Gaila, kad įrašą apie netinkamomis sąlygomis laikomus gyvūnus vėl turime pradėti žodžiais – kasdienė istorija.
Į mus kreipėsi žmogus, pranešęs apie viename Kauno rajono kaime netinkamomis sąlygomis laikomą šunį: dubenys tušti, voljeras nevalomas, visur išmatos.
Mes kreipėmės į Kauno rajono savivaldybę, prašydami patikrinti gyvūno laikymo sąlygas, sveikatos būklę, ženklinimą, skiepijimą ir kitą būtiną dokumentaciją.
Gavome atsakymą, kad informacija pasitvirtino: teritorijoje laikomi trys šunys, voljerai neišvalyti, sklinda nemalonus kvapas. Savininkas pažeidė gyvūnų laikymo taisykles ir kviečiamas pasiaiškinti – jam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
Kadangi Kauno rajono savivaldybės atsakyme nėra atsakyta į visus GGI pranešime keltus klausimus, mat dalis jų perduota spręsti VMVT, laukiam likusių atsakymų.
Apie ką ši neprižiūrimų šunų istorija? Apie žmogiškumą, pareigą ir sąžiningumą prieš save.
Kiekviena savivaldybė yra priėmusi gyvūnų laikymo taisykles, kurios nustato pareigas, draudimus bei bendruosius ir specialiuosius gyvūnų laikymo reikalavimus.
Kiekviena savivaldybė turi ne mažiau svarbią užduotį – užtikrinti, kad gyvūnai būtų laikomi tinkamai, o nepriežiūros atvejai būtų sprendžiami vietoje, greitai ir efektyviai.
Savivaldybių ar seniūnijų darbuotojai – tie, kurie geriausiai mato, kas vyksta jų teritorijose, lankydamiesi ir vykdydami savo funkcijas. Jie galėtų greičiausiai, be visuomenės raginimų, padėti gyvūnams, laikomiems netinkamomis sąlygomis.
Tad kyla klausimas – kodėl jie to nemato? Gal nežino, kad už gyvūnų gerovę atsakinga ne tik Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba?
Mes pažadame, kad ne tik stengsimės apginti skriaudžiamus, neprižiūrimus gyvūnus, bet ir toliau šviesime visuomenę bei valdininkus. Kaip sako liaudies patarlė – lašas po lašo ir akmeninę valdininko širdį pratašo. Ir tikrai ateis ta diena, kai valdininkai, važinėdami po savo rajonus, kaimus ir seniūnijas, pastebės ne tik, kaip gyvena žmonės, bet ir kaip jų aplinkoje gyvena gyvūnai.