Jau turbūt visi mintinai išmokot penkiolika kartų pasakotą istoriją apie Aleksoto turguje siautėjantį Vidmantą. Jau ne tik mes pasakojom, bet ir žinios rodė, portalai rašė, žmonės kalbėjo. Istorija apie tai, kaip vienam žmogystai absoliučiai nusispjauti ant gyvų būtybių, nes jam jie ne gyvi padarai, o tiesiog daiktai, iš kurių galima pasipelnyti ir visai nesvarbu, kad jie ten tarp šūdų, lavonų, blusų ir dar velniai žino ko šimtais vienam sandėly tupi. Apie žmones, kurie nu nepykit, bet nėra labai gudrūs eiti į turgų prekintis ne salotų, bet papūgėlių su jūrų kiaulytėm. Apie Aleksoto turgų, kuriam turbūt ant tiek giliai dzin moralė ir teisėtumas, kad net jei pradėtų pas juos stumdyti narkotikus arba vaikus darbui rūsyje, jie pasitiktų plodami katučiu. Apie teisinę sistemą, kuri yra visiška impotentė, nes metai eina, o ji nieko padaryti negali kažkokiam eiliniam kaimiečiui su skrybėle.
Policija į iškvietimus lekia, VMVT slaptus užpirkimus daro, nevyriausybininkai išsijuosę dirba, visi algas gauna (ai, palaukit, visi, išskyrus tuos nevyriausybininkus), gyvūnai šimtais traukiami tiek iš to prakeikto turgaus, tiek iš jo namų, bet štai – beveik metai laiko 345 gyvūnai vis dar sėdi užstrigę pas “Egzotic sos”, užima vietą, kur galėtų būti išgelbėti kiti, suvalgo visus finansus, nes valstybė gi net neketina tų gyvūnų išlaikyti, čia gi kažkieno kito problema. Kodėl?
Va gavom tarpinį pranešimą, sakantį, kad “tyrimas pagal šį pranešimą dėl galimai neteisėtai vykdomos gyvūnais augintiniais prekybos veiklos šiuo metu yra tęsiamas”. O jūs suprantat, kad žmonės per tiek laiko sugeba pasimylėt, pastot, pagimdyt ir jau namuose lopšelyje naują žmogų supt? Kol atsakinga valstybinė institucija svarsto, tai ar čia reikia iš to žmogystos vis tik konfiskuoti tuos gyvūnus po to, kai jam jau buvo atimtas leidimas juos veisti ir pardavinėti, bet jis vis tiek tai darė? Ar vis tik gal nereikia?
Tai mes turim sprendimą – palaukim dar metelius to sprendimo galutinai konfiskuoti iš jo gyvūnus, kad jie bent jau galėtų rasti naujus namus, ir jau nebereikės jų konfiskuoti, nes spėkit ką, dauguma jau bus jau sava mirtim numirę.
Kažkoks absoliutus absurdo teatras!
Teisinė sistema dėl gyvūnų (ir ne tik) Lietuvoje yra ŠŪDINA. Absoliučiai tragiška. Ir mes per 14 metų jau padarėm labai daug pokyčių į gerą, bet dar wow kiek reikia įdėti darbo, žinių ir kantrybės, kurios kartais jau labai trūksta.
Šitą darbą būtų sunku daryti nei jei finansais lytų iš dangaus be problemų, bet finansai mums yra problema ir didelė. Nes turim vieną pusės etato žmogų VISOMS ORGANIZACIJOS VEIKLOMS. Visa kita remiasi į gerą savanorių valią. Pavargom. Laikas pokyčiams tiek organizacijoje, tiek šitoj valstybėj, kuriai biškį nusišikt ant gyvūnų yra.
Atidarome skiltį “GGI nariai” ir kviečiame bent po 20 eurų per mėnesį paskirti kovai už saugią gyvūnams Lietuvą. 500 žmonių po 20 eurų gali padaryti esminį skirtumą. 500 ant visos Lietuvos yra labai nedaug. Atsidarykite www.ggi.lt/parama ir pasirinkite “pasikartojantys mokėjimai”. Jie mums svarbūs ir reikalingi visi, ar tai būtų vienas, ar šimtas eurų, tačiau GGI nario statusą gaus asmenys, pasiryžę bent 20 eur ir daugiau per mėnesį prisidėti prie mūsų veiklos. Nes tai nėra tik GGI atsakomybė. Skriaudžiami gyvūnai yra mūsų visų atsakomybė.
