Šįryt sveikinamės iš Nemenčinės. Čia turime atvejį, kur šuo laikomas ūkiniame pastate, be langų, be natūralios šviesos, be socializacijos su pasauliu ar gryno oro gurkšniu. Nors gyvūno gerovės neužtikrinimas mums akivaizdus, vis tiek surašėme 3 lapų raštą su argumentais Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kodėl toks gyvūno laikymas netinkamas.
Atsakymas ir vėl stebina, cituoajame “Rastas šuo ženklintas ir registruotas teisės aktų nustatyta tvarka, vakcinuotas pasiutligės atžvilgiu. Laikomas šuo patinas, 10 m. amžiaus, šviesiai rudos spalvos, mišrūnas, šeriamas visaverčiu sausu pašaru, gero įmitimo, be išorinių kailio ir odos pakitimų. Į šeimininką reaguoja ramiai, be baimės ar streso požymių. Gyvūnas laikomas ūkiniame pastate, aplinka yra saugi ir švari. Šeimininkės teigimu gyvūnas yra vedžiojamas kiekvieną dieną.”
Turime jums 2 klausimus, kuriais kviečiame padiskutuoti (o gal ir VMVT paskaitys ir pagalvos):
1. Kiek labai jūs tikėtumėte tokio žmogaus, kuris gyvūną laiko uždarytą ūkiniame pastate, tvirtinimu, kad jis jį vedžioja kasdien, nes jis taip pasakė? Kuriam gyvūno gerovė rūpi ne pakankamai, kad nelaikytų uždaryto pastate, bet pakankamai, kad kasdien vedžiotų?
2. Net jei šuo ir būtų išvedamas kasdien, ar toks laikymas atitinka gyvūnų gerovės normas? Ar tas pusvalandis, matant dienos šviesą, gryną orą, žmones ir galbūt spėja, o gal ir ne pamatyti kokį gyvūną, yra pakankamas?
Kviečiame nuomonę išreikšti komentaruose, kol mes ieškosime sprendimo šiam šuneliui iš tiesų padėti, o GGI veiklą paremti galite per @aukok.lt -> www.aukok.lt/projektai/Stabdykime-ziauru-elgesi-su-gyvunais arba PayPal www.paypal.com/paypalme/AnimalWelfare2012 arba kitais Jums patogiais būdais www.ggi.lt/parama. Dėkojame.