Pigi darbo jėga: kiauliauodegės makakos dresuojamos kokosų surinkimui

Paskelbta: 8 kovo, 2020 0:04

Informacija paruošta Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

@whoisdenilo

Gyvūnų mylėtojai jau įprato tikrinti kosmetikos firmas bandymų bei gyvūninės kilmės ingredientų klausimu, taip pat įsiminė tokius žodžius kaip kazeinas (iš pieno išgaunamas proteinas, be maisto produktų dažniausiai randamas prezervatyvų sudėtyje), karminas/košenilis (pirmasis – pigmentas, antrasis – vabzdžio, iš kurio pigmentas yra išgaunamas, pavadinimas; randamas bulvių traškučiuose, saldumynuose, lūpdažiuose, raudonuose siūluose), želatina (iš gyvūnų kaulų gaunama medžiaga, naudojama guminukų, klijų, vaistų kapsulių gamyboje ir kt.) bei kitus žodžius, reiškiančius žalą gyvūnams. O ar kada pagalvojote apie… kokosus?

Kokosas – riešutinės kokospalmės vaisius, plačiai naudojamas maisto ir grožio pramonėje. Turbūt nėra kosmetikos rūšies, kuri neturėtų kokosų linijos – pradedant šampūnais, kondicionieriais, plaukų kaukėmis, baigiant lūpų balzamais, kremais, masažo aliejais ir dar daugiau. Taip pat kokosų aliejų, pieną galima rasti sveikuolių, veganų bei visavalgių virtuvėse, naudojamą kaip alternatyvą karvės pienui arba pagal originalų receptą. Tačiau kur čia slypi kabliukas?

Ne, nėra kokosų, pagamintų iš mėsos. Tačiau neveganiškas kartais yra jų surinkimo būdas. Šiam darbui – kokosų surinkimui – begėdiškai išnaudojamos kiauliauodegės makakos. Šie gyvūnai, kurių populiacija smarkiai mažėja, yra dresuojami rinkti kokosus, mat daro tai gerokai sparčiau už žmones. Deja, jei žmonės turi pasirinkimą, beždžionės ne – jos negali paprašyti pertraukos ar nedarbingumo lapelio ir išsekusios paprasčiausiai alpsta. Dresuojant ne visada naudojami itin žiaurūs metodai, tačiau be narvų ir grandinių neapsieinama, makakos nebegyvena laisvos. Tai – gyvūnų išnaudojimas, todėl, kad ir kaip paradoksaliai beskambėtų, kokosai ne visada yra veganiškas ingredientas.

Kita nuomonė

Tiesa, egzistuoja ir kitokia nuomonė. Antropologijos profesorius Leslie Sponsel, tyrinėjęs žmogaus ir beždžionės santykį daugumos kokosų tėvynėje Tailande, teigė niekad nepastebėjęs žiaurumo atvejų. Beždžionių statusas ten esąs panašus į vakariečių šunų – augintiniai, kurie taip pat kartais dresuojami nešti naudą. Aišku, blogų šeimininkų pasitaiko visur. Dalis gyvūnų teisių aktyvistų smerkia bet kokį laukinių gyvūnų įkalinimą, tad netgi gerai prižiūrimos, bet su pavadėliu vedamos beždžionės yra nepriimtinas elgesys. Taipogi yra iškilusi šiokia tokia prieštara tarp kokosų tiekėjų, kurie tvirtina, kad absoliuti dauguma kokosų yra nurenkami beždžionių, ir kompanijų, teigiančių, jog jų kokosų gaminiams atsirasti padėjo tik žmonių darbas.

Ką daryti?

Pasiteirauti tiekėjų, ar jų kokosus nurinko beždžionės. Jei taip, nepirkti, ir galbūt įvardinti priežastį. Yra kompanijų, pavyzdžiui, 3 Buddhas Coconut Water, kurios teigia, jog jų kokosus renka tik žmonės. Tiesa, patikrinti šį faktą yra sudėtinga, tad lieka kliautis kompanijos žodžiu. Labiausiai tikėtina, jog beždžionių darbo neremia veganiški verslai, tad galima rinktis jų prekes.

Šaltiniai:

https://www.huffpost.com/

https://www.npr.org