Išlaikomus gyvūnus galite paremti susisiekę su Pagalba egzotiniams ir dekoratyviniams gyvūnams
Šįkart kartu su Laukine Komanda kalbiname praeivius apie tai, kodėl šuns gyvenimas pririštam prie būdos nėra tik „vietos klausimas“.
Šuniui reikia ne tik maisto ir pastogės. Jam reikia judėjimo, erdvės, bendravimo, veiklos ir galimybės elgtis taip, kaip būdinga šuniui.
Ar keli metrai grandinės gali atstoti laisvę?
Ar šuo, gyvenantis prie būdos, iš tiesų gauna viską, ko jam reikia?
Šioje serijoje – daugiau argumentų, kodėl šuns rišimas prie būdos neturėtų būti norma 21 amžiuje.
O ką manote jūs?
Ar šuo turėtų būti rišamas prie būdos?
Tai įrankis, skirtas padėti greičiau ir paprasčiau įvertinti lengvesnius gyvūnų nepriežiūros atvejus, kai teisininko įsitraukimas nėra būtinas. Vedlys padeda struktūruoti informaciją ir suprasti, kokie veiksmai reikalingi tokiose situacijose.
Kadangi į visus pranešimus iš visos Lietuvos sureaguoti negalime, o daugeliu atveju mūsų patirties ir nereikia, GGI tikslas koncentruotis į sudėtingus atvejus, o kitais atvejais jus įgalinti padėti gyvūnams savarankiškai. Juk 1000 žmonių gali padaryti daug daugiau nei mes keliese!
Primename: pranešimus apie pažeidimus priimame tik per pranešimo formą mūsų svetainėje: www.ggi.lt/pranesk. Jei forma nesuveikia – išimtiniais atvejais galite kreiptis el. paštu pranesimai@ggi.lt, atsiųsdami tą pačią informaciją, kurios yra prašoma formoje. Žymėjimų komentaruose nesekame, atsiųstų nuorodų nevertiname.
Po mūsų kvietimo pasisakyti prieš šunų laikymą ant grandinės sulaukėme daugybės jūsų minčių, istorijų ir palaikymo.
Kiekvienas jūsų komentaras – tai dar vienas balsas už gyvūnų gerovę. Už supratimą, kad šuo nėra daiktas, kurį galima pririšti ir palikti. Už tai, kad šuo turi teisę judėti, būti šalia žmogaus, jaustis saugus ir gyventi gyvenimą, kuriame grandinė nėra jo kasdienybė.
Šiandien dalinamės jūsų išsakytomis pozicijomis.
Ačiū kiekvienam, kuris neabejingas. Kiekvienam, kuris pasirašė. Kiekvienam, kuris kalba. Ir kiekvienam, kuris nebijo pasakyti, kad šunų laikymas ant grandinės turi likti praeityje.
Jūsų balsai rodo, kad pokyčio norinčių žmonių yra labai daug. Dabar svarbu, kad šis balsas būtų išgirstas.
Ačiū, kad esate kartu.
Kartu su kačių priežiūros ir elgesio specialiste Aliona Krištopaitiene aptariame, kaip kačių augintojams pasiruošti ekstremalioms situacijoms.
Daugiau naudingos informacijos – mūsų ekstremalių situacijų atmintinėje
Vasaros pabaigoje ir rudenį kaimo vietovėse dažniau kalbama apie vilkų priartėjimą prie sodybų ir puolamus naminius gyvūnus – neaptvertose ganyklose laikomas avis, ožkas, veršelius. Didelė grėsmė kyla ir prie būdų pririštiems šunims, kurie, užpuolus vilkams, neturi galimybės apsiginti, todėl tampa lengvu plėšrūnų grobiu.
Siekiant išvengti nelaimės, specialistai pataria nakčiai augintinius įleisti į namus, laikyti uždarame voljere ar kitoje apsaugotoje vietoje.
