Idealiame pasaulyje gyvūnų šeimininkai atsakingai juos augina: ženklina, vedžioja su pavadžiu, nepaleidžia lakstyti, kad nepasimestų ar neduok Dieve neįvyktų nelaimė tiek gyvūnui, tiek aplinkiniams. O jei jau gyvūnas netyčia pasimestų, tai radusysis vieno skambučio pagalba galėtų išspręsti problemą – paskambini BPC telefonu 112 ir superherojai atvyksta jo išgelbėti bei grąžinti šeimininkui.
Deja realybė yra kiek kitokia – štai anykštėnas Aurimas, pamatęs autostradoje besiblaškantį tarp automobilių šunį, ėmėsi jam padėti.
Susisiekęs su 112 – SKUBI PAGALBA ir paprašęs pagalbos, jos sulaukė tik po kelių valandų. Visą šuns gelbėjimo istoriją bei su kokiais sunkumais teko susidurti Aurimui galite pamatyti LNK TV žinių reportaže.
„Institucijų, kurios būtų atsakingos už reagavimą į tokias problemas, yra daug. Tačiau vienos konkrečiai – nėra“, – sako mūsų kolegė Lina Vaitekūnaitė.
Tačiau toks institucijų vangumas ar nenoras spręsti problemų neturėtų atbaidyti visuomenės padėti gyvūnams. Visuomenės balsas yra didelė jėga ir skambindami, pranešdami ar net primygtinia prašydami institucijų spręsti pasimetusių gyvūnų problemas, Jūs padėsite joms pagaliau apsirašyti algoritmus – ką daryti radus pasimetusį gyvūną, ieškoti būdų, kaip priversti žmones ženklinti savo gyvūnus ar inicijuoti baudų griežtinimą už palaidų gyvūnų lakstymą.
Tik visuomenės sąmoningumo, aktyvumo dėka mes galime įtakoti atsakingų institucijų veiklumą ir atsakingumą prieš įstatymą.
Kaip Jūs manote, kas turėtų padėti pasimetusiam gyvūnui grįžti namo – koks turėtų būti jo gelbėjimo algoritmas?
