Į mus kreipėsi asmuo, pranešęs apie netinkamomis sąlygomis laikomą šunį. Pasak jo, gyvūnas jau ketverius metus laikomas pririštas grandine prie kiauros būdos. Aplink ją vyrauja netvarka – gausu išmatų ir įvairių daiktų. Į būdą šuo nelenda, nes joje įsikuria kiti gyvūnai. Taip pat jis nėra vedžiojamas. Pranešėjo užfiksuotą vaizdą matote nuotraukoje.
Atsižvelgdami į šią informaciją, 2025 m. liepos 8 d. kreipėmės į VMVT, prašydami patikrinti gyvūno laikymo sąlygas, sveikatos būklę, ženklinimą, skiepijimą bei kitą privalomą dokumentaciją, o prireikus – pradėti tyrimą dėl netinkamų laikymo sąlygų bei įpareigoti savininką pagerinti jas.
2025 m. liepos 17 d. gavome atsakymą iš VMVT, kad patikrinimo metu valdoje rastas vienas šuo – mišrūnė, juodos spalvos, apie 10 metų amžiaus. Gyvūnas buvo pririštas grandine prie sandarios, tinkamo dydžio būdos, o inspektoriaus teigimu, aplinka buvo tvarkinga, indai švarūs, šuo – sveikas, judrus, socializuotas ir prižiūrėtas. Pasikliovus šeimininkės paaiškinimais taip pat užfiksuota, jog šuo kasdien vedžiojamas. Šuns ženklinimo ir vakcinacijos nuo pasiutligės dokumentai nebuvo pateikti, todėl gyvūno laikytojai nurodyta per nustatytą terminą atlikti ženklinimą, paskiepyti gyvūną ir dokumentus pateikti VMVT. Taip pat rekomenduota prailginti grandinę. Dėl nustatytų pažeidimų pradėta administracinio nusižengimo teisena. Įvertinti, kaip pasikeitė šunelio sąlygos, nuvykome ir patys.
Apmaudu, kad paisoma tik įstatymo raidės, bet ne gyvūno gerovės esmės. Todėl dešimties metų šuo vienuoliktą žiemą pasitiks taip pat – pririštas ir nykiai leis laiką teisės aktus atitinkančiose, bet tikrai ne oriose sąlygose.
Šis atvejis puikiai iliustruoja, kodėl Lietuvoje būtinas draudimas laikyti šunis pririštus. Nors toks draudimas neišspręs visų problemų, pats požiūrio pokytis – įstatymų lygmeniu pripažįstant, kad gyvūnas nėra daiktas ant grandinės – būtų svarbi žinia. Tai paskatintų šeimininkus bent minimaliai investuoti į orias laikymo sąlygas arba apsvarstyti, ar apskritai verta turėti augintinį, jei negali jam suteikti draugo, o ne „turto“ statuso.