Bet pirmiausia – įžanga, kurią prašome perskaityti.
Mes neparašom apie daugiau nei 50% atvejų ir apskritai klausimų, su kuriais dirbame. Kodėl? Nes neturim tam resursų. Nes kai kyla klausimas, ar parašyti tekstuką, ar padėti gyvūnui – pasirenkame padėti gyvūnui.
Tačiau labai erzina sofos riteriai, kurie mums darbuotojų nenusamdo, bet knisa protą po kiekvienu įrašu, kaip mūsų savanoriai kažko nepadarė, padarė per mažai, padarė ne taip, kaip jiems norėtųsi nuo sofos komentarus rašinėjant.
Todėl šiemet rašysime daugiau. Ir arba tai vyks gyvūnų gelbėjimo sąskaita, nes turimi resursai iš vieno darbo pereis į kitą, arba tai atneš papildomų finansų, kurie galės būti paskirti tam papildomam darbui atlikti.
Trumpai primename, nes matom, kad yra pamiršta: GGI tikslas šiaip yra ne apvažiuoti kuo daugiau būdų, bet teisinėmis priemonėmis formuoti tinkamą teisinę praktiką gyvūnams, kuri vėliau padeda tūkstančiams gyvūnų.
Pvz draudimas laikyti gyvūnus žiauriai su jais pasielgusiems asmenims, privalomas gyvūnų konfiskavimais pagal tam tikrus straipsnius, įspėjimo kaip nuobaudos panaikinimas, net dabartinės pakeltos baudos nuo to absurdo, kuris buvo anksčiau (aha jau net nebepamenat, ant kiek blogai buvo) – tai yra GGI nuopelnai visos Lietuvos gyvūnams.
2000 eurų už gyvūnų išmetimą, 1075 eurų už gyvūno mušimą, 1075 eur už girdymą alkoholiu, 600 eurų už ausų karpymą – tai tik dalis baudų, kurias pasiekė GGI ir uždavė toną tolimesnių atvejų sprendimui visos Lietuvos mastu.
Ir tai tik pasiekimai, kuriuos per 3 minutes prisiminėm ir surašėm, bet dar parengsim ir pasiekimų skiltį, kad kiekvienas nutaręs, kaip organizacija nieko nedaro, galėtų susikišt savo nuomonę kur nesueina.
Sofos riteriai gali geriau? Pirmyn! 
O dabar apie užvakar.
Nors mūsų tikslas ir yra teisinės praktikos formavimas, tačiau kai reikia – tikrai ir į botus lipam, ir kastuvus pasiimam, ir naktį pas gyvūnus važiuojam.
Mūsų Lina Vaitekūnaitė važiavo ir užvakar. Nes gavę pranešimą su vaizdine medžiaga matėme, kad laukti negalima nei kiek.
Ir visa laimė, kad VšĮ „SOS gyvūnai“ yra tie, kurie niekada neatsisako padėti ir šunelį priėmė pas save. Nes Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavę šį pranešimą (ne iš mūsų, o iš į mus pasikreipusio asmens) per parą laiko nesureagavo. Nes Vilniaus rajono savivaldybė pasakė, kad nedirba ir “turi tokią teisę”. Nes tam, kad savivaldybė atsiųstų Nuarą, su kuriuo turi sutartį, reikia jiems pranešti iki 16 val., o jei gyvūnui kažkas atsitinka po 16 val, tai pats kaltas.
Žodžiu, niekas, kas už tai gauna algą, nepadės, darykit, ką norit. Ir tada arba šį mažą perkarusį šunelį palieki šaltyje, arba ir vėl viską meti į šalį ir varai. Nors Lietuvos policija turi galybę atsakomybių ir darbų, dažniausiai būtent jie yra tie, kurie sureaguoja nedelsiant ir padeda kuo gali. Ačiū atvykusiems pareigūnams, jie buvo nuostabūs.
Šiaip išvis mūsų Lina yra tokia laimė Lietuvos gyvūnams, kad jei dar kas nors parašysit kokią nors nesąmonę apie tai, kad GGI kažko nepadaro gyvūnų labui – jums į pirštus įsisuks liga ir jie nukris. Nes mes padarom viską, ką galim, o jei jūs galit geriau – niekas netrukdo. Čia šiaip, meninis intarpas.
Tolimesnę eigą apie šunelį pranešime tada, kada galėsime. Svarbiausia, kad dabar jam nebegresia žūtis.