Vilkai gali pulti naminius ir ūkio gyvūnus dėl teritorinės elgsenos, konkurencijos ar ieškodami maisto, tokia yra jų elgsena. Todėl kai prie būdos pririštas šuo yra sudraskomas, yra kaltas šuns šeimininkas, kuris nesirūpina savo augintinio saugumu.
„Vilkų išpuoliai prieš naminius gyvūnus nėra kažkokia stichinė nelaimė, o viena iš grėsmių, nuo kurios apsaugoti savo gyvūnus yra kiekvieno šeimininko pareiga. Dažnai vengiant atsakomybės yra dengiamasi tuo, kad vilkų atsirado per daug ir reikėtų didinti medžioklės kvotas. Tai visiška manipuliacija vengiant atsakomybės ir siekiant išvengti kaštų aptvarams ūkio gyvūnams ar voljerams šunims įrengti“ – teigia nevyriausybinės organizacijos VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
Pririšti šunys apsiginti negali
Lietuvoje per pastaruosius keletą metų žiniasklaidoje nuskambėjo ne vienas atvejis, kai vilkai užpuolė ir sudrąskė prie būdos pririštus šunis. Pririšti šunys negali apsiginti, nes grandinė arba lynas neleidžia šuniui pabėgti ar manevruoti. Taip pat pririštas gyvūnas praranda galimybę naudoti natūralius savigynos refleksus ir akimirksniu tampa vilkų išpuolio auka.
Pavyzdžiui, 2025 m. Dzūkijoje gyventojai dalinosi informacija apie 10 atvejų, kai vilkai užpuolė šunis. Žinute apie liūdnai pasibaigusius vilkų išpuolius prieš šunis žmonės dalijosi socialiniuose tinkluose: „Per savaitę – apie 10 žiaurių užpuolimų! Tai nėra tik statistika – tai 10 baisių mirčių, 10 tuščių būdų, 10 sudaužytų širdžių, kurias patiria šeimininkai, ryte radę tik kraujo pėdsakus.“ (šaltinis: alytusplius.lt).
2024 m. buvo pranešta apie Žagarėje siautėjantį vilką, kuris sudraskė prie būdos pririštą šunį ir taip pat trumpam iš namų naktį pasišlapinti išleistą taksą. „Ta sodyba buvo prie pat kaimo, įdomumo vedamas aišku nuvažiavau pasižiūrėti. Jis man parodė nugraužtą šuns galvą. Prie grandinės nieko nebuvo (…). Už kokių 20 metrų kraujo klanas. Buvo tas šunelis suėstas, liko tik galva“, – sakė Žagarės girininkas Gediminas Vitkauskas (šaltinis: delfi.lt).
Šios istorijos liudija, kad šunys žuvo žiauria mirtimi, yra visiškai sudraskomi, todėl jiems padėti ar suteikti veterinarinę pagalbą yra neįmanoma – per labai trumpą laiką iš gyvūno kūno beveik nieko nelieka.
Kaip apsaugoti savo augintinius nuo vilkų išpuolių
Siekiant apsaugoti šunis nuo vilkų išpuolių, svarbiausia nepalikti jų situacijoje, kurioje jie negalėtų nuo plėšrūno pasitraukti. Tamsiuoju paros metu šuo neturėtų būti laikomas pririštas prie būdos atviroje teritorijoje kur nesunkiai gali įsibrauti laukiniai gyvūnai. Naktį šunis rekomenduojama laikyti patalpose arba saugiame, uždarame voljere.
Svarbu žinoti ir tai, kad lojantis šuo nebūtinai atbaidys vilką. Priešingai, lojimas gali atkreipti plėšrūno dėmesį ir padėti jam nustatyti šuns buvimo vietą. Pririštas šuo tokiu atveju neturi galimybės pasitraukti į saugesnę vietą.
Taip pat reikėtų nepalikti lauke maisto atliekų ar pašaro likučių, kurie galėtų privilioti laukinius gyvūnus prie sodybos. Papildomai galima naudoti judesio davikliais valdomą apšvietimą, garsines ar šviesos baidymo priemones.
Jeigu vilkas jau buvo priartėjęs prie sodybos ar užpuolė joje laikomus gyvūnus, apsaugos priemones reikėtų sustiprinti nedelsiant. Plėšrūnas gali sugrįžti į vietą, kurioje anksčiau rado lengvai pasiekiamo grobio, todėl po pirmojo apsilankymo gyvūnų saugumui reikėtų skirti dar daugiau dėmesio.
