Naujos galimybės mūsų augintiniams – pirmasis sporto klubas šunims Lietuvoje

Paskelbta: 27 lapkričio, 2019 19:56

Informacija paruošta Klaudijos Benosenko iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Žinome, jog judėjimas, aktyvus gyvenimo būdas ar bet kokia kita sportinė veikla yra neatsiejama nuo geros žmogaus sveikatos bei savijautos. Mums nereikia to papildomai mokytis, tai tarsi savaime suprantamas sveikos gyvensenos rodiklis. Kyla klausimas, kaip gi yra su mūsų geriausiais draugais – augintiniais? Ar jiems būtinas sportas gerai sveikatai palaikyti, ar mes turime rūpintis jų kūnu taip pat kaip savuoju?

Daugeliui žmonių, kurie laiko vienus ar kitus augintinius, atrodo, kad jų gyvenimas yra labai paprastas: miegoti, valgyti, šiek tiek pažaisti ir suteikti mums džiaugsmo. Tačiau turime nepamiršti, kad augintiniai nėra tik mūsų džiaugsmo patenkinimas, tai – gyvas organizmas, kuriam taip pat reikia visokeriopos priežiūros. Šunų sporte svarbu stiprinti raumenis bei išleisti visą perteklinę energiją, taip keturkojai gali išlaikyti gerą sveikatą visą savo gyvenimą. Sportuojant kartu, tiek šuo, tiek šeimininkas mokosi pažinti vienas kitą, šuo ima reaguoti į šeimininko balsą bei kūno kalbą, taip pat tampa paklusnesnis. 

Pasaulyje vis labiau ima populiarėti šunų sporto klubai. Pavyzdžiui, Amerikoje šunų sportas yra populiarus ir labai teigiamai vertinamas. Vienas garsiausių šunų sporto klubų „Doggy fitness club“ skelbia: „Pavargęs šuo yra laimingas šuo!“ – jis skatina paversti savo augintinio dieną pačia geriausia. Sporto programa yra sudaryta ne tik iš fizinio lavinimo, tačiau ir psichologinės stimuliacijos, atliekant meditaciją ir masažus, taip pat gerinant socializacijos lygį. Tačiau, šis klubas yra įdomus tuo, jog jo įkūrėja Silvana nuo pat mažens mylėjo šunis, tačiau negalėjo jų auginti, nes turėjo sunkią alergiją. Jos meilė keturkojams buvo tokia stipri, kad nepaisydama jos, ji įsigijo šunį ir jos alergija buvo išgydyta. Skamba neįtikėtinai, ar ne? Kaip Silvana sako: „Meilė tikrai užkariauja visus!“

Besiklausant tokių istorijų, norisi, jog ir mūsų šalyje augintiniai būtų laimingi ir reikiamai prižiūrėti. Taigi, pakalbinome pirmojo šunų sporto klubo Lietuvoje „Doggy gym“ savininką Simoną Damašių, norėdami sužinoti detalesnę informaciją apie jo sporto klubą bei sporto naudą šunims. 

Kas jus paskatino atidaryti pirmąjį šunų sporto klubą Lietuvoje?

Su žmona turime keturis šunis: du jorkšyro terjerai ir du bulterjerai. Bulterjerai pas mus yra parodiniai šunys, todėl norėjau, kad jie atrodytų kuo sportiškesni. Pats sportuoju, tad norėjau, kad ir šunys būtų sportiški, nes tik nuo pasivaikščiojimų šuo nesutvirtės. Pradėjau ieškoti, ar yra tokių sporto klubų Lietuvoje. Kadangi nieko neradau, nusprendėme atidaryti savo.

Kokie užsiėmimai vyksta Jūsų šunų sporto klube? 

Pas mus šunų šeimininkai patys pasirenka, ko jų augintiniams reikia. Vieni atvedami savo malonumui, kiti dėl parodinės eisenos pagerinimo. Kiti nori, kad šuo sulieknėtų ir priaugtų raumenų. Yra augintinių, kurie ruošiami šunų jėgos sportui. Sporto inventoriaus pasirinkimas platus: elektriniai bėgimo takeliai, savaeigiai bėgimo takeliai, lipimas į sieną, svorių tempimas.

Kokią naudą jie teikia augintiniui bei jo šeimininkams?

Sportas šunims kaip ir žmogui: geresnė savijauta, tvirtesni raumenys, geresnė ištvermė, nekankina viršsvoris. Treniruočių metu šeimininkai praleidžia laiką kartu, skatindami ir pagirdami savo augintinį. Tačiau yra ir tokių šunų, kuriems nereikia jokių paskatinimų – jie tiesiog jaučia malonumą sportuojant.

Ar yra kokios atskiros šunų grupės, kurioms itin rekomenduojama lankytis tokiuose sporto klubuose?

Šunų neskirstau į grupes, kad kažkuriems daugiau ar mažiau reikėtų sportuoti. Viskas priklauso nuo šeimininkų požiūrio į sportą.

Su kokiais sunkumais tenka susidurti šunims sporto metu ir Jums pačiam kaip šunų treneriui?

Pradžioje visada sunkiausia pripratinti šunį prie bėgimo takelių. Būna, kad tenka užtrukti ir keturias treniruotes, nes visas pratinimas vyksta skanėstų pagalba. Kai šuo supranta, kad tai malonumas, užtenka atsistoti prie bėgimo takelio ir šuo pats užlipa. Tai tikriausiai pats pratinimas ir yra sunkiausia dalis, nes viską darome per teigiamas emocijas šuniui.

Papasakokite kokį vieną trumpą linksmą įvykį, kuris nutiko treniruojant šunis?

Net nežinau, nes linksmų nutikimų pasitaiko dažnai. Linksmesni gal tokie įvykiai, kad šunims duodant pailsėti po treniruotės ant savaeigio bėgimo takelio, man atsitraukus šunys vėl lipa ant jo, o man tada tenka bėgti stabdyti takelį, kad šuo nuo jo nenuvažiuotų. Arba man atsisėdus ant bėgimo takelio šuo užlipa ir nustuminėja mane nuo jo.

Kaip dar galvojate tobulinti savo veiklą, galbūt turite kokių naujų idėjų savo veiklos pagyvinimui? 

Idėjų turiu labai daug, bet viskas remiasi į finansus. Turiu tikrai gerus sumanymus, ką padaryti, bet manau laikas viską parodys.

Kokį lietuvių požiūrį pastebite mūsų visuomenėje apie tokio pobūdžio veiklą (nes Lietuvoje kol kas tai nauja)?

Kadangi toks sporto klubas kol kas pirmas Lietuvoje, tai girdžiu visokių nuomonių. Daug kas giria, bet ir daug tokių, kurie sako: „Eik dvi valandas pasivaikščioti su šunimi ir tiek.“ Tokiems visada atsakau: „Yra žmonės, kurie vaikšto dvi valandas, ir yra žmonės, kurie dvi valandas sportuoja sporto salėje.“

Kaip auginsime savo augintinius – ar vesime juos į sporto salę, ar tiesiog pasivaikščiosime – renkamės mes patys, tačiau turime nepamiršti pasirūpinti jais taip, kaip galime labiausiai. Nors šunys ir nemoka kalbėti, tačiau jie mums bus dėkingi širdyje, rodydami savo meilę ir ištikimybę.