Taip laikomas šunelis Ukmergėje. Mums atrodo, kad nei gerai, nei saugu jam čia, na ir tikrai nepadeda Lietuvai žengti į aukštesnį gyvūnų gerovės lygį, bet Ukmergės rajono savivaldybė bei VMVT pažeidimų nemato ir į mūsų klausimą apie išvadą dėl gyvūno laikymo vietos konstrukcijų – šiferio ir kito statybinio laužo, šuns apdengimo juo ir natūralios šviesos uždengimo atsako, kad „šunelis per dvi voljero puses mato išorę, pro ten ir patenka dienos šviesa”. Na jau net nekalbame apie tai, kad atsakymo pateikti pusmetį nesiteikė jokio, kol patys jo ieškoti nepradėjome.
Mums toks institucijų požiūris į gyvūno gerovės sąlygų užtikrinimą ir apskritai į gamtos taršos prevenciją, statybinio laužo utilizavimą, apdangstant juo gyvūno pastogę mažų mažiausiai kelia didelį nusivylimą ir abejones Savivaldybės darbuotojų kompetencija atlikti jiems skirtas pareigas ir čia vėl kyla klausimas – ar tikrai ties gyvūnų gerove turėtų dirbti savivaldybių darbuotojai, kurie gyvūnų gerovės srityje neturi kvalifikacijos? O tokios neturi, nes šioms funkcijoms atlikti tai nėra reikalaujama.
Tolimesnis kelias, norint pasiekti šuneliui geresnių sąlygų, yra dar absurdiškenis nei pati situacija: pirmiausia turėtume kreiptis į administracinį teismą, prašydami įpareigoti savivaldybę vietoje el. laiškų rašinėjimo atsiųsti normalų nutarimą. Toliau – patį nutarimą turėtume skųsti apygardos teismui. Tai sunaudotų neadekvačiai daug laiko ir finansinių resursų, na o ne paslaptis, kad finansai atkeliauja iš neabejingų žmonių ir įmonių kišenių.
Po viešo GGI įrašo Ukmergės savivaldybės darbuotojas nuvyko pažiūrėti, kokia šunelio situacija yra dabar. Smagu matyti, kad rado sutvarkytas atliekas, kas leidžia pilnai patekti šviesai ir matyti aplinką, bei sąlyginai švarų voljerą. Nesmagu tai, kad, mūsų supratimu, savininkas pats pasidarė išvadas ir padarė pagerinimus, nes juk nei savivaldybė, nei VMVT patikrinimo metu buvusioje situacijoje PAŽEIDIMŲ NENUSTATĖ. Žinoma, mums toli gražu neatrodo, kad šuo gali gyventi niekada nevedžiojamas ar turi gerti vandenį iš pažaliavusių indų, bet, deja, Lietuvoje situacija tokia, kad reikia džiaugtis, jog vandens išvis turi. Kaip ten bebūtų, pasidžiaukime, kad šuneliui sąlygos pagerintos ir tolimesnei kovai negaiškime laiko, nes atvejų išties labai daug.