Siekiama uždrausti laikyti prie būdos pririštus šunis
Laukinių gyvūnų užpuolimas yra viena iš daugelio priežasčių, kodėl kuo greičiau turėtų būti priimtas draudimas laikyti šunis prie būdų. Lietuvoje vis dar įprastas šuns rišimas prie būdos augintiniui kelia ne tik fizinę žalą, bet ir ilgalaikes psichologines kančias. Taip laikomas augintinis negali patenkinti savo bazinių poreikių, neretai lieka be elementarios priežiūros, pagalbos, o kartais yra paliekamas tiesiog nugaišti.
„Nelaimėms, kai gyvi vilkų sudraskomi pririšti šunys būtų galima užkirsti kelią įvedus draudimą laikyti pririštus šunis. Patys esame sulaukę pranešimų apie nakčiai paliktus prie būdos šunis teritorijose, kuriose pastebėti siautėjantys vilkai. Deja, laikyti šunis pririštus prie būdos nėra draudžiama, todėl tiek mes, tiek atsakingos institucijos šiuo atveju esame bejėgiai. Situacija iš esmės pasikeis, kai bus įvestas draudimas rišti prie būdos šunis. Siekiame, kad šis draudimas būtų priimtas kuo greičiau“– teigia nevyriausybinės organizacijos VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
2024 m. jau buvo pasiūlyta į Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą įtraukti pataisą numatančią, kad šunis pririštus laikyti būtų galima vedant juos pasivaikščioti, įrangos ar patalpų valymo metu ir kitais atvejais, bet ne ilgiau kaip dvi valandas. Kitu atveju tai būtų laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais. Įstatymo pataisa nebuvo priimta ir grąžinta atgal iniciatoriams tobulinti.
„Nors prieš kelis metus svarstytas įstatymas ir nebuvo priimtas, GGI kaip organizacija siekianti geresnių gyvūnų laikymo sąlygų, sustoti neketina. Ir toliau dirbame, kad būtų įgyvendintas įstatyminės bazės koregavimas, griežtinant gyvūnų laikymo taisykles ir uždraudžiant rišti šunis“ – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
Siekdami uždrausti laikyti šunis pririštus prie būdos, GGI parengė ir peticiją, kurią jau pasirašė daugiau nei 36 000 žmonių, o šią Seimo rudens sesiją planuojama pakartotinai teikti pataisą, šįkart su Aplinkos ministerijos užnugariu.
Ar žmonės mano, kad normalu laikyti šunį pririštą prie būdos?
Šįkart išėjome į gatves kartu su Laukine Komanda ir paklausėme žmonių, ką jie mano apie šunų rišimą prie būdos.
Ir atsakymai buvo gana aiškūs – pašnekovai sakė, kad savo šuns prie būdos nerištų.
O ką mano kiti?
Ar šuo turėtų būti pririštas prie būdos? Ar vis dėlto gyvūnui reikia daugiau laisvės, judėjimo ir bendravimo?
O jūs ar rištumėte savo šunį prie būdos?
345 gyvūnai.
Tiek jų buvo paimta per reidą iš Aleksoto turgaus prekeivio Vidmanto Šimaičio – sergantys, laikomi pelėsyje, tarp gaišenų, nelegaliomis sąlygomis.
Praėjo 9 mėnesiai. Ir kas pasikeitė? Beveik niekas.
Svarbu nepamiršti – šių gyvūnų paėmimas ir leidimų atėmimas neįvyko savaime. Tai buvo ir mūsų visų – žmonių, kurie neliko abejingi, kėlė klausimus, pranešė institucijoms ir reikalavo pokyčių – pastangų rezultatas.
Tačiau panašu, kad vien to neužtenka.
Šiandien klausimų kyla ne tik institucijoms, bet ir pačiam Aleksoto turgui.
Jei turgus leidžia tokiam žmogui toliau prekiauti savo teritorijoje, nors leidimai veisti ir prekiauti gyvūnais yra atimti, tuomet kyla labai paprastas klausimas – kodėl tai vis dar toleruojama?
