo 2027 m. liepos. Voljerų dydžiai dar nenustatyti. Būtent voljerų dydžio reikalavimai buvo viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių ankstesnę įstatymo versiją vetavo Lenkijos prezidentas. Galutinėje priimtoje versijoje konkretūs reikalavimai nėra įtvirtinti – jų nustatymas paliktas tolesniam įstatymo įgyvendinimo etapui. Ši atsakomybė pavesta Žemės ūkio ministrui, konsultuojantis su veterinarijos specialistais. Numatytos tam tikros išimtys. Pririšti gyvūną bus galima, pavyzdžiui, transportavimo metu, jam dalyvaujant parodoje ar kitame renginyje, taip pat atliekant veterinarinę gydomąją, profilaktinę ar priežiūros procedūrą. Draudimas taip pat netaikomas įprastam šuns ar katės vedžiojimui su pavadėliu. Tai dar vienas įrodymas, kad pokyčiai yra įmanomi. Jeigu viena šalis gali žengti šį žingsnį, galime jo reikalauti ir Lietuvoje. Nes šuo nėra daiktas, kurį galima pririšti prie būdos ir palikti. Šuo yra gyva, jaučianti būtybė, kuriai reikia judėjimo, socialinio kontakto, saugumo ir žmogaus rūpesčio. Todėl mūsų tikslas išlieka aiškus – visiškas šunų rišimo prie būdos draudimas Lietuvoje. Pokyčiai prasideda nuo mūsų. O Lenkija šiandien parodė, kad jie yra įmanomi. Prisidėk prie gyvūnų gerovės pokyčių ir tapk nuolatiniu mūsų rėmėju. Net keli eurai per mėnesį padeda mums ne tik gelbėti gyvūnus, bet ir siekti sisteminių pokyčių. Paramą gali skirti: Per mūsų platformą, pasirinkęs pasikartojančios paramos funkciją: https://ggi.lt/parama/ Per „Contribee“: www.contribee.com/gyvunu-geroves-iniciatyvos