Šiandien mes nelabai nuotaikoje vynioti žodžius į vatą, tai gal pasakysime taip, kaip yra.
Lietuvoje yra kelios gyvūnų gerovės organizacijos, veikiančios daug metų, padariusios didžiulį pokytį, turinčios kompetencijos šioje srityje. Jų tikslas – geresnis gyvenimas gyvūnams. Žmogus gyvūną turi gerbti, nežaloti ir neišnaudoti.
Ir tada yra keli žmogeliai, kurie, matyt, nieko daugiau gyvenime nemoka, tad pelnosi iš gyvūnų ir tą daro bet kokia kaina. Nepaisant to, kad jau beveik visam pasauliui aišku, kad gyvūnų žalojimas yra baustinas, tame tarpe ir kupiravimas, jie vis dar peza apie teorijas, egzistavusias prieš 47 metus. Tas teorijas valkioja po feisbukus ir visur kitur. Jiems į darbą turbūt eiti nereikia, tai vidury baltos dienos sėdi prie Seimo, išsidėlioję statulėles, nes tai didžiausias gyvenimo pasiekimas. Ir tas net ne jų, o jų šunų.
Bet keisčiausia, kad vis dar atiranda Seimo narių, kurie šitam absurdui pasiduoda, dieną prieš galutinį svarstymą Seime pateikia kažkokias buitiškai surašytas ir su protu susipykusias pastabas, kurių jaučiam net patys neskaitė, bile klausimas būtų vilkinamas dar ilgiau. Mažu dar spės tie statulėlių surinkinėtojai prastumti porą papildomų vadų.
Labai norėtųsi, kad po dviejų metų tampymosi pirmyn atgal, nuolatinių diskusijų ir aiškinimų, šis klausimas būtų pagaliau uždarytas ir judėtume link kitų darbų, nes jų tikrai yra, na bet dar teks palaukti tos sveiko proto dienos. Tikimės ir padarysime viską, kad nebeilgai.