Kviečiame visus skirti 2 minutes ir parašyti laišką Aleksoto turgaus administracijai:
Mandagiai, bet aiškiai paklauskite:
* Kodėl šis prekeivis, neturėdamas leidimo veisti ir prekiauti gyvūnais, vis dar prekiauja turguje?
Kuo daugiau žmonių kreipsis – tuo sunkiau bus apsimesti, kad problemos nėra.
Ir dar vienas svarbus prašymas:
Nepirkite gyvūnų iš šio prekeivio ar kitų nelegalių veisėjų. Kiekvienas pirkimas palaiko šį kančios ratą.
O jeigu norite priglausti dekoratyvinį ar egzotinį gyvūną – priglauskite jį iš @Egzotic SOS. Gyvūnai nusipelno daugiau nei būti prekėmis. Dalinkitės. Rašykite. Nepraeikite pro šalį. Gyvūnams Jūsų reikia!
Gavę pranešimą dėl kritinės situacijos, kartu su VšĮ „Naminukai“ išvykome gelbėti gyvūnų.
Iš situacijos viso paimtos 2 katės ir 2 šunys. Sąlygas, kuriose jie buvo laikomi, galite pamatyti vaizdo įraše.
Šiuo metu gyvūnai yra tik laikinoje globoje – 2 šunys perduoti VšĮ „Naminukai“, o 2 katės šiuo metu yra Vilniaus gyvūnų globos namuose – „Grinda“.
Mūsų kova dar tik prasideda. Laukia ilgas ir sudėtingas kelias – sieksime teisinėmis priemonėmis užtikrinti, kad šie gyvūnai nebūtų grąžinti į ankstesnes sąlygas. Norime, kad jie pagaliau turėtų galimybę gyventi saugiai ir be nepriežiūros.
Šioje kovoje patirsime teisinių išlaidų, todėl kviečiame prisidėti prie jų padengimo. Mūsų tikslas – surinkti 400 Eur, reikalingų teisinei kovai už šių gyvūnų ateitį.
Padėkite mums užtikrinti, kad jie nebegrįžtų ten, iš kur buvo išgelbėti.
Prisidėkite prie GGI teisinės kovos:
Prie šunų išlaikymo taip pat galite prisidėti aukodami VšĮ „Naminukai“.
Kiekviena parama – dar vienas žingsnis link saugesnio šių 4 gyvūnų gyvenimo.
Kelias iki draudimo laikyti šunis pririštus Lenkijoje nebuvo lengvas. Tačiau šiandien galime pasveikinti kaimynus – jie pasiekė svarbią pergalę gyvūnų gerovės srityje! 
Praėjusiais metais siūlymą drausti šunų laikymą pririštus vetavo Lenkijos prezidentas. Tačiau šią vasarą susitarimas pagaliau buvo pasiektas – draudimas laikyti šunis pririštus Lenkijoje priimtas.
Ir nors dar laukia svarbūs įgyvendinimo žingsniai, tai yra didelis pokytis tūkstančiams gyvūnų.
Štai kelios svarbios detalės:
Tai dar vienas įrodymas, kad pokyčiai yra įmanomi. Jeigu viena šalis gali žengti šį žingsnį, galime jo reikalauti ir Lietuvoje. Nes šuo nėra daiktas, kurį galima pririšti prie būdos ir palikti. Šuo yra gyva, jaučianti būtybė, kuriai reikia judėjimo, socialinio kontakto, saugumo ir žmogaus rūpesčio.
Todėl mūsų tikslas išlieka aiškus – visiškas šunų rišimo prie būdos draudimas Lietuvoje. Pokyčiai prasideda nuo mūsų. O Lenkija šiandien parodė, kad jie yra įmanomi.
Prisidėk prie gyvūnų gerovės pokyčių ir tapk nuolatiniu mūsų rėmėju. Net keli eurai per mėnesį padeda mums ne tik gelbėti gyvūnus, bet ir siekti sisteminių pokyčių.
Paramą gali skirti:
Per mūsų platformą, pasirinkęs pasikartojančios paramos funkciją: https://ggi.lt/parama/
Per „Contribee“: www.contribee.com/gyvunu-geroves-iniciatyvos
